respublika.lt

Prof.L.Kupčinskas: Nemėgstu skambių žodžių apie patriotizmą

2014 kovo mėn. 11 d. 08:05:19
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius gastroenterologas Limas Kupčinskas domisi ne tik savo profesija, bet ir turi savo nuomonę apie valstybės vystymosi problemas.


- Profesoriau, kas atsitiko Lietuvai, kad ji taip skuba išsivaikščioti? Vis daugiau jaunų žmonių net nesistengia rasti vietos čia, Lietuvoje?


- Emigracija vyksta visur, bet Lietuvoje, ko gero, ji yra didesnė nei Latvijoje, Estijoje. Kodėl? Nesu ekonomistas, ekonominių priežasčių neanalizuosiu. Akivaizdu, kad mūsų valstybė negali per kelerius metus pavyti valstybių lyderių. Bet akivaizdu, kad kažkas buvo daryta ne visai taip. Kur atsilikome? Viena atsilikimo sferų: Lietuvos moksleiviai rodo silpnesnius rodiklius nei Latvijos ir Estijos moksleiviai. Matyt, kažkas ne taip buvo su švietimo reforma. Juk mokyklos formuoja mokinių pasaulėžiūrą. Matyt, reformuota ne taip. Esu Lietuvos mokslų akademijos narys, tenka padiskutuoti su intelektualais. Be to, Lietuvos mokslų akademija buvo ta įstaiga, kurioje susikūrė iniciatyvinė Sąjūdžio grupė. Čia vyko pirmieji Sąjūdžio susirinkimai.

Kolegos man pasakojo, kad svarstant švietimo reformos gaires atsistojo viena filologė profesorė ir papasakojo, kokia jai buvo kančia vidurinėje mokykloje mokytis Pitagoro teoremos. O fizikos profesorius sakė, kad mokėsi kirčiavimo, jambų, chorėjų, hegzametrų, bet to jam reikėjo dėl bendrojo išsilavinimo. Deja, nugalėjo požiūris  - nesimokykime to, kas sunku, kas nepatinka. Per profiliavimą kenčia klasikinis išsilavinimas. Mokiniai neturi bazinių chemijos, matematikos, biologijos, fizikos žinių. Nors matematika yra būtina, na, gal tik menininkams ne. Tačiau dauguma Lietuvos moksleivių turi gauti bendrąjį išsilavinimą. Nes pasaulis keičiasi. Įvairių specialybių poreikis didėja. Tiesa, kai kurių specialybių poreikis mažės, bet bazinis išsilavinimas leidžia profiliuoti, keisti profesiją.

- Bet ir kituose kraštuose jaunimas linkęs rinktis lengvesnes specialybes?

- Jungtinės Amerikos Valstijos gali turėti vidurinės mokyklos grandį laisvesnio pasirinkimo, nes ši šalis yra didelė. Iš masės žmonių gali atsirinkti pačius gabiausius, jei gabiausių trūksta, atvažiuoja gabių emigrantų. Lietuva yra nedidelė, todėl turi labiau išlavinti savo mokinius. Tiesa, ir JAV esu girdėjęs, kad geriausia motina yra kinė. Vaiko požiūris į mokslą priklauso nuo auklėjimo šeimoje, o kinai griežtai reikalauja, kad jų vaikai mokytųsi. Tokie išsilavinę žmonės padaro geriausią karjerą.

Prisimenu, kaip mokiausi Kauno miesto pirmojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė „Aušros“ gimnazija - red. past.). Mano klasėje mokėsi režisierius Gytis Padegimas, architektas Antanas Dirda. Ir mokėsi matematikos! Mūsų mokykloje net ir matematinis programavimas buvo kaip fakultatyvas, ir meno istorija. Ir visi, nesvarbu, kuo vėliau tapo - humanitarais ar tiksliųjų mokslų atstovais, - vienodai mokėsi ir matematikos, ir meno istorijos. G.Padegimas puikiai mokėjo matematiką. O dabar leista laisvai pasirinkti ir dauguma renkasi socialinius mokslus, nes jie lengvesni. Pati švietimo sistema verčia rinktis lengvesnį kelią, todėl jaunimas taip ir elgiasi. Indikatorius: mūsų moksleiviai rodo prastesnius rezultatus nei jų bendraamžiai Estijoje ir Latvijoje. O kokių specialistų Lietuvai trūksta? Inžinierių, informacinių technologijų specialistų. Matematikos egzaminą tikrai reikia grąžinti. Anglų kalbą mūsų moksleiviai irgi prasčiau moka nei belgai ar vokiečiai. Anglų kalba mums reikalinga ne todėl, kad emigruotume, bet kad perimtume iš kitų šalių geriausią mokslinį patyrimą. Visapusiškai išsilavinęs žmogus turi didesnę savivertę.

Dar man keista, kad Vilniaus universiteto auklėtiniai, baigę fiziką, matematiką, neturi teisės dėstyti vidurinėse mokyklose. Mano laikais tai būtų sunkiai įsivaizduojama. Ir tarpukario Lietuvoje daug filologų, baigusių Vytauto Didžiojo universitetą, dirbo mokytojais. O dabar geriausi specialistai, parengti universitete, izoliuojami nuo mokyklos. O prieš Antrąjį pasaulinį karą galėjo? Jei žmonės nori dėstyti mokykloje, bet kartu gauti ir patį geriausią išsilavinimą, jie renkasi universitetą. Tačiau į mokyklą eiti jie negalės. Nes pedagoginių reikalavimų neatitinka. Aišku, formalioji pedagogikos ir edukologijos pusė yra svarbi, bet tikrai nereikėtų tų dalykų mokytis dar dvejus papildomus metus.

Mokytojai, mano nuomone, yra labai uždara sistema. O geriausi, universitete parengti, specialistai dar turi dvejus metus papildomų edukologinių treniruočių.  Natūralu, kad vidurinių mokyklų lygis krinta, abiturientai nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kai universitetinio išsilavinimo specialistai taip sunkiai į mokyklas įleidžiami. Dėl to nukenčia istorijos mokymas, valstybės funkcionavimo, jos struktūros suvokimas. Požiūrį į savo valstybę taip pat lemia ir šeima. Tai kompleksiniai dalykai, kurių kiekviena dedamoji turi daug reikšmių. Bet kokio proceso sėkmę galima patikrinti pagal tolimuosius jo rezultatus. Dabar jau matome, kad mokyklos pasirinkta kryptis buvo šiek tiek klaidinga. Reikia daugiau technologinių specialybių.

- Gal mes patiriame savotišką snobizmą? Staiga visi, nepaisydami gabumų, užsimanė turėti aukštojo mokslo diplomą. O vėliau neranda sau vietos Lietuvoje.

- Visi nori gero aukštojo mokslo. Bet trūksta praktinių specialybių: elektrikų, santechnikų ir panašiai. Tai ne vien Lietuvos problema. Taivane taip pat 100 proc. abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. Išsilavinimas nėra blogai. Sovietiniais laikais buvo prognozuojama, kad išsilavinimas bus reikalingas ir dirbantiems fizinį darbą. Ir dabar jau aukštąjį mokslą baigę žmonės papildomai bando įgyti proftechninę specialybę. Bet toks kelias brangus visuomenei.

- Gal diplomuotieji tik todėl puola mokytis statybininkais, kosmetikėmis, virėjomis, kad lengviau rastų darbą užsienyje?


- Išvažiuoti lengviausia, tačiau jei norime kitus kraštus pasivyti, turime mokytis iš daugiau pasiekusių, reikia daug pastangų. Lietuvos bandymas pavyti labiau išsivysčiusias valstybes užtruko 24 metus. Laisvoje valstybėje jau gyvename ilgiau nei kūrusieji pirmąją nepriklausomą Lietuvą. Bet iš tėvų pasakojimų žinojau, kad prieškariu buvo visai kitoks mokytojo statusas. Dabar bandoma suversti kaltę valdžiai, viršininkui. Bet ką tu pats gali savo aplinkoje padaryti? Štai klausimas. Mano pirmas tikslas buvo kiek įmanoma greičiau specialias žinias perimti iš užsienio ir kažką panašaus sukurti, sutelkti čia, Lietuvoje. Ir taip gauti profesinį pasitenkinimą.

Subūriau savo kolektyvą, mokinius. Stengiamės, kad Skandinavijos, Vokietijos kolegos mus laikytų lygiaverčiais partneriais. Bet dėl to reikėjo suburti savo padalinyje motyvuotų žmonių, kurie norėtų dirbti. Kad medicina Lietuvoje progresuotų, kad medicinos pagalba būtų ne blogesnė nei užsienyje. Turint gerokai mažesnius resursus. Mūsų biudžeto procentas, skirtas medicinai, yra tris kartus mažesnis nei Vokietijoje. Vienam ligoniui skiriama tris kartus mažiau lėšų, bet medicinos pagalba nėra tris kartus blogesnė. Daugelyje sričių mes nenusileidžiame Vakarų šalims. Nors mūsų pacientai turi daug mažiau patogumų, gydytojų algos mažesnės, bet universitetuose dirbančių medikų žinių lygis nėra prastesnis nei Vakaruose. Tai ir yra atsakymas į klausimą apie patriotizmą. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti profesine prasme. Be skambių pavadinimų. O šiaip mokslas nėra nacionalinis. Naudojamės viso pasaulio pasiekimas. Mokslas tarptautinis.

Net lituanistika nėra nacionalinis mokslas. Lituanistų buvo ir užsienyje. Ir rusų Viačeslavas Ivanovas, ir Vladimiras Toporovas, ir kiti. Nepakanka tik kontroliuoti lietuvių kalbos vartojimą. Reikia tarptautinių publikacijų, kitaip lituanistika patirs mokslinę izoliaciją. Pavyzdžiui, dalis humanitarų inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ar nepažeidžiamos humanitarinių mokslų specialistų teisės, reikalaujant, kad socialinių ir humanitarinių mokslų specialistai publikuotųsi tarptautiniuose žurnaluose. Gamtos mokslams toks reikalavimas publikuotis visiškai įprastas. O istorikams tokie reikalavimai nekeliami. Todėl nereikia stebėtis, kad trūksta pripažinimo tarptautiniu mastu. Istorines knygas jau rašo sporto komentatorius. Lietuvos istorijos chrestomatiją - histologas. Aišku, malonu skaityti, bet mokslas yra tik tiek vertingas, kiek jis vertinamas tarptautiniu mastu. Todėl nenustebkime, kad Lietuvos istoriją rašo anglas ar amerikietis.

- Gal likti savo krašte ir čia sąmoningai kurti ir yra tikrasis patriotizmas?

- Nemėgstu skambių žodžių, bet patriotizmo turi būti mokoma nuo mažų dienų. Ir mokykloje, ir šeimoje. O jei bus tik tuščios patriotizmo frazės kartojamos, tai rezultatas bus priešingas. Nemėgstu skambių žodžių, nes jie nusivalkioja, devalvuojasi. Mėgstu faktų kalbą. Dabar mūsų jaunimas važiuoja į trečiarūšius, ketvirtarūšius Anglijos universitetus, bet didžiausių pokyčių reikia mūsų viduriniam mokslui. Kiek tai įmanoma, reikia vidurinėse mokyklose daugiau mokyti matematikos, gamtos mokslų. Bet į ateitį žiūriu optimistiškai, nes yra savireguliacijos mechanizmai. Net ir universitetai Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje yra mums reikalingi. Nes jei jų neliktų, dar daugiau jaunimo išvažiuotų studijuoti svetur. Ir nebūtinai grįžtų.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: 2019-ųjų sezonui besirengianti Lietuvos futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ antrosiose draugiškose rungtynėse namuose penktadienį nusileido Rygos RFS (Latvija) ekipai 1:3 (0:2).
  • UŽSILIEPSNOJO: šeštadienį centrinėje Meksikoje užsiliepsnojus prakiurusiam naftotiekiui, žuvo mažiausiai 20 žmonių, o 54 buvo sužeisti, informuoja naujienų agentūra AFP.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar pasitikite privačiais pensijų fondais?

balsuoti rezultatai

Kiek laiko per dieną internete praleidžiate ne darbo reikalais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3      0 C

  -7     C

 

-12.  -14  C

-5. -7 C

   -1     C

 

  -8    -10  C

4-5 m/s

5-6 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1402 PLN - 4.2931
RUB - 75.6267 CHF - 1.1331
GBP - 0.8813 NOK - 9.7218
reklama
Kalėdos 2018