respublika.lt

„Prezidentas Smetona“. Prarastas ir atrastas

(0)
Publikuota: 2017 liepos 15 08:04:15, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
„Prezidentas Smetona“. Prarastas ir atrastas. Jūrų muziejaus nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmonės - Klaipėdos universiteto profesoriaus Vlado Žulkaus vadovaujami mokslininkai, entuziastai ir kariškiai, liepos 2 d. Suomijos įlankoje, netoli Estijos, aptikę 1945 metais nuskendusio pirmojo tarpukario Lietuvos karinio laivo „Prezidentas Smetona“ liekanas.

 

Buvęs Klaipėdos universiteto rektorius, archeologas V.Žulkus bene pirmas Lietuvoje pradėjo mokslinius povandeninės archeologijos tyrimus. Archeologiniu požiūriu, Baltijos jūra nėra tik žuvingas vandens telkinys ar pakrantės vanduo, vasarą gaivinantis poilsiautojus. Jūra - tai ir povandeninis kraštovaizdis, vandens užsemtos istorinės gyvenvietės. Jūra - tai ir kadaise buvusi sausuma. Be to, jūra yra ir istorinis per šimtmečius čia skendusių, grimzdusių laivų muziejus. Pradedant vikingų ir baigiant šiais laikais.

Ir šit tame „Baltijos jūros muziejuje“, negarantuojančiame laimingo bilieto, gąsdinančiame tyrinėtojus audromis, Klaipėdos mokslininkai, padedami kariškių, suieškojo nuskendusį mūsiškį laivą, kuris reiškė Lietuvos karinio laivyno įsteigimo pradžią.

Į 85 metrų gylį nugrimzdęs mūsų legendinis minininkas nebus iškeltas iš Baltijos jūros dugno. Kaip nebuvo iškeltas ir „Titanikas“. Bet mums istorinio laivo vieta nuo šiol bus žinoma. Laivas liks vaizdo juostose, fotografijose. Toks, koks yra dabar. Vokiečių torpedos nuplėštu priekiu. Sovietų pakeistu pavadinimu. Tarnavęs Lietuvos valstybei. Vėliau iš jos atimtas. Ir įveltas į Antrojo pasaulinio karo mūšius.

Laivas kaip simbolis

Sprendžiant iš istorinių „Prezidento Smetonos“ brėžinių, sonarinių nuotraukų duomenų, Baltijos jūroje tikrai guli Lietuvos laivas, tapęs savotišku simboliu. Pirmiausia - jūrinės valstybės pasiryžimo turėti savo karinį laivyną. Vėliau - jūrinės valstybės, kuri per sovietų okupaciją prarado ir savo laivyną, ir jūrininkus. Na, ir galiausiai - tragedija laivo, tapusio Lietuvos karinio jūrų laivyno viltimi, simboliu bei praradimu. Laivo, pervadinto į „Prezidentas“. Vėliau - į „Pirmūnas“. O galiausiai tapusio „Korall“. Lydėjusio jau ne Lietuvos karines vilkstines. Ir tik metais pragyvenusio savo pirmąjį kapitoną Antaną Kaškelį (1879-1944).

Laivas, iš kurio nepagrįstai tyčiojosi

Tarybinėje Lietuvos enciklopedijoje kukliai užsimenama, jog buržuazinė Lietuva turėjo tarnybinį 20 laivų laivyną. Tarp jų - ir vieną karo laivą-minų tralerį. Sovietmečio karikatūrose „Prezidentas Smetona“ vaizduojamas kaip juokingas garlaiviukas, besisukinėjantis aplink Palangos damų pliažą. Kas duotų kažkokiai palaikei valčiai šalies prezidento pavardę? Jei šis minininkas per karą lydėjo sovietų krovininių ir karinių laivų karavanus, tai tikrai nebuvo kažkoks apgailėtinas žaislinis garlaiviukas. Be to, lygiai taip pat buvo šaipomasi iš Lietuvos aviacijos. Nors ji visiškai atitiko tuometinius pasaulinius standartus. Tad ir minų traleris M-59, pirktas 1927 m. ir pavadintas „Prezidentu Smetona“, buvo visiškai šiuolaikiškas laivas. Lietuvos valstybė už 289 tūkst. litų nusipirko šį laivą iš Vokietijos. Dabar prekės pirmiausia ieškotų internete, o tada - pirmiausia pasirinko iš nuotraukų. Tik vėliau apžiūrėjo vietoje. 1917 m. pastatytam laivui tebuvo 10 metų. Aišku, teko nuo jo nuvalyti impregnuojančią dervą ir perdažyti.

Tarp didingo ir kasdieniško. Kaip visada?


Palyginę praeitį ir dabartį, matome daug paralelių. Kartojasi tie patys lietuviški kraštutinumai „didinga idėja, bet prastokas jos įgyvendinimas“. Iš vienos pusės - didžiulės ambicijos. Iš kitos - neūkiškumas. Ar neprofesionalumas. Štai vienas pavyzdys. Vos pradėjęs plaukioti „Antanas Smetona“ papuolė į didžiulę audrą. Kaip manoma, dėl kapitono neprofesionalumo nepavyko prisišvartuoti Klaipėdoje. Laivas atsidūrė Dancinge. Jūreiviai, pritrūkę anglių, supleškino pakurose medinį laivo inventorių.

Tarpukario Lietuvoje buvo per brangi „Prezidento Smetonos“ eksploatacija. Išlaidos per metus siekdavo 400 tūkst. litų. Metinė eksploatacija kainavo gerokai daugiau nei pats laivas. Tačiau, nepaisydama išlaidų, Lietuva ambicingai žengė pirmuosius žingsnius į karinį laivyną. Ir, kitaip susiklosčius istorinėms aplinkybėms, būtų jį sėkmingai sukūrusi. Kaip buvo sukurtas prekybos ir tarnybinis laivynas. 1938 m. su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 prekybos laivų, 20 tarnybinių laivų ir vienintelis karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Tarpukario Lietuvoje, 1923 m. atgavus Klaipėdą, buvo didžiulė ambicija turėti savo karinį laivyną. Tačiau, nusipirkus „Prezidentą Smetoną“, ši karinė ambicija buvo tenkinama tragikomiškai. Laivas, savo prigimtimi pašauktas dirbti minų traleriu, buvo pašauktas... gaudyti kontrabandininkus! Plukdančius į Lietuvą pigesnį alkoholį. Bet kontrabandininkams gaudyti minininkas netiko. Nors buvo pakankamai greitas - iki 17 mazgų (31,5 km) per val., tačiau buvo varomas dviem garo mašinomis. Ir kūrenamas anglimis. Ką gali pagauti laivas, kuris faktiškai nemaskuojamas? Nes iš kaminų veržiasi juodi dūmai, o ir garo mašinų pūškavimas iš tolo girdimas. Dabar politikai sakytų, jog investicija neatsipirko. O tada „Prezidentas Smetona“ laikinai atsidūrė rezerve, o 1935 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado, divizijos generolo Stasio Raštikio įsakymu tapo mokomuoju kariniu laivu. Laivo įgulą sudarė 70 žmonių. Tarp jų buvo ir artilerijos karininkas, kariškis, atsakingas už mechaniką, bei karininkas - navigacijos specialistas.

Niekam nežinomas ateivis. Su svetima pavarde

„Antanas Smetona“, paprastai stovėdavęs Danės upėje, saugojo Klaipėdos uostą. 1939 m., Lietuvai praradus Klaipėdą, minininkas blaškėsi tarp Liepojos ir Šventosios. Pastarosios uostą teko gilinti. Laivas, kai Lietuva vėl prarado Klaipėdą, iš esmės jau neturėjo ką saugoti. Tad daugiau stovėjo, nei plaukiojo.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, tuometinė „Antano Smetonos“ įgula laivo oficialiai neperdavė. Įgula, tuo metu vadovaujama Povilo Juliaus Labanausko (1908-1990), taip ir neiškėlusi svetimos vėliavos, su jachta pabėgo į užsienį. Pirmasis mūsų minininko kapitonas A.Kaškelis buvo suimtas ir kalinamas. O nusavintas laivas, tiek daug reiškęs laisvai Lietuvai, beveik iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos lydėjo per Baltijos jūrą laivų karavanus. Kol 1945 m. sausio 11 d. buvo vokiečių torpeduotas. Žinoma, jog per šią katastrofą žuvo 28 įgulos nariai, o 27 buvo sužeisti. Tad dalį įgulos pavyko išgelbėti. O pats „Prezidentas Smetona“, tapęs lietuviams nieko nereiškiančiu „Korall“, nugrimzdo į dugną.

Ne itin ambicinga dabartis


Svarbiausia - jog Lietuva savo laivą iki šiol prisiminė. Ir pasistengė atrasti. Prisimena ir savo ambiciją apie jūrinės valstybės karinį laivyną. Simboliška, jog šias ambicijas palaikė žmonės, patys gimę tolokai nuo Baltijos jūros. Lietuvos kariuomenės vado S.Raštikio tėviškė - Šiaulių rajonas, Kuršėnai. Kapitono A.Kaškelio gimtinė - Pakruojo rajonas, Kemenai. Kapitonas P.J.Labanauskas buvo kilęs iš Raseinių rajone esančių Nemakščių. Tačiau jie visi turėjo jūrinės valstybės viziją. Kurios taip trūksta dabar. Todėl pradangintų prekybos, žvejybos laivų paieškų nebus. Nes jie supjaustyti į metalo laužą, kuris seniai parduotas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s