respublika.lt

2017 gruodžio 17, sekmadienis

Premjeras sveikino būsimą premjerąnuotraukos (6)

2017 liepos mėn. 28 d. 08:25:36
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Vakar Vyriausybės rūmuose premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasveikino geriausius Lietuvos abiturientus. Čia susirinko 125 abiturientai, kurie šiemet iš 3 ir daugiau egzaminų gavo aukščiausius įvertinimus. „Vakaro žinios“ klausė gabiausių šalies jaunuolių, koks tas sėkmės receptas.

 

Šiais metais geriausiai abitūros egzaminus išlaikė du abiturientai, gavę po penkis šimtukus. Po keturis šimtukus surinko 24 abiturientai iš Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Šilutės, Vilniaus mokyklų. Trijų šimtukų sulaukė 101 mokinys. Ypač daug moksleivių, gavusių tris ketutis šimtukus, mokėsi Vilniaus licėjuje (19), Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (18), Vilniaus jėzuitų gimnazijoje (12), Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje (9). Iš viso Lietuvoje šimtukininkų, egzaminus išlaikiusių bent vienu šiuo maksimaliu įvertinimu, būryje yra net 1733 jauni žmonės.


Paulius KAŽUKAUSKAS

Vilniaus licėjus, 4 šimtukai (lietuvių k., anglų k. matematika, istorija)

Receptas paprastas - sėkmė ir mokslas. Neįmanoma gauti gerų rezultatų mokantis tik paskutinius metus, nebent per sėkmę. Įdėjęs darbo visada gausi atgal. Reikia tik susikaupti ir pasitikėti savimi. To labai trūksta šiandien žmonėms ir tai kartais nulemia, kad per egzaminą susijaudinęs žmogus neparodo visko, ką gali. O jei tu įdedi darbo, tiki, kad tau pasiseks, taip ir bus. Taip nutiko ir man.

Tikrai nėra taip, kad licėjuje viskas labai paprasta, o mokytojai tik patys geriausi. Nėra tokių dalykų. Tikrai esu ne kartą mokęsis naktimis, kai to reikėjo. Nes įdėjus darbo galima kompensuoti viską. Taip, reikia žmogui ir laisvės. Galima sakyti, kad licėjuje griežta tvarka, bet mes bendraujame su mokytojais kaip su draugais, direktoriui aš paspaudžiu ranką ir jis mane puikiai pažįsta. Artimas santykis sukuria pojūtį, kad, išėjęs iš namų, mokykloje taip pat jaučiuosi kaip namuose. Tas pasitikėjimas mumis ir supratimas, kad esame už save atsakingi suaugę žmonės, suteikia galimybę dirbti patiems.

Ir nors stengiuosi vengti kritikos, mokslo metų ilginimas man atrodo prasta idėja. Ir taip niekas gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje jau nebesimoko, nebent abiturientai. Net pas mus. Tad mokslo metų ilginimas nepadės, reikia kelti mokytojų kvalifikaciją ir skatinti mokinius, kad jie suprastų, kad nuo jų pasiekimų kažkas pasikeičia.

Šiandien jau ir aš turiu pasiūlymą studijuoti kitoje šalyje ekonomiką ir politiką. Manau, kad privalau priimti tokį pasirinkimą ir įgyti tokį išsilavinimą, kuris leistų man po 20 metų šioje salėje spausti ranką vietoj premjero jau tų metų geriausiems abiturientams. Manau, kad išvažiuoti reikia visiems jauniems žmonėms. Tik labai svarbu sugrįžti. Juk esame maža šalis, o mus supa 10 kartų didesni miestai nei mūsų šalis. Pamatyti, kaip veikia pasaulis, o tada grįžti ir kurti Lietuvos ateitį pagal Vakarus, man atrodo, būtina.


Eglė ALIŠAUSKAITĖ


KTU gimnazija, 3 šimtukai (matematika, anglų k., biologija)


Manau, kad sėkmės receptas - ne tik patas mokymasis, bet ir norėjimas suprasti, ką mokaisi ir kodėl. Žinoma, yra ir sėkmės faktorius, nes tikrai nėra taip, kad viską mokėdamas gali būti ramus, kad tikrai gausi 100. Žinoma, tikėjausi ir iš lietuvių kalbos egzamino daugiau, nors gavau tik 93, bet egzamino vertinimas labai nenuspėjamas. Gal būtų teisingiau, jei daugiau dėmesio būtų skiriama gramatikos tikrinimui. Juk toli gražu ne visi mokiniai geba rašyti. Ar tuomet toks ir turi būti egzaminas?

Šalia to yra dalykų, kurių išmokęs mokykloje galbūt niekuomet nepanaudosi gyvenime. Bet net ir mokantis funkcijas, kurių vėliau tau neprireiks, lavini savo smegenis, analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus. Mokykla juk turi suteikti bendrą išsilavinimą. Nepritariu ir tam, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia atsidėti tik mokslams, neva tada 12-oje klasėje nereikėtų lankyti papildomų užsiėmimų. Aš šiemet baigiau ir muzikos mokyklą, ir netgi manau, kad tokia veikla dar labiau padeda atsiplėšti nuo mokslų, šiek tiek nukreipti mintis.

Džiaugiuosi, kad jau įstojau ir studijuosiu odontologiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Manau, medicinos studijos Lietuvoje labai geros.


Gabrielius BUZAS

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, 5 šimtukai (lietuvių k., anglų k., matematika, chemija, biologija)


Tiesiog stengiausi mokytis ir kuo geriau atlikti užduotis. Man tai pavyko. Tėvai man buvo labai gerai paaiškinę, kad reikia mokytis, ir man dėl to niekuomet nekilo jokių klausimų. Tad mokiausi nuosekliai nuo pirmos klasės ir dabar jau įstojau į VU medicinos studijas. Kodėl nestudijuoti Lietuvoje? Manau, čia aukštasis mokslas tikrai nėra prastos kokybės, tai tiesiog požiūris.

Nors iš lietuvių kalbos egzamino gavau 100, taip pat kritikos turiu šiam egzaminui. Juk jei žmonės, kurie turi 10 balų vidurkį, gerai mokosi ir supranta šį dalyką, myli literatūrą, iš egzamino gauna mažiau nei pusę balų, tuomet kyla daug klausimų ir akivaizdu, kad yra problemų.

Čia nepadės nei mokslo metų ilginimas. Ką per dvi savaites gali padaryti? Mokslo metai ir krūvis, mano galva, yra normalūs. Jeigu žmogus nori mokytis, jis ir mokysis, o tam, kuris nuolat bėga iš pamokų, ilgesni mokslo metai irgi nepadės. Moksleivių rezultatai priklauso nuo požiūrio. Nuo moksleivių, mokytojų ir tėvų požiūrio.


Gratas ŠEPETYS

Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, 3 šimtukai (biologija, chemija, anglų k.)

Mokslo metų pradžioje mokytoja man pasakė vieną formulę - „A kubu“. Tai yra atkaklumas, azartas ir atsakingumas. Iš pradžių man atrodė, kad ši formulė ne man, tačiau vėliau supratau, kad ji teisinga ir mano atveju tikrai suveikė. Ir nors didelė diskusija dėl mokslo metų ilginimo, abejoju, kad tos dvi savaitės man būtų nors kiek padėjusios.

Tiesa, iki lietuvių egzamino 100 balų pritrūko tik vieno. Manau, tai gana specifinis egzaminas.

Džiaugiuosi, kad jau įstojau į VU medicinos studijas. Nors dar anksti galvoti apie darbo poziciją, manau, kad norėčiau būti chirurgas. Aš net neplanavau galvoti apie užsienį, noriu likti Lietuvoje, nenoriu palikti savo šeimos. Ir mano mama, ir mano senelis yra baigę šį universitetą, tad norisi tęsti šeimos tradiciją.


Gustė ČĖSNAITĖ

Klaipėdos licėjus, 5 šimtukai (lietuvių k., anglų k., matematika, biologija, chemija)

Visi manęs klausia penkių šimtukų recepto, bet aš negaliu atsakyti į šį klausimą, nes tai nulemia nuoseklus kryptingas mokymasis. Žinoma, aukščiausi egzaminų rezultatai šiek tiek priklauso ir nuo sėkmės, nes vieną ar kitą balą prarasti gali ir visai netyčia. Bet ir sėkme visiškai negali pasikliauti. Bet tai nereiškia, kad mokslams reikia atiduoti visą savo laiką. Vien dėl mokslo įdomus žmogus nebūsi, todėl visuomet paskirstydavau laiką, kad jo liktų ir draugams, ir laisvalaikiui, važinėjimui riedučiais, kelionėms, skaitymui. Jau pasirašiau sutartį su VU ir studijuosiu mediciną, nes neabejoju, kad medicinos studijų lygis Lietuvoje labai aukštas, o jei yra galimybė studijuoti savo krašte, tai juk didžiulis malonumas.

Žinoma, sistema nėra tobula. Išskirčiau lietuvių kalbos egzaminą, nes man jis atrodo subjektyviausias. Čia yra daug vertintojų, kurių nuomonės ir požiūriai skiriasi, todėl nėra lygybės. Nėra taip, kad visai negali pasireikšti, yra sistema ir negali žinoti, kaip į tavo originalų pasireiškimą reaguos vertintojai.


Greta BUTKEVIČIŪTĖ

Vilniaus licėjus, 3 šimtukai (matematika, istorija, anglų k.)

Manau, rezultatus atneša nuoseklus darbas ir sėkmė egzaminų metu. Nors gavau tris šimtukus, tikrai neteko mokslams paaukoti viso laiko, turėjau pakankamai laiko ir pokyčiams. Man iki 100 balų iš lietuvių egzamino pritrūko vos 5. Mano nuomone, rašant literatūrinį rašinį galima pasiekti daugiau kaip 80 proc., tačiau reikia atsisakyti visų originalumų ir nuspėti, kokios mintys patiktų vertintojui. Nemanau, kad egzaminas turėtų būti toks, tačiau mokykloje nuolat mokoma prisitaikyti prie situacijos ir žinoti, ko prašo sistema.

O metų ilginimas yra visiškai nevertingas dalykas. Tai tik laiko tampymas, kuris neleidžia jaunuoliams atrasti jiems patinkančių veiklų. Licėjuje nuolat organizuojama daug renginių, kur taip pat galima kūrybiškai pasireikšti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: šeštadienio pavakarę rytų, pietryčių Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje magistraliniai keliai buvo šlapi, krašto keliai - su šlapio sniego provėžomis, o rajoniniai keliai padengti šlapio sniego sluoksniu, slidūs.
  • FINALAS: Lietuvos paplūdimio tinklininkės Urtė Andriukaitytė ir Irina Zobnina pateko į Maskvoje vykstančio Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos finalinio etapo pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Velyke2017