respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Pristatydama naujoves ministrė įvardijo ir didžiausius skauduliusnuotraukos (8)

2018 rugpjūčio mėn. 28 d. 11:15:11
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Švietimo konferencijoje, į kurią antradienį suvažiavo savivaldybių atstovai, ministrė Jurgita Petrauskienė įvardijo savivaldybes, kuriose, nepaisant sudėtingos socioekonominės situacijos, daug daroma, kad vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą ir gerai jaustųsi mokyklose, tačiau akcentavo, kad didžiulė atskirtis ne tik tarp Lietuvos rajonų, bet ir savivaldybių viduje išlieka viena aktualiausių problemų.

 

„Turime pripažinti, kad matematikos, kitų dalykų pasiekimų skirtumai labai dideli. Vyresnių klasių mokinių matematikos, gamtos mokslų pasiekimai žemesni nei daugelio šalių, žemesni nei EBPO vidurkis. Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis mokinių tikrai negerai jaučiasi mokykloje - kalbu apie klimatą mokyklose, santykius. Iššūkis, kuris nelengvai įveikiamas - didėjanti atskirtis švietime“, - atkreipė dėmesį ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, socialinė, ekonominė atskirtis tai lemia tik iš dalies.

„Netolygumas tarp savivaldybių, netolygumas pačių savivaldybių viduje tarp skirtingų mokyklų irgi akivaizdus“, - sakė ministrė.

Pagrindinis žmogus, gebantis spręsti šias ir kitas švietimo problemas, J. Petrauskienės įsitikinimu, yra mokytojas.

„Mokytojų rengimo, profesinio ugdymo, apmokėjimo už darbą sistemos pertvarka yra viena esminių, pagrindinių pertvarkų švietime, nes faktai, kuriuos šiandien turime, kad per trejus metus padidėjo vyresnių nei 60 metų amžiaus mokytojų skaičius Lietuvoje, ir jų yra daugiau kaip 15 proc., bet sumažėjo trisdešimtmečių mokytojų skaičius, ir jų yra tik 3 proc. , rodo struktūrines problemas“, - konstatavo J. Petrauskienė, apžvelgdama, kas jau daroma ir numatoma padaryti ateityje sprendžiant šias problemas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, vykstančioje konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo - visos mokyklos geros!“ švietimo ir mokslo ministrė pristatė pastarųjų trejų metų švietimo būklės analizę ir pokyčius kuriant gerą mokyklą.

Švietimo bendruomenė diskutuos apie „kokybės krepšelį“, skirtą bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo švietimo krepšelį, kalbės apie savivaldybių vaidmenį kuriant gerąją mokyklą.

Kasmetę švietimo konferenciją rengia Švietimo ir mokslo ministerija, pirmoji jos dalis bus tiesiogiai transliuojama ŠMM feisbuko paskyroje ir YouTube kanalu.

 

Mokyklose ir savivaldybėse - suirutė, teigia LSA patarėjas švietimo klausimais

Prieš rugsėjį mokyklose ir savivaldybėse - suirutė. Taip Eltai teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

„Didžiausia problema, kad teisės aktai dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo buvo priimti labai pavėluotai, tik liepos mėnesį, kai žmonės atostogauja. Kai kurių poįstatyminių aktų iki šiol nėra. Įsivaizduokite, kokia dabar suirutė mokyklose, savivaldybėse - juk reikia pagal teisės aktus nustatyti normas, etatų skaičių, peržiūrėti administravimą. Keičiasi visa mokyklų finansavimo sistema, todėl prieš rugsėjo 1-ąją visur chaosas“, - sakė J. Mickus.

Jo nuomone, mokslo metų pradžia visiems bus sudėtinga.

J. Mickus neprognozuoja, kaip skubota reforma paveiks aukščiausios kvalifikacijos, didelį darbo krūvį turėjusių mokytojų sprendimus. Kalbėti apie jų nubyrėjimą, patarėjo nuomone, kol kas anksti.

„Kiekvienam žmogui rūpi jo darbo vieta, visi laukia kažko pozityvaus. Vis dėlto dabartinis etatinio apmokėjimo už darbą įvedimas, kaip teigia pati Švietimo ir mokslo ministerija, yra naujos sistemos sukūrimas, bet ne atlyginimų pakėlimas. Mokytojų atlyginimai nėra dideli ir jie to pakėlimo tikisi. Žinoma, kaimiškųjų, rajonų mokyklų mokytojai pajus etatinio darbo apmokėjimo naudą, bet gimnazijų mokytojai - ne“, - mano savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais.

Anksčiau pedagogų darbo apmokėjimo apraše buvo nuostata, kad dirbantiems gimnazijų klasėse mokytojams galima skirti apie 20 proc. priedą prie algos. „Dabar šitas priedas yra panaikintas, o lėšų neskirta, tad faktiškai kai kuriems gimnazijų mokytojams atlyginimai gali sumažėti“, - sakė J. Mickus.

Patarėjo žodžiais, visi dar laukia, kaip viskas susidėlios - ne viskas aišku, ne visi suėję į mokyklas, ne viskas normaliai veikia dėl minėtų teisės aktų.

„Vyrauja tam tikras chaosas, nežinia, nes kiekvienas didelis pasikeitimas žmonėms sukelia nepasitikėjimo, nesaugumo. Nežinai - bus geriau ar blogiau. Visi tikisi gero, bet kai kuriems gali nepagerėti, nebent nuo kitų metų rugsėjo, kai bus įvedamas pilnas etatinis apmokėjimas už darbą mokytojams“, - sakė J. Mickus.

Savivaldybių asociacijos patarėjas atkreipė dėmesį, kad šių metų rugsėjo 1 d. mokytojo etatą turėjo sudaryti 33 valandos per savaitę. Tai yra 0,91 etato.

„Tačiau realiai ne visi mokytojai tai pajaučia. Jei ir turi 20 ar 21 pamoką, kaip nustatyta, to 0,91 etato negauna, nes tiek lėšų neskiriama. Taigi kol kas daugiau klausimų nei atsakymų. Per tam tikrą laiką viskas susigulės, bet tai kainuoja -vidinio nepasitenkinimo ir baimės, nesutarimo“, - sakė J. Mickus, linkėdamas tikėtis geriausio.

ELTA primena, kad Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka, Seimas priėmė paskutinėmis pavasario sesijos dienomis, liepos 4 dieną jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pastaruoju metu etatui prilyginamą darbo krūvį turėjo tik 5 proc. visų mokytojų, kas trečias mokytojas uždirbo iki 500 eurų neatskaičius mokesčių.

Įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas apibrėžti pedagogų veiklas ir nustatyti fiksuotą darbo krūvį, pritraukti pradedančius mokytojus, užtikrinti skaidresnį mokyklų finansavimą, sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymui.

Už pertvarkos įgyvendinimą ir procesų koordinavimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija.

 

Prasčiausia ugdymo kokybė - 5-8 klasėse: įvardytos pirmaujančios savivaldybės ir autsaiderės

Mokyklų išorinio vertinimo duomenys rodo, kad prasčiausia ugdymo kokybė yra 5-8 klasėse.

Antradienį švietimo konferencijoje pristatytoje Švietimo būklės apžvalgoje 2018 pateikti duomenys apie savivaldybių pavaldumo mokyklų, turinčių 5-8 klases, mokinių pasiekimus savivaldybėse.

Žemėlapyje „Mokyklų veiklos kokybė: ugdymo rezultatai 5-8 klasėse“ matyti, kad didžiausia aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų dalis yra Molėtų (50 proc.) ir Utenos (42,9 proc.) rajonuose.

Didžiausia dalis žemus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų yra Švenčionių (40 proc.), Vilniaus (38,9 proc.) ir Ukmergės (38,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Net šešiolikoje savivaldybių iš viso nėra aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų. Tai Kretingos, Skuodo, Rietavo, Šilalės, Šakių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Kalvarijos, Varėnos, Elektrėnų, Širvintų, Zarasų, Visagino savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad tokį mokymosi nevienodumą mažinti padės rengiamas projektas „Kokybės krepšelis“. Projekto tikslinės grupės dvi - mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška stipri, ir mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška silpna. Pastarosios dvejiems mokslo metams gaus papildomą finansavimą, vadinamąjį kokybės krepšelį - tikslinių valstybės lėšų, skiriamų ugdymo kokybei gerinti. Silpnoms mokykloms taip pat bus teikiama konsultacinė pagalba.

Tikslinis finansavimas bus skiriamas būtent 5-8 klasių mokinių ugdymui gerinti. ŠMM numato, kad įgyvendinus „Kokybės krepšelio“ projektą, savivaldybėse mažės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra žemas, ir daugės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra aukštas.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai 63 proc. šalies mokyklų visi mokiniai, baigdami pagrindinį ugdymą, pasiekė patenkinamą ar aukštesnį lietuvių kalbos pasiekimų lygmenį. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose patenkinamą pasiekimų lygmenį pavyksta pasiekti mažiau nei 10 proc. 5-8 klasių mokinių. 2017 metais Lietuvoje buvo dvi tokios mokyklos, nors 2014 metais nė vienos.

Nepatenkinamo lygio mokiniai teisiškai jau gali nutraukti mokymąsi. Tai reikštų, kad jie ugdymo sistemą paliktų neįgiję net minimalių gebėjimų, būtinų tolesniam gyvenimui.

 

Prognozė: sparčiausiai vaikų mažės Šiaurės Rytų Lietuvoje, daugės tik aplink didmiesčius ir kurortuose

Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajonų savivaldybėse vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu - 22 proc., o šiek tiek augo (iki 6 proc.) tik Vilniuje, Vilniaus rajone ir Klaipėdos mieste, konstatuojama Švietimo būklės apžvalgoje 2018, kurią Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pristatė konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo - visos mokyklos geros!“

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos demografinė situacija švietimo sistemai kelia nemenkų iššūkių. Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose.

Prognozuojama, kad sparčiausiai vaikų mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse, tad jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.

Mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą. Tai dar labiau aštrina ir mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą, kai kuriose savivaldybėse jų per daug, kai kur trūksta. Apžvalgoje konstatuojama, kad labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių.

Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tačiau turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais. Pavyzdžiui, Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.

Lietuvos švietimo būklės apžvalgoje 2018 akcentuojama, kad Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius - tokie pagrindiniai pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri antradienį pristatyta savivaldybių atstovams.

Būklės apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose, skirtingose mokyklose, mokytojų kvalifikacija ir pasiekimai menkai koreliuoja, mokykloms trūksta gerų vadovų, finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui. Mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių.

Analizėje akcentuojama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą. Tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS 2016 m. Lietuvos mokinių rezultatas yra aukštesnis už skalės vidurkį.

Pagerėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Savivaldybės, ypač regionuose, pritraukia daugiau vaikų panaudodamos mokyklų patalpas, kurios liko laisvos sumažėjus mokinių. Palyginti su EBPO šalimis, Lietuvoje darželius lankančių dvimečių yra daugiau (Lietuvoje 55 proc., EBPO 39,5 proc.).

„Geros mokyklos turėtų būti visur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, demografinės situacijos. Savivaldybių, kaip mokyklų savininkių, atsakomybė dėl savo regiono švietimo kokybės yra didelė. Ragintume savivaldybių politikus ir švietimo administratorius labiau analizuoti savo regiono švietimo būklę, pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir ieškoti tinkamų priemonių, geros praktikos pavyzdžių švietimui tobulinti, orientuotis į kokybės užtikrinimą, atsisakyti inertiškumo ir konservatyvumo, efektyviau naudoti finansinius išteklius“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kelia nerimą ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri turi įtakos mokinių pasiekimams. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją - geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, pasiekiama palyginti aukštų mokinių pasiekimų. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį.

Kalbėdama apie tai, kaip spręsti kylančius iššūkius, švietimo ir mokslo ministrė minėjo įvedamą etatinį mokytojų užmokestį, naują mokyklų finansavimo modelį ir pradedančiojo mokytojo etatą, kuris leis padidinti jaunų mokytojų atlyginimą, prisidės prie profesijos patrauklumo. Tikimasi, kad pedagogų trūkumą regionuose mažins galimybė mokytojams tapti dviejų dalykų mokytojais.

„Pradėta esminė pedagogų rengimo pertvarka - šį rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose“, - sakė J. Petrauskienė. Pradėtos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Akcentuojamas mokyklų vadovų atsinaujinimas ir kuriamas jų rezervas.

Ministrės nuomone, skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų turėtų „nugludinti“ nuo rugsėjo įvedamas „kokybės krepšelis“ - papildomai skiriami 11 mln. eurų mokinių pasiekimams gerinti.

Labiau išplėtoti gamtamokslinį ugdymą, sudominti mokinius padės moderniomis priemonėmis aprūpinti STEAM centrai, kuriuos rengiasi įkurti 10 savivaldybių.

Iki 2020 m. numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, mažinant brandos egzaminų svarbą, įdiegti visos dienos mokyklos modelį. Informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, plačiau įvedamas integralus gamtamokslinis ugdymas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIEMONĖS: Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams, taip pat ją taikyti elektromobiliams; šios priemonės, pasak ministerijos, svarbios šalies ūkio konkurencingumui ilguoju laikotarpiu.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1769 PLN - 4.2925
RUB - 78.0670 CHF - 1.1312
GBP - 0.8859 NOK - 9.5885
reklama
Ukis 2018