respublika.lt

Pulkininkas Juozas Kačergius: 1940 metų pamoką išmokomenuotraukos (24)

2019 vasario mėn. 25 d. 07:57:11
Irena BABKAUSKIENĖ

Neseniai paskirtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pareigas, pulkininkas Juozas KAČERGIUS džiaugiasi, jog į akademiją ateina motyvuotas, patriotinis jaunimas. Ir kalba apie iššūkius, kurie kyla norint išlikti tarp prestižinių Lietuvos mokslo įstaigų.

 

- Vadovavimą Lietuvos karo akademijai, kuriai tenka išskirtinė misija parengti būsimus Lietuvos kariuomenės lyderius, perėmėte sausio 25 dieną minint Karo akademijos 100-ąsias įkūrimo metines. Kokius tikslus ir sau, ir akademijai keliate?

- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos strategijoje, suformuluota, jog iki 2024 metų turėtume pasiekti, kad Karo akademija taptų trijų pakopų universitetinį išsilavinimą teikiančia mokslo įstaiga, tai yra, kad rengtų bakalaurus, magistrus, doktorantus ir taptų reikšmingu nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu saugumo, gynybos ir karo studijų universitetu bei kompetencijų centru.

Mūsų tikslas - padaryti akademiją patrauklią, kad jaunuoliai stotų čia mokytis. Žinome emigracijos padarinius, demografinę padėtį, žinome jaunimą, tą Z ir Y kartą. Jaunimas šiandien visai kitaip orientuotas. Jiems nelabai patrauklu atiduoti mokslams 4 metus ir dar įsipareigoti tarnauti Tėvynei tam tikrą laiką. Nes kariūnas, baigęs akademiją ir gavęs leitenanto laipsnį, privalo 5-erius metus dirbti karo tarnyboje. Kiti universitetai to nereikalauja. Bet mes suteikiame ir tokias sąlygas, kokių kiti universitetai negali pasiūlyti. Apgyvendinimas, nemokamas maitinimas, sporto sąlygos, tarptautinių mainų „Erazmus+“ programa.

- Tyrimų duomenys rodo, jog Lietuvos kariuomene pasitiki beveik 60 proc. gyventojų, ypač gerai ją vertina jaunimas - net 73 proc. O daugiau kaip pusė jaunų žmonių kario profesiją laiko prestižine. Tad patrauklumo lyg ir užtenka, kad į Karo akademiją ateitų motyvuotas, patriotinis jaunimas.

- Patrauklumo užtenka, bet visada norisi siekti geresnio rezultato. Kita vertus, mes kalbame apie būsimus kariuomenės lyderius, kurie vadovaus kitiems žmonėms. Todėl norime, kad jie atitiktų tam tikrus reikalavimus. Galbūt truputį net aukštesnius nei keliami kitiems. Nes baigęs Karo akademiją absolventas išeis vadovauti būriui, o būrys - mažiausiai 32 žmonės.

- Karinį išsilavinimą jūs įgijote Danijos Karališkojoje karo akademijoje, esate baigęs JAV Vadų ir generalinio štabo koledžą bei Nacionalinį gynybos universiteto „Eisenhower“ koledžą. Kodėl ne Lietuvos karo akademiją?

- Tiesiog tuo metu Lietuvoje nebuvo galimybių. Vidurinę baigiau 1985 metais, iškart buvau paimtas į sovietinę kariuomenę. Grįžęs mokiausi Žemės ūkio akademijoje, kurią baigiau 1992 m. įgijęs inžinieriaus elektriko specialybę. Po mokslų pasirinkau kario profesiją - nuėjau tarnauti į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų tarnybą. Lietuvos karo akademija duris atvėrė 1992 metais, bet į ją tuomet nepriėmė tų, kurie jau turėjo universitetinį išsilavinimą - buvo priimami baigusieji vidurinę. 1993 metais, baigęs kursus Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, tapau leitenantu.

- Norintys studijuoti Lietuvos karo akademijoje dar iki stojamųjų gali registruotis Atrankos centre ir laikyti profesinio tinkamumo testą. Ar daug norinčiųjų atkrenta ir nebegali dalyvauti kituose priėmimo į studijas etapuose?

- Pastarąjį kartą iš 150-170 atėjusių į atranką priimta 54. Labai daug atkrenta dėl sveikatos. Teko girdėti pasisakymus, kad galbūt reikėtų švelninti medicininius atrankos reikalavimus. Problema ne ta, kad jaunuoliai nėra fiziškai stiprūs, didžiausia bėda, kad dėl įgimtų dalykų, ligų jie nepereina medicininio patikrinimo barjero. Juk reikiamą fizinį parengimą galima pasiekti - mes turime tikrai neblogas sąlygas sportuoti, kariūnai sportuoja dukart per savaitę, gali dar ir savarankiškai sportuoti. Dėl prastos sveikatos į kariuomenę nepatenka maždaug apie 30-40 proc. šauktinių, panašus skaičius ir tų, kurie nori mokytis akademijoje, bet nepatenka. Stojantiesiems į akademiją dar yra ir tinkamumo profesijai testai, reikalingas ir konkursinis balas (3,6).

Neseniai pradėjome tokį eksperimentą: motyvuoti jaunuoliai, kurie nori pasirinkti kario profesiją, bet turi netinkamą vieno ar dviejų brandos egzaminų balą, tarnauja pas mus atlikdami privalomąją pradinę karo tarnybą, o vakarais mokosi ir ruošiasi brandos egzaminams. Tikiuosi, mokslo metų gale jie išlaikys iš naujo egzaminą (pasigerins balą) ir rudenį galės tapti visateisiais kariūnais - mokysis Karo akademijoje.

- Nuo tada, kai 2015 m. buvo grąžintas šaukimas į privalomąją karinę tarnybą, Lietuvos kariuomenei trūksta kelių šimtų jaunesniųjų karininkų. Ar tikrai dėl šio stygiaus svarstoma supaprastinti priėmimo į Karo akademiją reikalavimus? Ar nenukentės studijų kokybė?

- Kalbama tik apie medicininių reikalavimų kartelės mažinimą. Akademinių normų, tarkime, konkursinio balo mažinti niekas neketina. Profesinės atrankos tvarka taip pat nepasikeitė.

Taip, jaunesniųjų karininkų trūkumas dabar yra, nes atsirado didesnis poreikis. Pažiūrėkime, Žemaitijos brigada buvo įkurta prieš dvejus metus - tai 3,5 tūkst. karių (nuo eilinio iki brigados vado, pulkininko). „Geležinio vilko“ brigadoje - naujas batalionas. Kuriasi nauji daliniai, ir tas poreikis auga. Krašto apsaugos ministerijai leidus, padidinome priimamų pirmakursių skaičių. Pernai į akademiją priėmėme 54 pirmakursius, o šiemet galėsime priimti 110 būsimų kariūnų. Bet mokslus jie baigs tik po 4 metų.

Patenkinti jaunesniųjų karininkų poreikį yra ir kita galimybė. Rengiami jaunesniųjų karininkų vadų mokymo kursai, kuriuos gali rinktis bet kurio universiteto studentai - jie savaitgaliais, laisvu nuo studijų metu, ruošiami karybai. Baigę kursus, gauna atsargos leitenanto laipsnį ir gali būti pašaukti į tikrąją karo tarnybą.

- Pakalbėkime apie pilietinį, patriotinį ugdymą. Tarpukario Lietuvos mokyklose nuo 1929 m. buvo įvestas karinis rengimas, nes, anot Antano Maceinos, karinis ruošimas iš esmės yra ir pilietinis auklėjimas ginti Tėvynę. Net sovietmečiu universitetuose buvo karinio parengimo kursas. Teko girdėti buvusių Karo akademijos vadovų pasisakymus, kad karinis rengimas mokyklose reikalingas. Ką manote jūs? Ar visuomenė turi mokėti gintis?

- Manau, yra sudarytos puikios sąlygos ir norintiems užsiimti kariniu rengimu, ir patriotiškai auklėti jaunimą. Yra Šaulių sąjunga, savanorių rinktinės. Karo akademija organizuoja įvairias ekskursijas, moksleivių grupės pas mus lankosi beveik kiekvieną savaitę, bendradarbiaujame su kai kuriomis mokyklomis, vykstame skaityti įvairių paskaitų. Krašto apsaugos ministerija kasmet rengia konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“.

Ar karinis rengimas privaloma tvarka reikalingas, manau, turi būti politinis sprendimas. Reikia žiūrėti, kiek jaunuoliai mokosi, kiek jie apkrauti darbu, ar turės dar papildomo laiko.

Tėvynę ne tik ginklu galima ginti, ją giname ir darbais. Gydytojas nebūtinai turi būti karys, bet jis teiks pagalbą. Ne visada viską reikia suvesti tik į karybą. O kalbant apie gebėjimą gintis, galiu pasakyti, jog tam pirmiausia reikia valios priešintis.

- Kiek vietos akademijoje skiriama karo istorijai?

- Mes turime karo archyvą, 33 tomai išleisti. Karo istorija labai stipriai dėstoma.

- Kas, dėstant karo istoriją, sakoma apie 1940 metų Lietuvos kariuomenę, kuri buvo trečdaliu didesnė nei dabartinė, gerai ginkluota, bet nesipriešino ir leido Sovietų Sąjungai okupuoti šalį? Istorikai tai įvairiai aiškina. Kokia jūsų nuomonė? Kas pasidavė? Politinis elitas ar karininkai, kurių daugelis vėliau pradėjo partizaninę kovą? Kaip tą aspektą kariūnai nagrinėja akademijoje?

- Manau, reikia žiūrėti į kontekstą, nes 1940 metai neatsitiko staiga, prieš tai buvo 1939 metai ir ankstesni, buvo Vilniaus grąžinimas, lenkų ultimatumai ir t.t. Visa tai reikia nagrinėti. Aplinkybių visuma lėmė, kad buvo nuspręsta nesipriešinti. Man atrodo, šiandien mes išmokome tą pamoką. Nes įstatymu įtvirtinta, kad kiekvienas vadas, nesant politinio sprendimo priešintis, bet esant priešui Lietuvos teritorijoje, priima savo sprendimą ir priešinasi. Konstitucija sako, kad kiekvieno Lietuvos piliečio, tarp jų ir kario, pareiga ir teisė - ginti savo šalį. Tai - besąlyginė gynyba.

- Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pabrėždamas kuriamos kariuomenės svarbą sakė: „Nieko nesveria tautos teisė, jeigu jos neparemia tautos kalavijas“. Ar šiandien žinome, kokios kariuomenės mums reikia?

- Manau, šis klausimas - politinei vadovybei ir kariuomenės vadui. Mūsų mokslininkai dalyvauja įvairiose konferencijose, žiūri, ko šiuolaikinei karybai reikia, mes atkreipiame dėmesį, kaip yra kitur, kaip vystosi karybos menas, idėjos, bet kokia kariuomenė turi būti, sprendžia politiniai ir kariniai vadovai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (24)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TARA: daugiau nei dvejus metus diskutuojamas Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas į taromatus rinkti vyno ir degtinės butelius Aplinkos apsaugos komitete nukeltas iki Seimo rudens sesijos.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar smulkieji ūkininkai turėtų auginti kiaules vien šaltuoju metu?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

 +12 +14 C

 

 +12 +13 C

+18 +19 C

 +19 +22 C

 

 +21 +23 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis