Net valstybės saugomų teritorijų prižiūrėtojai pripažįsta, kad jose gyvenantys žmonės netobulų įstatymų paversti įkaitais: jie negali gyventi geriau nei jų senoliai.

Antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė paskelbė, kad net 15,3 proc. Lietuvos teritorijos yra nustatyti vienokie ar kitokie apribojimai.

Anot jos, Lietuva Europos Sąjungai tas teritorijas yra įsipareigojusi saugoti. Tik rezervatuose, sudarančiuose 0,3 proc. Lietuvos teritorijos, bet kokia veikla yra draudžiama. Kitur - nedraudžiama, tik reguliuojama.

VIDEO medžiagą apie vykusią diskusiją rasite čia: (1 dalis); (2 dalis)

Beteisiai čiabuviai

Žalgirio judėjimo narys Gediminas Jakavonis pažymėjo, kad kartais veiklos ribojimas peržengia ribas. Pavyzdžiui, anot jo, Čepkelių rezervatas dėl saugojimo neišliks, jis taps brūzgynu, mat čia net šienauti nebegalima, teritorija apauga krūmokšniais.

R.Baškytės teigimu, ar tai gerai - diskutuotina. Yra du variantai: galima rezervatui leisti gimti, senti ir mirti sava mirtimi, o galima įsikišti į gamtos dėsnius.

Tačiau su kitu G.Jakavonio pastebėjimu - kad saugomose teritorijose žmonės yra pernelyg suvaržomi - ji iš dalies sutinka.

G.Jakavoniui nesuprantamos UNESCO žodinės rekomendacijos neleisti Kuršių nerijoje net vietos gyventojams naudotis mobiliaisiais telefonais, nesuvokiami reikalavimai JAV saugomose teritorijose leisti auginti tik tam tikros spalvos gėles. Tačiau keisčiausia, kad žmonės net neturi teisės gerinti savo gyvenimo sąlygų.

Reikalauja, bet nepadeda

"Žalgirietis" pateikė konkretų Zervynų kaimo Dzūkijos nacionaliniame parke, kur ribojama žmogaus veikla, pavyzdį.

"Namas, kuris yra architektūros paminklas. Seni žmonės, lėšų neturintys. Ir staiga sugalvoja stogą pakeisti. Pakeičia į skardinį. Iškart prisistato inspektoriai. Reikalaujama apdengti stogą šiaudais ir lentelėmis, o kaina 5-10 kartų didesnė", - dėstė G.Jakavonis ir klausė, ar tai yra normalu?

R.Baškytė pripažino, kad teisės aktai toli gražu nėra tobuli, tačiau dėl to kaltas tik Seimas, vilkinantis pateiktų projektų priėmimą.

"Už miško veiklos ribojimą saugomose teritorijose mokamos kompensacijos, už žemės ūkio veiklos ribojimą - irgi. Tuo tarpu dėl nekilnojamojo turto kompensacijos nepatvirtintos nuo pat 1992-ųjų. Už reikalavimą išlaikyti šiaudinius stogus ar panašiai tikrai finansinės paramos reikėtų. Didžiausią žmonių pasipiktinimą ir kelia griežti reikalavimai išlaikyti senas formas, senus dydžius ar net senas medžiagas. Čia finansinės paramos tikrai reikia", - neabejojo R.Baškytė.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"