Raštingumas nebėra vertybėnuotraukos (8)

2019 birželio mėn. 11 d. 08:27:43 Perskaitė 797

Nors mokinių raštingumas vis menksta, valstybiniame lietuvių kalbos egzamine gramatikos testo - nė kvapo. Valstybinė lietuvių kalbos komisija skambina pavojaus varpais, kad tokia ilgalaike praktika trypiama motyvacija vartoti valstybinę lietuvių kalbą. Tačiau mokytojų atstovai nemano, kad testą reikia grąžinti.

 

Nerimą kelia liberalios nuostatos

Jau 11 metų abiturientai, laikydami valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nebeatlieka gramatikos testo. „Nuo 2008 metų egzamine atsirado teksto suvokimas ir rašinys, - taigi nuo to laiko užduotyje nebebuvo tikrinamos gramatikos ir kalbos kultūros klaidos. 2013 metais atsirado dabartinis egzamino formatas - tai yra tik rašinys“, - priminė Nacionalinio egzaminų centro l.e.p. direktorė Asta Ranonytė.

Tokia žinių tikrinimo praktika valstybiniame lietuvių kalbos egzamine nusivylusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jos pirmininkas Audrys Antanaitis įsitikinęs, kad gramatikos testas yra būtinas. „Dėmesys kalbai ir taisyklingumui turi būti pirmaeilis. Manau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jos nauja vadovybė vis dėlto atsižvelgs ir gramatikos testas sugrįš.

Man kelia didžiulį nerimą liberalios nuostatos ir požiūris ir valstybinę kalbą. Motyvacija vartoti valstybinę lietuvių kalbą yra nepaprastai svarbi. O tokie dalykai (gramatikos testo eliminavimas, - aut. past.) šią motyvaciją mažina“, - sakė A.Antanaitis.

Beje, į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką, kuris per metus suteikia 39 tūkst. konsultacijų, dažniausiai kreipiasi mokytojai, redaktoriai, žurnalistai, tačiau, pasak komisijos, patys moksleiviai - labai retai.

Išsilavinimas nebesvarbus

Vis dėlto mokytojų bendruomenė nelinkusi pritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pozicijai. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis nemano, kad reikia grįžti prie gramatikos testo kaip atskiros užduoties.

„Raštingumas vertinamas ir dabartiniame egzamine. Beje, taškų suma yra didesnė nei turinio taškų suma, t.y. net 52 taškai iš 100-o. Kitas dalykas, dėl programų apimties mes nebeturime laiko skirti raštingumui ugdyti.

Žinoma, raštingumas yra svarbus kriterijus, ir jis turi išlikti, tačiau ne dėl to, kad mes ruošiame egzaminui, - aiškino M.Grigaitis. - Pirmiausia mes turime daugiau laiko skirti įgūdžiams formuoti. 11-12 klasėse nebeturime gramatikai skirtų pamokų, nes yra daug kūrinių. Mūsų asociacija jau kelerius metus kalba apie tai, kad raštingumas krinta, bet mes nebeturime laiko raštingumui ugdyti.“

Pašnekovo teigimu, mąžtantis raštingumas - ne tik mokinių, bet ir visuomenės problema. M.Grigaitis svarstė, kad išsilavinimas mūsų visuomenėje, deja, nebėra prioritetas. O požiūris į raštingumą ir yra simptomas, kad išsilavinimas nebesvarbus.

M.Grigaitis apgailestavo, kad taisyklingas rašymas nebesiejamas su asmenybės prestižu. „Kiek teko bendrauti su užsienio kolegomis, visame pasaulyje ta tendencija. Tai susiję su pakitusiais komunikacijos būdais, su virtualiu bendravimu, su neformaliomis erdvėmis, kuriose susikūrę saviti bendravimo stiliai“, - tikino jis.

Situaciją komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas MONKEVIČIUS:

Mokantis pagal Bendrąsias ugdymo programas, bendrieji raštingumo įgūdžiai turi būti suformuoti pagrindinėje mokykloje, tai yra iki 10 klasės. Mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą, laiko privalomą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą: raštingumo testas yra sudėtinė šio patikrinimo dalis.

Brandos egzamino rašiniu vertinami ne tik teksto kūrimo įgūdžiai, bet ir abituriento vartojamos kalbos taisyklingumas. Vertinant rašinį, kalbos taisyklingumo - žodyno, gramatikos, rašybos ir skyrybos - vertinimas sudaro 35 proc. viso vertinimo. Vyraujančia lietuvių kalbos specialistų nuomone, tai pakankama kompleksinė priemonė abiturientų gebėjimams įvertinti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net