respublika.lt

2018 sausio 16, antradienis

Požiūris į paliatyvią pagalbą Lietuvoje: tik pernai reabilituotas žodis „hospisas“nuotraukos (4)

2017 gruodžio mėn. 15 d. 17:31:26
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Jeigu norime oraus gyvenimo, turim kalbėti ir apie orią mirtį. Taip konferencijoje „Iššūkiai sprendžiant gyvenimo pabaigos klausimus sveikatos priežiūroje“ teigė vyskupas Kęstutis Kėvalas.

 

Realybė Lietuvoje kitokia. „Ką ir kalbėti apie paliatyvios pagalbos prieinamumą, jei žodis „hospisas“ tik pernai buvo išbrauktas iš didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“, - juokavo konferencijos dalyviai. Vilniaus mieste tėra vienas 14 vietų hospisas, kuriame oriai paskutines gyvenimo dienas gyvena nepagydomai sergantys žmonės. Kaip sakė Alytuje „Tėviškės namus“ įsteigęs Evaldas Balaika, toliau nuo sveikatos centrų esančiuose rajonuose paliatyvios pagalbos prieinamumas dar prastesnis.

„Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 9 paliatyvios priežiūros stacionaro lovos, iš viso jų yra 300. Paliatyvi pagalba teikiama 55 įstaigose, ambulatorines paliatyvios pagalbos paslaugas teikia 6, namuose - 26 įstaigose. Tai nėra daug, nes maži įkainiai ir organizuoti kokybišką paliatyvią slaugą - nuostolinga“, - konstatavo E. Balaika.

Pasak vyskupo K. Kėvalo, kai kalbame apie mirtį ir mirimą, kalbame ne apie kitus, o apie save. Gyvenimas yra baigtinis, kad ir kaip baisu apie tai galvoti.

„Požiūris į sergančius, socialiai pažeidžiamus žmones atspindi mūsų kultūros lygį“, - sakė „Tėviškės namų“ įkūrėjas, akcentuodamas skausmo malšinimo, dvasinės, socialinės pagalbos nepagydomai sergantiems ir jų artimiesiems svarbą ir tiesiog kitokį požiūris į mirimą, kuris nei pagreitinamas, nei lėtinamas hospisuose.

Skirtingai nei kitose Europos šalyse, Lietuvoje mažiau išplėtota psichodvasinė pagalba. „Tai nauja sritis ir kaip kiekviena naujovė, sunkiai skinasi kelią sveikatos priežiūros sistemoje“, - sakė E. Balaika.

Vilčių paliatyvios pagalbos entuziastams teikia šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiami siūlymai keisti paliatyvios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams tvarką, kurioje numatoma plėsti paliatyvios pagalbos specialistų komandą, jų paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Siūloma nustatyti naujus paliatyvios pagalbos kokybės reikalavimus, apibrėžti hospiso sąvoką.

Pasak E. Balaikos, mūsų paliatyvioji medicina nukreipta į skausmo malšinimą, simptomų šalinimą, psichosocialinė, dvasinė pagalba - silpna ir plėtotina, tačiau vienas pagrindinių paliatyvos pagalbos principų galioja ir Lietuvoje - ji turi būti teikiama nemokamai ir prieinama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo socialinės padėties.

Hospiso įkūrėjo teigimu, ligonių kasų lėšomis šiuo metu apmokama už 45 minučių vizitą į namus, nors paprastai slaugytojos ir socialiniai darbuotojai pas pacientą užtrunka 2-3 val. Paliatyvios slaugos įstaigai ligonių lankymas nuostolingas.

„Politikai nuėjo lengviausiu keliu - paslaugas išbarstė slaugos ligoninėms, poliklinikoms, hospisams, nors įstaigų paskirtis ir veikimo principai labai skiriasi. Kol kas neaišku, kokia linkme vystysis paliatyvi slauga Lietuvoje, kokį modelį naudos kaip pavyzdį. Vienintelis Vilniaus hospisas pasirinkęs kryptį, veikia pagal Lenkijoje galiojančius paliatyvios slaugos principus“, - sakė alytiškis.

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia daug metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai bei išorinės mirties priežastys.

Kaip ir daugelyje Europos šalių, Lietuvoje visuomenė sensta, auga sergamumas lėtinėmis ligomis, tad paliatyvios slaugos poreikis didės.

ELTA primena, kad šiuolaikinės paliatyvios pagalbos ir hospisų pradininke laikoma britė Cicely Saunders. 1967 metais Londone atidariusi Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninę, ji kovojo su daugelio sąmonėje įsišaknijusiomis neigiamomis nuostatomis ir pakeitė požiūrį į mirštančius pacientus bei jų šeimų poreikius.

C. Saunders paliatyviosios pagalbos modelis tapo hospisų Jungtinėje Karalystėje pradžia. Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninėje sveikatos priežiūros specialistai iš viso pasaulio įgyja žinių bei įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti savo šalyse.

Konferenciją „Iššūkiai sprendžiant gyvenimo pabaigos klausimus sveikatos priežiūroje“ organizavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Jaunųjų gydytojų asociacija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija bei Sveikatos mokslų universitetu.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJOKAS: trečiuoju Vilniaus „Žalgirio“ naujoku tapo Lietuvos futbolo mėgėjams gerai pažįstamas legionierius iš Prancūzijos Jeremy Manzorro, 26-erių metų futbolininkas dalį praėjusio sezono praleido Marijampolės „Sūduvos“ komandoje ir su šia ekipa tapo Lietuvos čempionu.
  • SUSIEJO: praėjusių metų pabaigoje į Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos metraščius patekęs jaunasis puolėjas Deividas Sirvydis savo ateitį susiejo su sostinės krepšinio klubu; Vilniaus komanda su 202 cm ūgio talentu pasirašė naują ilgalaikę sutartį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar dažnai keliaujate traukiniais?

balsuoti rezultatai

Ar turite naminių gyvūnų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -11   -8 C

   -9  -5 C

 

   -7  -4 C

    -6   -3 C

   -5  -1 C

 

   0  +2 C

    15-21m/s

    2-7m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.2277 PLN - 4.1686
RUB - 69.2832 CHF - 1.1799
GBP - 0.8904 NOK - 9.6708
reklama
Kaleda 2017