respublika.lt

Pusiau užkasti Antakalny (5)

2009 rugpjūčio mėn. 06 d. 14:14:10
Ferdinandas KAUZONAS, “Respublikos” apžvalgininkas
Vacys Reimeris

Pirmadienį poetui Vaciui Reimeriui sukako 88-eri. Labai norėtųsi, kad tos gyvačiukės, susisukusios į du aštuonetus, jo dar ilgai nekąstų, kad gydytų, kad gintų, kad saugotų. Jis dar turi suspėti tiek daug mums pasakyti. Ponas Dievas jam leido tiek daug pamatyti ir patirti... Kiek dar liko tokių, kurie šiandien galėtų prisiminti, kaip bendravo su Salomėja Nėrimi, Petru Cvirka, Vienuoliu, Baliu Sruoga, išėjusiais jau gerokai prieš pusę šimtmečio.

Ak, čia ne tie, kuriuos verta prisiminti?.. Ar ne čia ir yra mūsų tautos didžioji nelaimė, kad mes iki šiol žmones skirstome į TUOS ir NE TUOS?..

- Ar labai ilgitės praeities?

- Aš ilgiuosi dabarties. Kaip kokios meilės. Ilgiuosi Lietuvos. Kartais man atrodo, kad ji nuo mūsų tolsta. Ją tolina nuo mūsų nesiliaujanti korupcija, Seimo narių, sunkiai suskaičiuojančių savo sklypus, namus, gobšumas, “prisikėlėlių” ir jau anksčiau prisikėlusiųjų keliami skandalai. Todėl ilgiuosi tikros dabarties. Manau, kad ir tu ilgiesi jos, tos, kurioje būtų padorumo, kultūros, dvasios...

- Mielas Vacy, mus skiria ištisa karta, tačiau tai netrukdo būti bičiuliais jau bemaž 40 metų. Ne paslaptis, buvote tarybų valdžios labai gerbiamas žmogus. Jeigu galėtumėte tuos savo aštuoniasdešimt aštuonerius metus pradėti iš naujo, kur link suktumėte savo gyvenimą?


- Ar manai, kad tu pats gali sukinėti savo gyvenimą? Į vieną ar kitą pusę jį sukinėja kiti: daugybė aplinkybių, atsitiktinumų, sutiktų žmonių. Jeigu dabar imsiu ir pasakysiu, kad gyvenimą pradėjęs iš naujo, tarkim, būčiau kunigu, tu gi nepatikėsi. Niekas nepatikės. O tai galėjo nutikti...

Motiną liga pakirto ir ji išėjo, kai jai buvo vos trisdešimt. Man ėjo trylikti. Jaunesniems - broliui ir seseriai - dar mažiau. Baigiau šešias klases. Ir viskas. Taip norėjosi mokytis toliau, bet daugiau klasių Kuršėnuose nebuvo. Būtų reikėję važiuoti į Telšius ar Šiaulius. Už ką? Padėti pasišovė mane mokykloje tikybos mokęs kunigas. Liepė, kad tėvą atsiųsčiau pas jį į bažnyčią pasišnekėti.

Tėvas, auksinių rankų žmogus, bet laisvamanis, nuėjo į bažnyčią, pasisveikino. Tik, pasirodo, ne taip. Ir kunigas iškart užsipuolė: tai kodėl, Reimeri, tavęs bažnyčioje nematau? Tuo mano mokslai ir baigėsi...

Po labai daug metų susipažinau su savo vienmečiu Tėvu Stanislovu. Kai mudu susitikdavome, visada pasižiūrėjęs į jo vešlią barzdą pagalvodavau: kažin, man tokia būtų užaugusi? Juk tas Kuršėnų kunigas mane ketino siųsti mokytis būtent į kapucinų gimnaziją Plungėje... Ir jau po jos tikriausiai būčiau ėjęs į kunigus. Ko reikėjo? Tik kad tėvas, atėjęs į bažnyčią, būtų pasakęs: “Garbė Jėzui Kristui”, o ne tiesiog “laba diena”.

O tu klausi, kaip aš būčiau pasukęs gyvenimą... Ir likau Kuršėnuose, dirbau valsčiaus raštininku, “Lietuvos aido” išnešiotoju, prekybininko pasiuntiniu, o turgaus dienomis pilsčiau žibalą. Čia pat ir tarybų valdžia, kuri nepaprastai sunkios vaikystės jaunuoliui, nežinančiam apie jokius Molotovo-Ribentropo paktus, buvo prie širdies. O dar tave ima kviesti skaityti savo eilėraščius, žmonės ploja...

Bet Lietuva man visada rūpėjo. Atsimenu, baigiantis karui mane iš fronte koncertavusio mūsų lietuviško ansamblio pakvietė dirbti į Maskvos radiją. Juozas Baltušis, kuris tada vadovavo radijo lietuviškai redakcijai, ir sako: “Žinai, Reimeri, tau reikės nueiti pas komiteto pirmininką”. Išsigandau: Radijo komiteto pirmininkas - tai TSRS ministro lygio pareigos. O man 23 metai. Baltušis mane ramina: pirmininkui skubiai reikalingas žmogus, šį tą išmanantis apie lietuvišką muziką. Žinai, sako Baltušis, aš muzikos neišmanau, o dar ir priekurtis. O tu, sako, atvažiavai iš ansamblio, tai ir eik - didesnių žinovų nei tu čia nėra. Einu. Sekretorė įleido. Sutiko jis mane ir sako: “Turime tokią plokštelę. Norime žinoti, kas ten joje dainuojama”.

Patefonas kampe. Plokštelė jau uždėta. Londone išleista. Jis rankena prisuka patefoną, uždeda galvutę su adatėle. Ir nustyru: “Lietuva, Tėvyne mūsų...” Žiūri jis į mane susijaudinusį. Iš žvilgsnio matau, kad jis ir be manęs žinojo, kas ten giedama. Matyt, norėjo pasitikrinti. Himnas, sakau, Lietuvos himnas. Klausia, ar moku žodžius. Moku, sakau. Duoda lapą popieriaus ir prašo, kad skubiai išversčiau. Ilgai netrukau - rusiškai per karą jau buvo pramokęs. Perskaitė vieną kartą, antrą... Klausia, ar viską teisingai išverčiau. Viską, sakau. O kur Dievas, klausia, negali būti himno be Dievo. Nėra, sakau, Dievo mūsų himne. Ėmė klausinėti apie autorių. Viską papasakojau. Tai štai, sako, netrukus bus išvaduotas Vilnius ir ta proga visa Tarybų Sąjunga išgirs jūsų himną. Ir jis nemelavo. Himnas Vilniaus išvadavimo proga skambėjo visoje Tarybų Sąjungoje. Pasauliui taip pat. Ir tu žinai, jis skamba, o tu jauti, kad ir pats esi kažkuo vos vos prie to skambėjimo prisidėjęs...

O gal manai, man Sąjūdis buvo svetimas?.. Man tada viskas labai patiko. Sakau tai be maivymosi ar kokio nors pataikavimo. Bet... Atsimenu, kai pirmąkart buvo pakelta mūsų trispalvė, aš parašiau:
Lyg paukštę, guitą, slapstytą paukštę,
Spurdėjusią mūsų krūtinės narve,
Vilniuj į svaigų Respublikos aukštį
Laisvai plasnoti paleidom tave.


Ta mano “Trispalvė salvė” pasirodė spaudoje, ir vienąkart kažkokiame susitikime girdžiu už nugaros - šiek tiek jaunesni kolegos skaito tą mano eilėraštį. Perskaito ir ima murmėti: “Matai, kaip Reimeris apsivertė...” Man nereikėjo verstis. Bet mylėti Lietuvą tada tapo privilegija. Vieniems galima, kitiems - ne.

- Žmogaus sielos neišimsi ir neištyrinėsi, kas ten joje. Bet yra kitoks būdas jam pažinti: pažiūrėk į to žmogaus vaikus, gerai pažiūrėk - ir pamatysi, kas yra jų tėvo sieloje... Tai gal pažiūrėkime?


- Algio, vyriausiojo, nupieštus plakatus galėjai matyti turbūt visuose Sąjūdžio mitinguose. O žinai Sąjūdžio ženklą? Tą trikampiuką, kurį įvairiomis progomis įsisega valdžios žmonės? O kai kurie net ir niekada neišsisega? Tai mano viduriniojo, Giedriaus, darbas... Na ir kas? O tu vis tiek nereikalingas. Tu - kaip elektros lemputė. Tik išsukta. Dar galėtum šiek tiek šviesti - niekas neįsuka.

- Tai aš dabar įsukau. Bent trumpam, kol šituos jūsų žodžius žmonės “Respublikoje” skaitys. Švieskite!

- Atsimenu Balį Sruogą, po karo ką tik grįžusį iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Tylus, susikaupęs, iškankintas. Žmonos nerado. Ji išvažiavo į Vakarus. Jis beveik nekalbėdavo. Tyli ir tyli. Nieko nerašo Vincas Mykolaitis-Putinas, Vienuolis, Ieva Simonaitytė... Juos ir daug kitų jau imama vadinti “tyleniais”. O tylėti tada buvo lygiai taip pat pavojinga, kaip ir rašyti “ne taip”. Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Šimkus gauna CK nurodymą: jie neturi tylėti! Net Putinas įkalbamas parašyti eilėraštį apie spalį. Būdamas “Literatūros ir meno” redaktoriumi priimu dirbti iš universiteto su “vilko bilietu” išvytą Vytautą Kubilių, šiandienio premjero tėvą. Jo svarbiausia misija - būti tarpininku tarp redakcijos ir tos tylinčios inteligentijos. Jis labai daug padarė, kad ji netylėtų. Bent jau mūsų savaitraštyje.

O dabar mes patys norime būti naudingi Lietuvai - mūsų niekam nereikia! Mūsų daug tokių. O gal kam nors gerai, kad tylime...
Mielieji, - baisu šešėlyje...
Grįžkit švieson, pasivėlinę, -
Pusiau užmaršty įkalinti,
Pusiau užkasti Antakalny...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EUROLYGA: Vitorijoje (Ispanija) vykstančio vyrų krepšinio klubų Eurolygos finalo ketverto turnyro trečiąją vietą užėmė Madrido „Real“ (Ispanija) krepšininkai. Praėjusių metų čempionai mažajame finale sekmadienį 94:75 (24:16, 14:24, 31:23, 25:12) nugalėjo Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą.
  • LKL: trečiose ir lemiamose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį atlaikė Prienų „Skycop“ mestą iššūkį ir žengė į šalies pirmenybių pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis