Trečiadienį Europos Sąjungos projekto, pagal kurį Baltijos šalys būtų sujungtos su Lenkija europine geležinkelio vėže “Rail Baltica”, vykdytoja bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pasirašė dvi naujas sutartis dėl ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas projektavimo ir priežiūros paslaugų. “Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Stasys Dailydka sakė, kad ši sutartis yra lūžis projekte, finansuojame iš ES fondų lėšų.
Sutartys - su lietuvių kompanijomis
- Sutartis dėl ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas projektavimo ir priežiūros paslaugų pavadinote lūžiu visame “Rail Baltica” projekte. Kuo jos svarbios projektui? - “Respublika” klausė S.Dailydkos.
- Gegužės 10 d. pradėjome “Rail Baltica” statybos darbus Šeštokuose ir siekiame juos toliau sparčiai tęsti. Apie tai byloja ir vakar pasirašytos sutartys. Lietuvių bendrovės “Kelprojektas” ir “Kelvista” turi užtikrinti 70-ies kilometrų ruožo paruošimą kitam statybos darbų etapui ruože Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas, kurio ilgis sudaro du trečdalius viso Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Kaunas atstumo.
UAB “Kelprojektas” projektavimo darbus vykdys kartu su jungtinės veiklos pagrindu veiksiančia Vokietijos kompanija “Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt” (toliau - EPG) bei subtiekėjais VĮ “Geležinkelių projektavimas”, UAB Tiltų ekspertų centru, UAB “Optimalus ryšys” ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutu. Sutarties vertė su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) - 10,4 mln. litų. Tuo tarpu UAB “Kelvista” su savo jungtinės veiklos partneriu UAB Energetikos tinklų institutu ir subtiekėjais AB “Pramprojektas” bei Vilniaus Gedimino technikos universitetu teiks šio ruožo inžinieriaus-techninio prižiūrėtojo paslaugas. Šių paslaugų vertė su PVM - 347,6 tūkst. litų.
Manau, kad sprendimas šiame geležinkelio ruože suprojektuoti ir nutiesti europinę 1435 mm pločio vėžę ir rekonstruoti esamą 1520 mm pločio vėžę bus rimtas mūsų bendrovės ir kitų inžinerines bei vadybos paslaugas teikiančių bendrovių jėgų išbandymas. Ši geležinkelio linija pareikalaus nestandartinio mąstymo ir įvairių sprendimų kiekviename tiesiamo geležinkelio ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
- Ką galėtumėte įvardinti svarbiausiais faktoriais sėkmingai “Rail Baltica” eigai užtikrinti?
- “Rail Baltica” įgyvendinimo grafikas yra tikrai įtemptas, todėl svarbu, kad sklandžiai vyktų projektavimas, o vėliau laiku būtų pradėti statybos darbai. Kad tai įvyktų, reikia pragmatiškų sprendimų ne tik iš konkrečius darbus atliekančių įmonių, bet ir iš visų “Rail Baltica” tiesimu suinteresuotų dalyvių. Pirmiausia - savivaldybių ir merijų geranoriškumo bei palaikymo priimant laiku vykdomus sprendimus.
Strateginiu lygiu projektui “Rail Baltica” reikalingi sprendimai padaryti, tačiau kad ši mūsų politikų ir Susisiekimo ministerijos palaiminta strategija būtų įgyvendinta, mums, kaip projekto vykdytojui, svarbu jausti visų jame dalyvaujančiųjų norą bendradarbiauti sprendžiant būtinus klausimus. Tada, manau, “Rail Baltica” įgyvendinimas vyks sklandžiai ir laiku.
Lietuva sukasi spėriausiai
- Ar 2010 metus galima būtų pavadinti “Rail Baltica” projekto proveržio metais?
- Taip ir yra. Mes ne tik pradėjome realius tiesimo darbus, bet vyksta ir visi kiti su “Rail Baltica” projektu susiję reikalingi procesai. Paminėsiu vien konkrečius, susijusius su europinės vėžės tiesimu: šių metų rugsėjo pabaigoje buvo paskelbtas konkursas atlikti projektavimo darbus ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Mockava, atlikti pagrindiniai statybos darbai geležinkelio ruože Šeštokai-Mockava, vyksta galimybių studijos geležinkelio ruože Šeštokai-Marijampolė ruošimas, pradedami projektavimo darbai ruože Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas. Vykdomi projektavimo darbai ir visuose ruožuose nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
Mūsų projektas vyksta maždaug tokia seka - gavus galimybių studiją išrenkamas optimalus sprendimo variantas, tuomet rengiame projektą ir iškart pradedame statybos darbus. Tokiu būdu darbai vyksta beveik visuose “Rail Baltica” ruožuose - ne vien šiuo metu svarbioje linijoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno, bet ir į šiaurę nuo Kauno, sienos su Latvija link. Artėjant metų pabaigai jau galime sau leisti pakėlę galvas apsižvalgyti ir konstatuoti, kad, palyginti su savo artimiausiais kaimynais, kurie taip pat rūpinasi “Rail Baltica” projektu, Lietuvoje jo startas buvo sparčiausias. Ir šis faktas planuojant projekto “Rail Baltica” darbus kitiems, 2011 metams, nuteikia labai optimistiškai.
Parengta bendradarbiaujant su AB “Lietuvos geležinkeliai”
Faktai
Greitojo, 1435 mm vėžės pločio, geležinkelio ruožas “Rail Baltica” bus tiesiamas pietų-šiaurės kryptimi iš Varšuvos iki Talino per Balstogę, Kauną, Rygą. Mūsų šalies teritorijoje pirmiausia numatoma tiesti nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos pro Marijampolę iki Kauno.
Tiesiant naują geležinkelio ruožą bus atliekami dviejų pakopų statybos darbai. Pirmajai pakopai preliminariai planuojamas projektinis traukinių 160 km/h, įvykdžius antros pakopos darbus -250 km/h greitis.
Ruožas iki Kauno turėtų būti nutiestas iki 2013 metų pabaigos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
