respublika.lt

2018 birželio 25, pirmadienis

Povilas Urbšys: Vėl yra nusikaltėlių, kurių vengia teisėsauga

2012 balandžio mėn. 14 d. 13:39:52
Jaunius POCIUS, "Respublikos" žurnalistas
Postą palikęs Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys

Šios savaitės „Respublikos“ žmogus - buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Iš visų savo kolegų ilgiausiai, nuo pat tarnybos įkūrimo, teritorinio padalinio poste išsilaikęs dabar jau buvęs pareigūnas atskleidžia: kova su korupcija sunkiai skinasi kelią, nes tam trukdo politikų toleruojamos ir remiamos įvairios struktūros.

Su tarnyba P.Urbšys turėjo atsisveikinti išgirdęs medikų verdiktą. Šiam žingsniui tikriausiai nebūtų teikta tiek reikšmės, jeigu tuo pat metu Panevėžio apygardos prokuratūra nebūtų paprašiusi Generalinės prokuratūros reikalauti, kad Seimas leistų panaikinti neliečiamybę vienam Parlamento senbuvių, buvusiam Panevėžio miesto merui, dabar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui, vienai konservatorių figūrų Vitui Matuzui.

Nors pats P.Urbšys tai vadina tik sutapimu, viešoji erdvė pratrūko komentarais, kad pareigūnas galėjo tapti politikų keršto auka. Mat STT Panevėžio valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio epicentre atsidūrė minėto seimūno žmona Danutė Matuzienė, o pats V.Matuzas taip pat gali tapti įtariamuoju. P.Urbšys įspėja: visuomenė netrukus turės progos įsitikinti, kiek ryžtingas yra generalinis prokuroras Darius Valys.

„Tai tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodys, kiek Generalinės prokuratūros vadovybė yra pasiruošusi imtis atsakomybės. Pamatysime, ar ji vadovaujasi įstatymu, ar atsižvelgs į interesų sankirtas aplink prokuratūrą ir jos viduje. Šitoje byloje kuratorius buvo prokuroras Saulius Verseckas. Jeigu apygardos prokuratūra pateikė pagrindą svarstyti dėl teisinės neliečiamybės atėmimo, logiška, kad tai įvertinti turėtų tas kuratorius, su kuriuo nuo pat pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo konsultuojamasi. Bet jeigu įvertinti tai, kas pateikta, Generalinės prokuratūros vadovybė paves prokurorui, kuris visiškai nesusipažinęs su šia byla, ir bus atsakymas, kad kažko dar nepakanka, nori nenori susidarys įspūdis, kad šį reikalą iš anksto nuspręsta užgniaužti“, - prognozuoja buvęs STT padalinio vadovas.


- Kas lėmė jūsų atsisveikinimą su STT - sveikata ar vis dėlto kitos priežastys? - „Respublika“ paklausė P.URBŠIO.

- Ir sveikata, ir kitos priežastys. Iš tikrųjų turėjau palikti tarnybą dėl to, kad mano sveikata neatitinka einamoms pareigoms keliamų reikalavimų. Tai įvyko neplanuotai, bet tai buvo planuota procedūra, nes rugsėjo mėnesį man sueina 50 metų. Visi tokio amžiaus darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą. Tai įprasta procedūra.

- O kitos priežastys?

- Kitos - tai, kas vyko ir šiuo metu vyksta FNTT skandalo kontekste, kaip yra pasielgta su šios tarnybos vadovu Vitalijumi Gailiumi.

Kalbėkime iš principo. Yra nemažai pareigūnų, kurie savo ištikimybę priesaikai, duotą valstybei, pirmiausia suvokia kaip tarnavimą valstybės piliečiams. Ne kažkokių institucijų vadovams ar kažkokioms politinėms grupuotėms. Jie priesaiką suvokia būtent šitaip. Ir štai susidaro toks įspūdis, kad tokie žmonės tarsi laikomi nelojaliais tiems, kurie sprendžia, ar jie tinka eiti tokias pareigas, ar netinka. O geras pareigūnas pirmiausia turi būti geras pilietis.

Kad pareigūnas turi būti apolitiškas, viskas aišku. Bet jis turi būti pilietiškas. Nes jeigu jis ne pilietis, jis iš principo negali atstovauti piliečių viešajam interesui, negali jo ginti, net nebus pasiruošęs aukoti savo gyvybę. Todėl kaip pilietis aš reaguoju į tai, kas vyksta. Be abejo, susikaupia tam tikrų minčių, tam tikrų emocijų, kurios vienaip ar kitaip verčia stengtis išoriškai nepradėti vertinti politikų veiksmų ir kartu nepradėti politikuoti.

- Bet dabar nuo to tapote laisvas?

- Dabar taip. Mūsų valstybės problema, kad valdžios grandys nepaiso Konstitucijos nubrėžtų ribų, aukšti pareigūnai vadovaujasi ne duota priesaika valstybei, o kažkokių interesų paisymu. Pareigūnas negali vertinti politikų veiksmų. Jeigu tu jauti, kad tavyje jau nebetelpa, tai ir yra priežastis. Todėl aš ir nusprendžiau neslėpti, kas manyje susikaupė.

- Jūsų žingsnis iš dalies yra protestas prieš tokius dalykus?

- Nepavadinčiau to protestu. Tik atsirado galimybė kalbėti. Kai savo uniformą pakabinau į spintą, tapau paprastu piliečiu ir manęs niekas nesaisto. Aš kalbu dėl tų, kurie lieka dirbti jėgos struktūrose. Yra labai daug pareigūnų, kurie suvokia savo tarnavimą valstybei taip, kaip aš.

- Ar jums yra grėsusi panaši padėtis, kokioje atsidūrė atleisti FNTT vadovai?

- Siūlau prisiminti 1998 metus. Turbūt visi pamiršo, koks likimas ištiko pirmąjį STT vadovą Juozą Gaudutį. Visi pamiršo tą skandalą. Tada neteko pareigų STT, Mokesčių policijos vadovai. Tada nebeliko ir vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio. Tai įvyko dėl priešpriešos, kuri buvo tarp Gedimino Vagnoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžių institucijų. Aš žinau, kad naujam STT vadovui buvo įteiktas sąrašas pareigūnų, kurių neturi likti. Tik dėl naujojo vadovo Andriaus Pečkio nuostatos jie liko. Tame sąraše buvo ir mano pavardė.

Prisiminkime kitus dalykus, rezonansinius nusikaltimus Panevėžyje. Po pareigūno nužudymo atvažiuoja prezidentas Rolandas Paksas, pabūna čia keletą valandų ir išvažiuoja pasakęs, kad „čia viskas aišku“. Paskui susikviečia jėgos struktūrų vadovus ir pasako, kad reikia „nuimti“ visus miesto vadovus. Tokiu būdu prezidentui reikia demonstruoti savo galią. Kad tai gali destabilizuoti kriminogeninę padėtį, jam visiškai nerūpi. O paskui aš gavau Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžių už tai, kad dalyvavau išaiškinant tuos pačius rezonansinius nusikaltimus.

Vėliau - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (vadovaujant Alvydui Sadeckui) vizitas į Panevėžį. Tuo metu mieste bylų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, tyrimui vadovavo apygardos prokuroras Gintaras Malčiauskas. Išvažiuojamasis posėdis baigėsi tuo, kad, nors priedanga buvo STT veiklos analizė, iš esmės buvo nagrinėjama tik STT Panevėžio padalinio veikla ir mano personalija. O tuo metu mes buvome pradėję būtent G.Malčiausko aplinkos (prokuroras G.Malčiauskas vėliau buvo teisiamas už nusikaltimų dangstymą - red. past.) tyrimą.

Aš įsivaizduoju, kad tai buvo bandymas manipuliuoti galiomis ir pasiekti savo tikslus. Mane tapatino su dešiniosiomis partijomis, būtent su konservatoriais, su V.Matuzu. Aš neslepiu, kad esu dešiniųjų pažiūrų. Tik vieną dalyką pamiršo: jeigu prisidengiant dešiniųjų pažiūromis išduodamos tos idėjos, man yra dvigubai skaudžiau. Ir todėl tie, kurie kūrė tas sakmes apie V.Matuzo įtaką man, dabar turi galimybę įsitikinti, kad taip nėra.

- Tai nenuostabu. Kai sulaikomas koks nors politikas, tuoj šaukiama, kad STT vykdo kažkieno užsakymus.

- Dirbdami šitą darbą mes, vaizdžiai tariant, nuo lošimo stalo išvedame tą, kuris žaidžia nesąžiningai. Bet prie šito stalo lieka žaidėjai, kurie visi lošia pažymėtomis kortomis. Be abejonės, likusiems kyla klausimas, kodėl išvedė tą, o paliko kitus. Ir tada kuria, kad tai yra daroma dėl kažkieno užsakymo. Atseit tu nuolat vykdai kažkokį užsakymą.

Iš pradžių buvo pikta, paskui radau loginį paaiškinimą, kodėl toks mąstymas. Tai mąstymas nelaisvų žmonių. Nes būdamas nelaisvas žmogus negali suvokti, kad gali būti kito žmogaus laisvas apsisprendimas. Jis gali turėti savo nuomonę, savo vertybes, kurios nepriklauso nuo jokios partijos. Pas mus partijos monopolizavo patriotizmą, moralę, beveik visos sritys monopolizuotos partijų. Būtent nelaisvas žmogus, kuris yra susaistytas interesais, įsipareigojimais, turi pateisinti save tokį, koks jis yra. Jis nuolat yra priklausomas nuo kažko. Todėl jis ir „išmeta“, kad viskas, kas vyksta, yra kažkieno užsakymas.

- Dažnai STT priekaištaujama, kad į jos tinklus patenka smulkmė, o jeigu ką nors išveda su triukšmu, teismuose bylos bliūkšta, niekas nesėda už grotų.

- Būdavo priekaištų dėl savireklamos. Bet pasakykite, kaip išvesti iš savivaldybės vicemerą ar direktorių visiškai tyliai? Iš tiesų mes nesame suinteresuoti viešumu, nes jis pradeda trukdyti tyrimui. Efektyviausias nusikaltimų valstybės tarnybai tyrimas - neatidėliotinas skubių veiksmų atlikimas.

Teko dalyvauti tiriant nusikaltimus, kurie buvo padaryti organizuotų nusikalstamų grupuočių, jų nusikalstamos veikos buvo susijusios su smurtiniais, finansiniais, ūkiniais nusikaltimais. Tada jautėsi visų vienoda pozicija. Pradedant įvykio vietą apžiūrinčiu pareigūnu ir baigiant teismu. Po prokuroro Gintauto Sereikos, kitų pareigūnų nužudymo jautėsi solidarumas ir tų, kurie priiminėjo politinius sprendimus. Kai pradėjo vienas asmuo duoti parodymus „tulpinių“ byloje, Seime net buvo inicijuota įstatymo pataisa, kad leistų apsaugoti šitą žmogų ir padėtų jam išvengti atsakomybės. Tada situacija buvo suvokiama vienodai.
Bet kai kalbama apie korupciją, atsiranda tolerancija tarp tų asmenų, kurie priima sprendimus. Ko norėti, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras leidžia sau pareikšti, ar reikia antrankius dėti „baltoms apykaklėms“. Čia, žinote, kita rūšis. Joms neva galioja atskira sulaikymo tvarka. Bet nuostata rodo tam tikrą problemos suvokimą, jos toleravimą. Paimkime teismus. Kartais teisėjui mes esame „tie kiti“, kurie užkliudė jo kolegą ar draugą. Kartais susidaro įspūdis, kad teisėjui tarsi artimesnis tas, kuris sėdi teisiamųjų suole.

- Bet ir teisėjai atsiduria teisiamųjų suole.

- Toks jausmas, kad teisėjo liesti negalima. Atrodo, kad jeigu teisėjas ima mažiau nei 30 tūkst., jis nėra nusikaltėlis. Imkime Kauno teisėjus. Ten turėjo būti vertinama pagal Baudžiamąjį kodeksą, bet buvo nuspręsta, kad per smulku.

Šiandien, žinau, Generalinėje prokuratūroje nuo kovo pradžios guli medžiaga dėl asmens su mantija imuniteto. Ir Generalinė prokuratūra niekaip negali priimti sprendimo. Iš principo tai jau kenkia visam tyrimui. Įsivaizduokite, asmuo davė parodymus prieš imunitetą turintį asmenį, išdrįso, o čia - sustojo.

Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo generalinis prokuroras į Seimą eina drąsiai. Arba kai randa padėtus pinigus. Bet ten, kur sudėtingos korupcinės veikos, padarytos organizuotų nusikaltėlių grupių, kurias gali suburti asmenys, turintys imunitetą, šitiems negalima taikyti tos pačios taktikos. Dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, žinote, galėsime kreiptis, kai visi ikiteisminio tyrimo veiksmai bus padaryti.

Manau, šita pozicija tiriant sudėtingas korupcines veikas yra kenksminga. Kai užkimba didelė žuvis, reikia pakišti sietelį, kad ją iškeltume. Bet ne, tu sietelio negausi, tegul dar pasivarto, dar neaišku.

- Kuo, jūsų manymu, serga mūsų visuomenė?

- Baime. Visuomenė niekada nebus pilietiška, nebus laisva, jeigu ji nebus laisva nuo baimių.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: prie pietinių Graikijos krantų pirmadienį įvyko 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimas; apie požeminio smūgio padarytą žalą ar aukas kol kas nepranešama.
  • PAVADINIMAS: įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar saugotės eidami per pėsčiųjų perėjas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8   +9 C

   +8  +11 C

 

   +8  +13 C

  +17   +18 C

   +16  +23 C

 

   +18   +25 C

    1-3 m/s

   2-3 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1648 PLN - 4.3148
RUB - 73.5314 CHF - 1.1534
GBP - 0.8766 NOK - 9.4328
reklama
Ukis 2018