Seimo Kultūros komitetas nuolat domėsis Gedimino kalnunuotraukos (12)

2017 lapkričio mėn. 13 d. 16:42:09 Perskaitė 678

Parlamentinės kontrolės pagrindu Seimo Kultūros komitetas ketina nuolat domėtis darbais, kurie padės išsaugoti Gedimino kalną.

 

„Kas dvi savaites mes gausime ataskaitą raštu iš darbo grupės apie tai, kas padaryta, kokie pokyčiai kalne. Kas mėnesį mes turėsime svečių, kurie mums pristatys tai, kas siūloma, ką reikėtų padaryti“,- pirmadienį po Seimo Kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo diskutuojama apie padėtį Gedimino kalne, sakė šio komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad darbai, kurie yra pradėti, daromi pirmą kartą, „nes to niekada nėra daryta šio kalno istorijoje “. „Mums prireiks ne vienų metų, visas kalnas turės būti apeitas tam tikrais sprendiniais. Tai, kas jau pradėta daryti ir kas planuojama daryti, tą problemą turėtų išspręsti šimtmečiams“,- mano R. Karbauskis.

Jo nuomone, šitoje istorijoje yra ir vienas tragiškai teigiamas dalykas.

„Kalnas mums atidavė tuos žmones, kurie ten buvo palaidoti - sukilimo dalyviai. Jeigu ne šitos nuošliaužos, mes nebūtume jų radę. Kalnas mums parodė, atvėrė žmonių laidojimo vietas, ir tai viena iš tragiškai teigiamų dalykų, jeigu taip galima pasakyti“. - svarstė R. Karbauskis.

Pirmadienį Gedimino kalną apžiūrėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis, jo pavaduotojas Arūnas Gelūnas, komiteto narys Vytautas Juozapaitis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir kiti valdžios atstovai.

Vėliau Gedimino kalno problemas jie svarstė Seimo Kultūros komiteto posėdyje.

 

Gedimino kalną puolė gelbėti Seimo Kultūros komitetas

Gedimino kalno padėtis - daugiau negu baisi, o kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius tiesiai šviesiai sako, kad nuošliaužų dar bus. Anot jo, pagrindinis šiandienos darbų tikslas - kuo greičiau nuošliaužas apsaugoti nuo šalčio ir įrengti skaldos ir drenažo sistemas.

Lapkričio 3 ir 5 dienomis Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams buvo uždarytas.

Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbta ekstremali situacija.

Susirūpinęs dėl Gedimino kalno būklės Seimo Kultūros komitetas pirmadienį surengė išvažiuojamąjį posėdį į patį kalną.

Gedimino kalną apžiūrėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, jo pavaduotojas Arūnas Gelūnas, komiteto narys Vytautas Juozapaitis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, viceministras R. Augustinavičius.

„Šiuo metu yra rengiamas Gedimino kalno aikštelės tvarkybos projektas. Jį pabaigus būtina atlikti geologinius Gedimino kalno tyrimus. Juos planuojama baigti 2018 metų pavasarį. Apie 2018 metų rugsėjį būtų parengtas stacionarių tvarkybos darbų projektas ir prasidėtų patys darbai. Pats projektavimas yra sudėtingas, nes kalne yra labai daug technogeninio grunto. Tai nėra Medvėgalis, tai nėra Šatrija - natūraliai susiformavę kalnai. Čia - dirbtinai suformuotas kalnas, todėl reikia labai gerai pamatuoti ir pateikti inžinerines priemones“, - apžiūrėjęs kalno padėtį kalbėjo R. Augustinavičius.

Anot jo, „ką matom, kai ateinama dirbti darbų neapgalvojus iki galo? Viršutinėje kalno dalyje prismeigiama visokių „rostverkų“. Tada vėl turime gaisrą gesinti ir tvarkyti šlaitą“.

„Kitas labai svarbus dalykas, kurį reikėtų akcentuoti, - tikrai nuošliaužų bus. Šiandien taikomos priemonės leidžia sumažinti jų skaičių. Šiandienos tikslas - kad nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams“, - pabrėžė R. Augustinavičius.

Anot R. Karbauskio, Kultūros komiteto nariai apžiūrėjo viską, kas yra daroma, kur yra daroma. Jie turėjo progą pamatyti dviejų 1863 metų sukilimo dalyvių palaikus. Jau rasta 17 palaikų.

„Dabar atliekami kalno konservavimo darbai žiemai vienoje pusėje, kitoje pusėje dirbama kapitališkai. Nuošliaužų pavojus yra žemiau tako. Jeigu žiūrėtume į viršų, tai tako visai nebuvo - jis neseniai padarytas. Visas sluoksnis po taku yra supiltas - tai nėra kalno žemė, ir toje vietoje yra daug nuošliaužų. Ant kalno daromas laikinas stogas, kuris ir sniegą, ir vandenį sulaikytų, kad jis nepatektų į patį kalną.

Niekada niekas kapitališkai šito kalno netvarkė. Kas ruošiamasi padaryti dabar, bus kapitaliniai darbai. Bus išleista be galo daug pinigų. Vien dabar tiems darbams, kurie yra numatyti, numatyta 9 milijonai eurų, bet to neužteks. Norint šitą kalną sutvarkyti kapitaliai, teks jį visą „nurengti“ ir iš naujo „aprengti“, - sakė R. Karbauskis.

Kiek iš viso reikės pinigų Gedimino kalno tvarkybai, anot R. Karbauskio, dar sunku pasakyti, nes trūksta kai kurių tyrimų.

„Tai, kas dabar daroma, turėtų išspręsti problemą ilgiems dešimtmečiams. Manau, kad savivaldybė nieko nedarė jau labai daug metų ir nesiruošia daryti. Kai pirmą kartą apie kalną šnekėjome komitete, kvietėmės savivaldybės atstovų, bet jie neatėjo“, - sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis žadėjo pasiūlyti nuolatinės parlamentinės kontrolės sistemą, kad kas dvi savaites komitetas gautų ataskaitą raštu apie tai, kas yra daroma, kas padaryta. O kas mėnesį aplankytų kalną.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė kreipėsi į žurnalistus: „Aš noriu paprašyti žiniasklaidos - baikit kalti muziejų prie kryžiaus. Muziejus nedarė nė vieno konstruktyvaus sprendimo, ir visi šitie darbai, kurie matosi dabar, kurie atsidengia, yra padaryti anksčiau, kitų tarnybų, tikrai ne muziejaus.„

B. Kulnytė teigė, kad išsamūs kalno tyrimai bus atliekami konkrečiai įvardijus, ką reikia daryti, o ne taip, kad „milijonas pinigų ir neaišku, kokie brėžiniai“. Turi būti įvardyta, kokio gylio gręžiniai ir kiek tai kainuoja. Tada, anot muziejaus direktorės, galima vykdyti darbų pirkimą.

„Dabar atliekami darbai, kad kiek įmanoma būtų galima stabilizuoti kalno būklę žiemai. O parengus projektą, bus atliekami stacionarūs darbai“, - sakė B. Kulnytė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net