1 nuotr.Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė, reaguodama į Valstybės kontrolės (VK) audito išvadas tvirtina, kad tokie rezultatai ir rekomendacijos nenustebino. Jie tik sustiprinimo argumentus, kad pokyčiai mūsų šalies sveikatos sistemoje yra neišvengiami, būtini ir neatidėliotini, o sveikatos sistemos reforma turi būti kuo greičiau įgyvendinta.
Ministerijos teigimu, reforma buvo ruošiama nuo pat ministro Aurelijaus Verygos darbo pradžios, įvertinus ir žinomų tarptautinių organizacijų (PSO ir EBPO) rekomendacijas. Tuo tarpu ketvirtadienį paskelbti VK audito rezultatai bus labai svarbūs papildomi argumentai teikiant vėl patikslintus sveikatos sistemos reformos įstatymų paketus.
SAM primena, kad ši reforma Seime buvo priimta, bet prezidentė ją grąžino tobulinti, o artimiausiu metu patobulinti reformos teisės aktų projektai vėl pasieks visuomenę.
Ministras A. Veryga ne kartą viešai buvo išreiškęs nuomonę, kad dabartinė sveikatos sistema jau turėjo būti reformuota prieš keliolika metų, tačiau, deja, tenka tik apgailestauti, kad ankstesnės Vyriausybės ir buvę sveikatos apsaugos ministrai nesiryžo jos keisti, baimindamiesi prastų politinių reitingų.
Didžioji dalis sveikatos apsaugos problemų būtų išspręstos, įgyvendinus reformoje numatytas priemones, kurios leistų užtikrinti sveikatos sistemos efektyvumą, tvarumą, sklandžią ir gydymo įstaigų veiklą, kokybiškas ir saugias paslaugas pacientams. Svarbu paminėti ir tai, kad sisteminiai pokyčiai sveikatos sistemoje padėtų sukurti jos tvarumą ir leistų garantuoti stabilų atlyginimų augimą medikams, adekvatų darbo krūviui.
ELTA jau skelbė Valstybės kontrolės išvadą, jog dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą. Šalies gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalimis, nėra geri. Sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis yra vienas didžiausių ES ir daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį - pernai pažymėjo EBPO.
„Tam, kad kiekvienas iš mūsų gautų saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvename, reikia padėti gydytojams užtikrinti vienodą paslaugų kokybę visose gydymo įstaigose. Tai galima padaryti parengus ir nuolat atnaujinant ligų diagnostikos, gydymo metodikas ar schemas. Deja, valstybės lygiu jų turime tik penktadaliui ligų ir sveikatos būklių“, - teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
Tikėtis kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos galime tik tada, kai ją teikia kvalifikuotas specialistas. Įgijęs išsilavinimą, kiekvienas specialistas yra licencijuojamas, o vėliau kas 5 metus peržiūrima, ar jis vertėsi praktine veikla ir išklausė reikiamą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių. Auditas parodė, kad, atliekant licencijų peržiūrą, neįsitikinama atitiktimi konkrečios srities specialistui taikomiems reikalavimams ir kompetencijoms, t. y. medicinos normoms, kurios turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos kas 5 metai, bet 51 proc. jų nebuvo peržiūrėta. Yra tokių normų, kurios nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 15 metų.
Kad ir kaip sunku pripažinti, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neįmanoma išvengti nepageidaujamų pasekmių, tačiau jų galima sumažinti taikant rizikos valdymo priemones. Vienas būdų sumažinti neigiamas gydymo pasekmes - gydymo procese nutikusių nepageidaujamų įvykių registravimas, vėliau - jų analizė, siekiant nustatyti ir pašalinti priežastis. Auditoriai nustatė, kad gydymo įstaigos vengia registruoti nepageidaujamus įvykius. Kitas būdas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą - vertinimas, ar pacientas gavo tikėtiną gydymo rezultatą, tačiau toks vertinimas nėra atliekamas.
