Rugpjūtis ne tik rugiapjūtėnuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 05 d. 10:17:11 Perskaitė 548

Štai dar vienas rugpjūtis... Jis ateina padėti nuimti javus, išlydėti gandrus ir žemę paruošti rudeniui. Sakai šiuos žodžius ir visai negalvoji, kad tai labai paprasta. Ko gera - tai labai sudėtinga ir sunku, nes kaip žiūrėsi, kaip beskaičiuosi, gamtos darbų nepavyks surašyti į jokias eiles, jokias programas. Jie taip dailiai gula vienas prie kito, pildosi, dera ir vyksta taip sklandžiai, kad net sunku įsivaizduoti, jog kažkur tarp jų galėtų įvykti klaida, koks nors nesusišnekėjimas.

 

Vasaros paskutinis mėnuo visai neskubės, gražiai dirbs visus darbus, derins ir kada nors rugsėjį pereis į rudenį. Klausite - o kodėl rugsėjį?

Nes gamtoje vasara rugpjūčiu nesibaigia. Vasara yra kai kas daugiau, nei trejetas mūsų jai „skirtų“ mėnesių - ji gali užtrukti, parodyti tikrąjį savo perėjimą į rudenį ir atsisveikinusi iškeliauti. Tik ar ne per anksti apie tai kalbame? Juk pradėjome visai kitkuo...

Mes paskutinį vasaros mėnesį (kaip ir visus kitus metuose) pavadinome savaip - lietuviškai ir prasmingai. Daugelis tautų jį vadina „augustu“, o tai su vasara, su jos branda ir vasaros darbais nieko bendra neturi. Taigi, ką turime, tuo galime girtis ir didžiuotis! Mums rugiapjūtis ir seniau, ir šiandien yra siejamas su derliumi. Matyt, prie savo pasėtų javų (ne tik rugių) kūlimo galime pridėti ir gamtos derlių, kurio šiemet be galo daug.

Kai kas iš šio derliaus be žalos gamtai tikrai teks ir mums. Kol kas tai - ne grybai ir net ne uogos. Mėlynių miškuose iki šiol niekas nenurinko, bet... sausose vietose, pušynuose, jos mažutės (nors ir saldžios), tokių pririnkti krepšį tektų padirbėti visą dieną. Paraistėse mėlynės didesnės, sultingesnės. Tačiau kas tau šiandien eis mėlyniauti? Gal tik vienas kitas, o daugelis išdidžiai atkirs: kodėl turėčiau, aš galiu nusipirkti! Tebūnie taip,.. tačiau tie, kurie uogų patys nerinks, nepatirs vasaros, nepakvėpuos pušų pagardintu oru, nenusidažys pirštų, nepamaitins uodų ir aklių - žodžiu, praras pačius didžiausius malonumus.

O kur dar riešutai? Jie jau baltuoja skrotelėse, sveria žemyn lazdynų šakas. Kol kas riešutauti anksti, jie turi paruduoti, tapti kieti. Riešutus skainioti galėsime tik rugpjūčio gale. Ar visi taip darys? Tikiu, kad žmonės taip elgsis. O štai girios gyvūnai... jiems leidžiama gyventi kitaip, nes jie čia yra savo namuose. Todėl, žiūrėk, didysis margasis genys pakibęs po šaka nuskina riešutą ir nešasi jį lukštenti į savo „kalvę“. Kevalas minkštas, branduolys nors ir nedidelis, bet jau maistingas. Murkt, genys praryja jį ir skrenda vėl. Čia pat kėkštas, riešutinė, bukutis. O kur dar voverė, pykstanti ant visų, linguojanti lazdyno šakas ir besibaranti? Kur pelės, kurioms riešutai yra puikus vasaros skanėstas? Žodžiu, lazdynai savo funkcijas jau atlieka, maitina gamtos vaikus. Tikėkimės, kad šiek tiek riešutų liks ir mums.

Mes tikrai naudojame ne viską. Ar matėte prieš saulę po lietaus žvilgančius šaltekšnio vaisius? Rankos lyg ir tiestųsi į juos, bet juoda spalva kažkodėl sulaiko. Tačiau tai negalioja paukščiams - štai apsipešiojusi (ji keičia savo plunksnas, todėl tokia) juodagalvė devynbalsė straksi liaunom šakelėm ir trauko, lesa šaltekšniukus. Čia pat strazdas giesmininkas nuo žemės renka pabirusius vaisiukus. Jiems tinka viskas - ir šaltekšniai, ir raudonieji šeivamedžiai.

Šios dienos naujiena - pievon nusileidusi visa gandrų šeimyna. Iki jų išskridimo liko trys savaitės.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net