respublika.lt

2017 rugsėjo 21, ketvirtadienis

Laisval kortel 2

Profesionalios meno kūrėjos dienos Ignalinojenuotraukos

2017 liepos mėn. 17 d. 08:07:51
Dalia Savickaitė

Teatro žmonės sako, kad tauta bunda, kad žmonės jau pavargo nuo seklaus, vien politika ir prekybos centrais įrėminto gyvenimo. Gediminas Storpirštis džiaugiasi, kad ateina menininkų darbymečio, svarbos ir iššūkių laikas, kad svarbus tampa menininkų atsakomybės klausimas kuriant sektinų pavyzdžių etalonus, išaukštinant asmenybes. Kitaip sakant - žymint būsimo antrojo valstybės šimtmečio kelią.

 

Naujų laikų pranašu Ignalinoje tapo joje apsigyvenusi meno kūrėja, Rašytojų sąjungos narė Gintarė Adomaitytė. Žurnalistė, prozininkė, eseistė ir vaikų literatūros tyrinėtoja G.Adomaitytė gimė Kaune 1957 m. sausį. Sulaukusi devynerių tapo vilniete, nuo 1975 m. - Vilniaus universiteto studente. Studijavo žurnalistiką. Atgimimo laikotarpiu Lietuvos televizijoje vedė daug kam įsiminusią, bet ne visiems vadams patikusią laidą „Toks gyvenimas“, dirbo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. 1996 m. tapo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos nare. 2001 m. jos apysaka „Laumžirgių namai“ buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. 2003 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 2003 m. už pasakas rašytoja apdovanota V.Tamulaičio premija, 2004 m. - Vaižganto premija už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės“. 2006 m. knyga „Gražuolės vaikai“ pripažinta reikšmingiausia vaikų literatūros tyrinėjimų ir sklaidos knyga. 2007 m. rašytojai skirta Kultūros ministerijos premija už nuopelnus skaitymui.

Penkiasdešimt antrieji gyvenimo metai rašytojai tapo lemtingi. 2008 m. G.Adomaitytė buvo apdovanota Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą. Tais pat metais atsisakė žurnalistės darbo ir atsidėjo kūrybai. Ignalinoje su draugu Mariumi Kraptavičiumi apsigyveno 2008 m. rudenį. Spalio 17 d., kai įsigytame bute pirmą kartą išgėrė bohemiškai didelį kavos puodą, ji vadina gyvenimo Ignalinoje pradžia. Noras apsigyventi šiame miestelyje, dėl jos rašinių legenda jau tapusiame baltame name, kuris, kaip ir daugelis originalių lietuvių namų, po renovacijos prarado išskirtinumą, atsirado ne per dieną ir net ne per metus. Gintarė buvo aktyvi ir sėkmės lydima irkluotoja. Dar vaikystėje atvykdavo į Ignaliną sportuoti. Ramios, civilizacijos pasiekimų nesuniokotos gamtos apsuptyje sporto stovyklose ji praleido ne vieną vasarą. Bendrabutis, kuriame gyveno, buvo visai netoli baltojo namo... Keičiantis upių vandenims, bėgant laikui ir namas įgavo prabėgusios vaikystės ir normų nesuvaržyto gyvenimo prasmę. 1995 m. miestelyje ji jau lankėsi su literatų būriu. Kuo toliau nuo vaikystės, tuo labiau norisi realizuoti jos laikų svajones... o ir galią spręsti jau turėjo. Ir, ačiū likimui, baltame name atsilaisvino butas - abu su Mariumi priėmė sprendimą gyventi čia. Laisvi, aprangos kodo nesuvaržyti, provincijos vertinimų ribotumo dar nepatyrę jie, užsimetę kuprinėles, vis sparčiu žingsniu žygiuodavo paežerėmis, miškais. Ignaliniečiai galvojo, kad neilgai tie keistuoliai džiaugsis miškų dovanotais grybais ir uogomis, neatlaikys ilgų ir tuščių žiemos vakarų. Meno žmonėms vertės kiek kitokios, o socialinio gyvenimo tuštumos - erdvė veikti. Dvi kūrybingos galvos sumąstė įkurti VšĮ „Meno bangos“. Taip atsirado galimybė teikti projektus, atidaryti svetainę virtualioje erdvėje.

Kol G.Adomaitytė važinėja į susitikimus su skaitytojais įvairiausiuose šalies kampeliuose, dirba vertinimo komisijose ar padeda pradedantiems kūrėjams, Marius tvarko VšĮ ūkį: su paslaugių Ignalinos VMI darbuotojų pagalba įveikė finansų tvarkymo subtilybes. Dabar šių kūrybingų žmonių pastangomis Ignalinoje vyksta daug projektų, kuriuose aidi įstabūs poezijos posmai, skaitomi profesionalių aktorių, skamba sielos gelmes virpinanti muzika, atliekama profesionalių muzikantų. Daugelis projektų - socialiai atsakingi. Jautrus bendravimas su neregiais, vaikų namų ugdytiniais. Jų ruošiamų renginių profesionalumas labai aukštas, bet neprarandantis betarpiškumo, negąsdinantis ir ugdantis drąsą klausti, skatinantis pažinti, pakylėjantis. Tai renginiai, kuriuose neieškai „savų“, bet esi savas, leidi sau skristi, atleisti. Jie lyg pakylėja į kitokį pasaulio suvokimą. Tokių renginių nerengia savivaldybės kultūros įstaigos, kurioms keliami (arba išsikeliami) visai kitokie - reprezentaciniai - uždaviniai. „Meno bangų“ organizuojamų renginių net pavadinimai labai saviti: „Ugniažiedė žvaigždė“, „Gintariniai vakarai“ ir pan. Po šiais žodžiais slypinčios erdvės tiesiog kviečia improvizuoti.

G.Adomaitytė - ne tik aktyvi bibliotekos skaitytoja, bet ir ištikima pagalbininkė. Kartu su darbuotojais parengė ir įgyvendino projektą, per kurį prie bibliotekos veikiančio literatų klubo nariai įgijo naujų kūrybiniam darbui reikalingų žinių, kompetencijų, 2016 m. klubo 30 metų jubiliejui buvo parengta ir išleista knyga „Banguojantys žodžiai“. G.Adomaitytė prisiėmė sunkią visada teisaus provincijos kūrėjo kūrinių redagavimo funkciją. Kas nors turėjo būti redaktorius, profesionalių kūrėjų rajone daugiau nėra, o kiekvienam kuriančiam jo kūrinys pats brangiausias... Ir Gintarė, ir Marius - aktyvūs kitų renginių visuose rajono kultūros židiniuose dalyviai. Jie visad turi savo nuomonę, tik ne visad ji visiems pasakoma garsiai. Jie nebijo galvoti, savo pavyzdžiu demonstruoja, kaip galima veikti atokesnių vietovių kultūros lauke. Prisiimdami asmeninę atsakomybę veikia neturėdami nei tam skirtų patalpų, nei orkestrų, nei dar kažin kokių resursų. Daugelis projektų dalyvių renginiams pasiruošia jų namuose, ten po renginių būna pavaišinti, pagloboti, pavedžioti po Ignaliną ir apylinkes, maloniai išlydėti. Gal net patys sau to neįvardindami formuoja visai naują, nebiudžetinę ir regionuose dar nelabai suprantamą ir visiškai neapskaitomą, iš individualių paskatų kylančią kultūrinių paslaugų teikimo galimybę. „Miestavi“ žmonės drąsesni, mažiau susaistyti įsipareigojimais atitinkamoms institucijoms, turintys galimybę stebėti pažangiausius kultūros kūrimo ir perdavimo modelius, pagaliau, galintys tapti edukatoriais patiems vietos kultūrininkams, bet... jų teigiamybės dažniausiai neišnaudojamos.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: trečiadienį Belgijoje surengtose klasikinėse dviračių lenktynėse „Omloop van het Houtland Lichtervelde“ lietuvis Aidis Kruopis finišavo su pagrindine grupe ir užėmė 45-ąją vietą.
  • ĮTEIKĖ: Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas antradienį įteikė skiriamuosius raštus Maltos ordino Didžiojo Magistro Leitenantui Džakomui Dala Torė del Tempijui di Sangvinetui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar normalu, jog tokios pačios prekės užsienyje pigesnės nei Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +6   +11 C

   +9  +12 C

 

   +10   +13 C

   +14  +17 C

  +15 +17 C

 

   +16  +22 C

    3-8 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.2007 PLN - 4.2774
RUB - 69.4380 CHF - 1.1532
GBP - 0.8868 NOK - 9.3440
reklama
Labas vasara