Rimta problema: arseno užkratas plinta

Didžiausi kiekiai - Raseinių rajone

Vis daugiau šalies vandenviečių susiduria su rimta problema - padidintu arseno kiekiu. Ilgainiui, geriant tokį vandenį, galima stipriai apnuodyti organizmą, susirgti inkstų, vėžio ligomis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vien pernai arsenas viršijo normą (10 µg/l) 6 vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje (Marijampolės r. sav. Geležinių; Jurbarko r. sav. Šimkaičių; Lazdijų r. sav. Barčių; Vilkaviškio r. sav. Duonelaičių; Užbalių, Trilaukio k. vandenvietėse). „Šiais metais - Ignalinos rajono savivaldybėje Mažėnų vandenvietėje ir visai neseniai Kupiškio rajono savivaldybėje Skapiškio, Laičių, Naivių vandenvietėse. Didžiausi arseno kiekiai buvo nustatyti 2017 metais Raseinių rajono savivaldybėje Šienlaukio vandenvietėje ir Ražaitėlių vandenvietėje“, - informavo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė.

Siekdami sumažinti arseno kiekį, geriamojo vandens tiekėjai imasi įvairių priemonių: įrengia geležies šalinimo filtrus, naujus gręžinius arba panaudoja kitus, nenaudojamus vandens gręžinius; vykdo vandentiekio tinklų prijungimą prie kitos vandenvietės. Tačiau, siekiant kovoti su arseno problema, būtina išsiaiškinti jo kilmę.

Konkursą skelbs dar kartą

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, jų tarnyba arseno kilmės požeminiame vandenyje nustatymo klausimu aktyviai dirba. Šių metų gegužės pabaigoje buvo paskelbtas atviras konkursas tiriamųjų gręžinių gręžimui. Konkurso rezultatai tapo aiškūs praėjusią savaitę.

„Deja, buvo gautas vienintelis pasiūlymas, kuris gerokai viršijo Aplinkos ministerijos skirtą finansavimą tyrimo gręžinių prie Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenviečių gręžimui. Planuojama dar kartą skelbti konkursą, nes galbūt ne visos įmonės, kurios gali atlikti gręžimo darbus, spėjo susipažinti su konkurso sąlygomis ir pateikti pasiūlymą, - aiškino R.Radienė. - Planuojama kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl finansavimo padidinimo.

Arseno kilmės požeminiame vandenyje klausimas yra labai aktualus, nustatomi vis nauji atvejai, kai arsenas geriamajame vandenyje viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją. Tyrimai jo kilmės nustatymui, mūsų nuomone, anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti atlikti, o tada jau bus galima parinkti priemones problemos sprendimui.“ Iki šiol arseno kilmė viešai tiekiamame geriamajame vandenyje nėra nustatyta.

Aplinkos ministerija arseno kilmės požeminiame vandenyje tyrimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė 100 tūkst. eurų. Pasak pašnekovės, iš tos sumos gręžinių gręžimui tarnyba skyrė 80 tūkst. eurų, 20 tūkst. buvo palikta geofiziniams tyrimams ir laboratoriniams grunto ir vandens tyrimams užsienio ir Lietuvos laboratorijose. Buvo skelbtas konkursas gręžimo darbams, kurio maksimali vertė 80 tūkst. eurų. Pasiūlymą pateikusios bendrovės kaina buvo didesnė - 131 996 eurai.

Situaciją komentuoja Aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA:

Arsenas yra ypač pavojingas cheminis elementas. Teko kalbėtis su kai kurių savivaldybių vandentiekiečiais, jie gręžinius keičia iš savo resursų, ne tik arseno atžvilgiu, bet apskritai kalbant apie vandens kokybę. Jeigu vandens kokybė prasta, reikia įrengti brangius nugeležinimo įrenginius. Įmonės pasiskaičiuoja, kad joms pigiau išgręžti naują gręžinį, surasti telkinį kitame gylyje, - tada pigesnis eksploatavimas. Iš vidinių resursų vandens tiekimo įmonės turi padėti užtikrinti geriamojo vandens kokybę pagal higienos normas.

Tyrimams mes papildomai ieškosime finansų. Matome, kad problema tikrai yra. Konsultuojamės su geologais, taigi arseno koncentracijos padidėjusios gali būti dėl to, kad paviršinio vandens lygis nukritęs ir arsenas koncentruojasi, ypač smėlinguose, žvyringuose regionuose.