respublika.lt

Rūke pasiklydę ir 50 metų pavėlavę

(0)
Publikuota: 2017 spalio 14 11:16:34, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Normalu, kad užkandinė „Keulė Rūkė“ (savininkai Dominykas Čečkauskas ir Ervinas Baubinas) išsityčiojo iš tikinčiųjų? O gal tai nuomonės, raiškos laisvė? Redakcijos archyvo nuotr.

„Respublikos“ išrinkta savaitės gėda - užkandinių tinklo „Keulė Rūkė“ savininkai. Taip ir nesupratę, už ką Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba juos nubaudė 1500 eurų bauda. Esą niekam nepakenkė, tik pripaišė į užkandinės meniu Nukryžiuotojo atvaizdų ir padažu apvarvintą religinę knygą. Tad graudūs verksmai - už ką? Už ką mus bausti? Negi už žodžio laisvę?

 

Jie net nesuprato, kas atsitiko. Štai kas liūdniausia. Visus tokiai reklamai nepritariančius dabar skelbs šventeivomis, atsilikėliais, sukriošėliais. O visus reklamą aukštinančius - liberaliosios europinės minties galiūnais. Itin pažangiais ir jaunatviškais. Suprask - užkandininkai „Charlie Hebdo“ sekėjai. Terorizuojami davatkų.

O iš tiesų „pažangieji“ tik įrodė, kad yra provincialus užkampis. Literatūra ir kiti menai, paremti socialine provokacija, buvo madingi praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Socialine provokacija grindžiama idėja (atsiprašau už vulgarų posakį), kas viešojoje erdvėje garsiau, trankiau pirstelės. Kas taps didesniu ekshibicionistu. Ir žmonės vieni kitų klausinės - ar girdėjai? Ar skaitei? Ar matei? Kaip jis išdrįso? Kaip jam leido? Taip viešai grožinėje literatūroje pirstelėjęs rašytojas padidindavo savo knygų tiražus. Būtent dėl socialinės provokacijos, o ne dėl neabejotinos literatūrinės meistrystės buvo masiškai skaitomos Čarlzo Bukovskio (Charles Bukowski), Jano Volkerio (Jan Wolker), Eduardo Limonovo, o ir talentingojo Kurto Voneguto (Kurt Vonnegut) knygos. Daliai skaitytojų, iki kurių užsibarikadavusio meninio skonio nepajėgė prasilaužti estetika, reikėjo rimtesnio sukrėtimo. Kažko panašaus į granatą ar š... Reikėjo riebių keiksmažodžių ir kitų nešvankybių. Būtent taip jie įsivaizdavo gaivią srovę, protestą ir kitus panašius niekus.

Užkandinė pavėlavo

Kadangi tuo metu dar buvome Sovietų Sąjungoje, patyrėme socialinę provokaciją, vardu niveliacija ir šventeiviškas purizmas. Kai gyvenime visi keikiasi matais, bet knygose ir filmuose nesikeikia niekas. O kitokia socialinė provokacija užsuko į Lietuvą tragiškai pavėlavusi. XXI amžiuje. Sumenkusi ne iki literatūros klasikų, bet užkandinių. Todėl tik juokinga, kai vieni „pažangieji“ provokuoja piliečius aprašinėdami užkandines. Pvz., ar įdėjo į Cezario salotas vyšninį pomidoriuką. Vaje, įdėjo. Visiškas krachas. O kai kurios užkandinės savo ruožtu provokuoja tuos pačius piliečius paišydamos ant sienų ir ant meniu. Amžinatilsį Č.Bukovskis ir dar neamžinatilsį E.Limonovas vulgarybėmis pakeldavo savo knygų tiražus. O mūsų provincialieji socialiniai provokatoriai taip medžioja feisbuko palaikinimus ir užkandinės lankytojus. Originalų socialinį provokuotoją bent gelbėja talentas, pratęsia tą viešą maivymąsi ilgiau. (Nors net Dostojevskis apsiėjo tik su vienu keiksmažodžiu „idiotas“.) O atsilikę, nes per vėlai prie šio provokatyvios raiškos būdo prisijungę mūsiškiai - tik provincialūs atkartotojai. Jie išsenka ir nuvysta greičiau. Žmonėms greičiau nusibosta, įkyri. Na, kuo dar gali nustebinti tie žaismingieji užkandinių didvyriai? Įamžinti save ant sienos be kelnių? Vaikštinėt su padėklais, bet be kelnių? Būtent taip skleisti po Lietuvą liberaliąją mintį.

Visai neoriginalu

Aišku, ko nepadarysi dėl pelno, bet nėra ko vaizduoti, kad ginama žmogaus teisė į žodžio laisvę. Galų gale, ir originalumo trūksta. Tiek, kiek žmonija egzistuoja, ji visą laiką tyčiojasi iš religinių simbolių. Kitos genties amuletų, totemų ir t.t. Tad kas čia originalaus? Žmonija nuolat tyčiojasi pasitelkusi tam tikrus simbolius. Plėšo, degina, mindžioja vėliavas, varto paminklus, kryžius, sprogdina Budos statulas ar šaiposi iš šventos karvės. Tačiau mindžioti, tyčiotis - tai ne praturtinti, bet naikinti bendrąjį pasaulio kultūrinį sluoksnį. Jį nususinti. Ploninti kaip tą ozono sluoksnį, užtikrinantį Žemėje gyvybę. Užkandinininkai, matyt, įsivaizduoja, kad užlašindami ant religinės knygos padažą kovoja su atsilikimu. Chunveibinai, Kinijoje surengę kultūrinę revoliuciją, taip pat kovojo už pažangą. Tik ta „pažanga“ kažkodėl visada susijusi ne su kultūrų taikia įvairove, bet su griovimu. Kai būtinai reikia išsityčioti. Kiekvienas turi teisę išpažinti ar neišpažinti kokią nors religiją, bet kiekvieną religiją galima vertinti ir kaip kultūrinę sistemą. Galima netikėti pranašu Moze ar degančiu krūmu, tačiau sutikti, kad Dekalogu remiasi visi šiuolaikiniai baudžiamieji kodeksai. Nė vienas neragina žudyti ar vogti. Mes kasdien „vartojame“ religiją patys tuo nejausdami. Ir europiečiai, kiek bebūtų sekuliarūs, kasdien vartoja krikščionybę. Paradoksalu, tačiau gali būti nereligingu krikščioniu. Kaip ir patys pasaulietiškiausi turkų, Irako, Egipto ir t.t. ateistai vis vien išlieka musulmonų kultūroje. Tad užkandinininkai, apvertę aukštyn kojomis ne Budą, ne Krišną, bet Nukryžiuotąjį, tik išsidavė, kad yra krikščioniškosios kultūros atstovai. Nes Vilniuje tyčiotis iš Krišnos ar Lakšmės nelaikytų jokia šventvagyste. Nei patys užkandinininkai, nei jų gerbėjai. Adrenalino nė kiek nepadaugėtų.

Ar drąsūs? Ne!


Užkandinininkai drąsūs? Toli gražu. Juk Kristus netrinktelės į nosį. Į teismą nepaduos. Galų gale, kas šiais pabėgėlių „integracijos“ laikais yra Europoje atspariausi jau prasidėjusiai islamizacijai? Patys atspariausi yra praktikuojantys krikščionys. Būtent jie yra tas gyvasis buferis, padedantis Europai išlikti europietiškai. Netgi liberaliai ir ateistiškai. Dabar Europai atėjo toks metas, kad geriau apsimesti giliai tikinčiais krikščionimis, stiprinti savo Bažnyčią. Vien iš savisaugos. Nes jei nestiprinsime Bažnyčios, Europoje stiprės minaretai. O islamas yra daug mažiau pakantus liberalizmui ir ateizmui. Radikalusis islamas netgi draudžia vaizduoti žmogų. Tad už besibučiuojantį Donaldą Trampą (Donald Trump) užkandinininkai gautų rykščių. Tik užkandinininkai to nesupranta. Mąstymas paaugliškas. Krizenantis, bet bailokas. Tokie „drąsuoliai“ niekada nesityčios iš garsaus, laisvėje esančio bandito, bet sąsiuvinyje, lyg mokinukai, pripaišys ūsus Žemaitei. Nenutapys ant sienos mokesčių inspekcijos viršininkų, higienistų, darbo inspektorių, tiekėjų, nenupieš apverstos Dalios Grybauskaitės. Nenutapys nė vieno žmogaus, kuris galėtų pakenkti verslui ar fiziškai. Taip pat niekada nepajuoks kitos rasės, žydų tautybės, netradicinės lytinės orientacijos, nes būtų apkaltinti rasizmu, antisemitizmu, homofobija. Pakenktų savo verslo reputacijai.

Užkandinininkai žada skųstis teismui, o jei reikės - tai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui. Tegul skundžiasi. Nors geriausia užkandinių reklama yra ne teismas, ne Jėzus, įpaišytas į meniu, bet skanus maistas. Negi toks prastas meniu, kad reikia jį pagardinti Kristumi?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s