Ruduo, vis labiau patinkantis

Po šalnų mes laukiame pražystančių... medžių spalvų. Nors iš esmės medžių lapų spalvų kitimas reiškia susitaikymą su neišvengiama jų netektimi, tačiau šį metą mes vadiname labai gražiu ir romantišku. Tai, kas vyksta gamtoje, jai pačiai tikrai nėra nei liūdna, nei atsisveikinti kviečianti situacija. Ten viskas laiku, viskas dėsninga, sakytume - savaip protinga. Na, o mūsų dūsavimai... Geriau džiaukimės: dabar ir visada. Nes gamtoje visada laimi gyvybė, čia visada regima šviesi perspektyva.

Žinoma, šių metų spalvos gamtoje yra sunkiai suprantamos: jos turėtų būti kitokios, labiau „rudeniškos“. Kada matysime rudenį, nupintą iš geltonų, raudonų lapų? Toks klausimas rūpi dabar, kai iki lapkričio lieka trys savaitės. Kodėl skaičiuojame laiką iki šio mėnesio pradžios? Taigi jis yra tikrasis visų medžių plikintojas, tai jis nurengia visas girias.

Gali būti, kad greičiausiai įvyks ne lapų spalvų ir žolinių augalų kaita, bet pasikeis paukščių pulkai, jų judėjimas, taip pat išretės vabzdžių debesys apie paskutinius žiedus. Žinoma, paukščiai - patys išraiškingiausi ir judriausi mūsų aplinkoje. Juos matome ir apie juos kalbame dažniausiai.

Šių metų rudeninė paukščių migracija užmena ne vieną, o daug mįslių, į kurias surasti atsakymo gali ir nepavykti. Visų pirma, kažkas sujaukė įprastą jų skridimo režimą: paukščių kelionės paskutinę rugsėjo dekadą nebuvo aktyvios. Gali būti, kad vienodi orai sparnuočius „išleido“ labai palengva, jų nesutelkdami į didesnius pulkus ir sankaupas. Žinoma, visi (labiausiai - pamaryje esančios Ventės rago ornitologinės stoties žieduotojai) labiausiai tikisi, kad paukščiai dar neskrido, kad jų migracijos srovė pratrūks dabar. Kaip ji atrodo? Iš kur apie ją galima sužinoti?

Toli nuo jūros ir marių tokio vaizdo, kai ore šnara sparnai, kai visos medžių ir krūmų šakelės juda nuo paukščių, galime ir nepamatyti. Tačiau ražienose mirgantys kikilių pulkai, o soduose visuose medžiuose purpsinčios zylės praneša apie ypatingą jų gyvenimo įvykį. Tuo tarpu pamaryje bei prie Baltijos iš šiaurės ir šiaurės rytų atskubėję paukščiai užpildo visą erdvę. Tomis dienomis čia net visko matę stebėtojai netenka žado: akys nespėja gaudyti jų visų: judančių, krutančių aplink. Paukščiai turi vieną tikslą - skristi, daugelis jų skrisdami ilgai nesileidžia lesti, tad veržiasi viena kryptimi į priekį nepaisydami jokių kliūčių. Žinoma, jiems labai pavojingi miestų stikliniai pastatai, į kurių naktį šviečiančius langus atsitrenkia ir žūsta daugybė smulkių sparnuočių. Juos „mala“ vėjo jėgainių sparnai. Jie atsitrenkia į mašinas. Rudenį skristi visada pakyla daugiau paukščių, nes vasarą užaugo jaunikliai. Migracija ne tik padeda išvengti žiemos, tačiau pareikalauja ir nemažos aukos.

Šiemet paukščiai keliaus dar ilgai, iki paskutinės spalio dekados. Matyt, ir gamtos paveikslas keisis visą spalį, dar tik užsidegs geltonos ir raudonos rudens spalvos, dar bus šiltų dienų su drugiais, bitėmis ir žiogų svirpimu. Manau, dabar galime sakyti, kad spalį bus toks ruduo, kokio visi mes laukiame.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“