respublika.lt

Popiežius Pranciškus: esame gundomi užmiršti tėvų kančiasnuotraukos (16)

2018 rugsėjo mėn. 23 d. 16:16:11
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Vilius Petkauskas, Elta

Malda Šventasis Tėvas susirinkusiuosius Lukiškių aikštėje ragino įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai, primindamas, kad Lietuvos istorija turėtų būti paskata kurti.

 

„Tavo šauksmas, Viešpatie, nesileidžia skambėjęs ir aidi tarp šių sienų, ir primena daugelio šios tautos sūnų iškęstas kančias. Lietuviai ir kitos tautos savo kūnu patyrė šėlsmą tų, kurie siekė viską kontroliuoti“, - prie Tremtinių aukuro meldėsi Petro įpėdinis.

„Šioje atminties vietoje meldžiame tave, Viešpatie, kad tavo šauksmas išlaikytų mus budinčius, kad tavo šauksmas išvestų mus iš dvasinės ligos, kuria esame nuolatos gundomi - užmiršti savo tėvus ir jų kančias. Mes galime rasti drąsos įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai - neprisitaikyti prie supaprastintų šios dienos šūkių ir bandymų atimti kiekvieno asmens orumą“, - sakė Šventasis Tėvas.

Šventasis Tėvas lankosi Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje

Popiežius Pranciškus atvyko į buvusius KGB rūmus, kuriuose pokario metais buvo kalinami rezistencijos atstovai. Į muziejų Šventasis Tėvas atvyko pro vidinį kiemą - taip į tuometinį kalėjimą patekdavo sovietų sulaikyti pasipriešinimo dalyviai.

Šventasis Tėvas Genocido aukų ir laisvės kovų muziejaus Vyskupų kameroje uždegęs memorialinę žvakę tylia malda pagerbė KGB rūmuose kalėjusius ir kankintus Bažnyčios atstovus, bei Lietuvos laisvės kovotojus.

Po to Šventasis Tėvas aplankė kamerą sovietų vadinta „virtuve“. Šioje kameroje sulaikytiesiems buvo atliekama mirties bausmė, dažniausiai, sušaudant. Prieš įeidamas į egzekucijų kambarį, Petro įpėdinis muziejaus atminimo knygoje paliko ilgą asmeninę žinutę.

Likus valandai iki popiežiaus Pranciškaus atvykimo, Lukiškių aikštėje prasidėjo renginys, kuriame pagerbiamos XX a. totalitarinių režimų aukos ir jų šeimos, taip pat tie, kurie aktyviai priešinosi, kovojo už žmogaus, kartu ir tikinčiųjų, teises ir laisvos valstybės kūrimą.

Renginio metu skaitoma poezija, atliekamos pasipriešinimo ir tremties dainos. Dalyvauja kamerinis choras „Aidija“ ir grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“. Muzikinę programą sudarė žymi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė ir choro dirigentas, pedagogas Romualdas Gražinis.

Popiežius Pranciškus nusileido į buvusių KGB rūmų rūsius pagerbti sovietų teroro aukų ir Bažnyčios pastangų ginti tikinčiųjų teises sovietų okupacijos metais. Šventasis Tėvas aplankė Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtą vyskupų kamerą ir kitas patalpas, kur buvo vykdomos egzekucijos.

Priešais Lukiškių aikštę esančiuose rūmuose buvo kalintas ir kankintas sovietmečiu prieš bažnyčios persekiojimą pasisakęs vyskupas Vincentas Borisevičius. 1946 metų lapkričio 18 dieną vyskupas buvo sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose, netoli centrinės miesto dalies.

KGB rūmų rūsiuose beveik metus kalintas ir palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis. 1947 metų rugsėjo pabaigoje Maskvoje jis buvo nuteistas 7 metams kalėti, konfiskuotas visas jo turtas. Kalintas Oršoje, vėliau išvežtas į Vladimiro kalėjimą, o 1953 metais kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos neįgaliųjų namuose.

Gyvas persekiojimų dėl tikėjimo liudytojas, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ilgus mėnesius KGB kalėjime tardytas 1983 metais, taip pat vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas.

Kun. J. Sasnauskas, vos sulaukęs 21 metų, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties, iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas tik 1986-ųjų birželį.

Šventasis Tėvas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Šeštadienį Vilniuje popiežius Pranciškus ne kartą kalbėjo apie Lietuvos istoriją, primindamas mūsų šalies stiprybę. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė - iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia - kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, - Daukanto aikštėje sakė popiežius Pranciškus.

Pakeliui į Okupacijos kovų ir laisvės muziejų Šventasis Tėvas sustojo tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena ir 75-erių metų Vilniaus geto likvidavimo sukaktis.

1943 m. rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas Didysis Vilniaus getas, kuriame per prievartą buvo apgyvendinta apie 50 000 žydų. Didžioji Vilniaus geto kalinių dalis buvo brutaliai nužudyta Panerių miške. Iki 1941-ųjų beveik trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų buvo žydai, Vilnius buvo tapęs Rytų Europos žydų kultūros centru. Ilgus šimtmečius savo protais Vilniaus žydai kūrė šį miestą, statė savo rankomis ir suteikė miestui tokią dvasią, kuri leido miestui vadintis Šiaurės Jeruzale.

Buvusiame Didžiajame Vilniaus gete - tyli popiežiaus Pranciškaus malda

Buvusiame Didžiajame Vilniaus gete popiežius Pranciškus tylia malda pagerbė holokausto aukas.

Prieš 75 metus rugsėjo 23 dieną likviduojant šį getą žydai buvo šaudomi ir laidojami Panerių miške, kiti vežami į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui.

Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Jo metu, neskaičiuojant pabėgusiųjų, išžudyta apie 96 proc. Lietuvos žydų. Iš maždaug 208-210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190-196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 metų birželio ir gruodžio.

Prieš Viešpaties Angelo maldą kalbėdamas Kauno Santakoje, Šventasis Tėvas sakė šiomis dienomis ypač galvojantis apie žydų bendruomenę.

Kaip pabrėžė popiežius, Lietuva matė galutinį Vilniaus geto panaikinimą, tokiu būdu užbaigiant prieš dvejus metus pradėtą tūkstančių žydų naikinimą.

„Kaip kad skaitome Išminties knygoje, žydų tauta perėjo per pažeminimus ir kankinimus. Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, pasirodančias įvairiais pavidalais, kurie atrofuoja to nepatyrusių kartų širdį, kad jie nepasiduotų sirenos giesmių vilionėms“, - kvietė popiežius.

Evangelijoje Jėzus primena apie pagundą: troškimą būti pirmiems, būti pranašesniems už kitus, kad atidžiai budėtume ir nepasiduotume jai, kuri gali užsimegzti kiekvieno žmogaus širdyje.

„Kiek kartų yra atsitikę taip, kad kuri nors tauta ima manyti esanti pranašesnė už kitą, turinti daugiau teisių nei kita, daugiau privilegijų išlikti arba užkariauti. Kokias priemones siūlo Jėzus, kai pasireiškia tokios užuomazgos mūsų širdyse ar kurios nors visuomenės arba tautos mentalitete? Tapti pačiu paskutiniu ir visų tarnu; būti ten, kur niekas nenori eiti, kur niekas neužklysta, pačiame atokiausiame užkampyje; ir tarnauti, kuriant susitikimo erdves su pačiais paskutiniais, su atstumtaisiais. Jei galia tam tarnautų, jeigu leistume Evangelijai persmelkti mūsų gyvenimus, tuomet solidarumo globalizacija iš tiesų būtų tikrovė“, - pabrėžė popiežius.

„Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos“, - Kaune sakė Šventasis Tėvas.

Tuo pat metu sostinės choralinėje sinagogoje minėta Didžiojo Vilniaus geto likvidavimo diena - skaityti gete žuvusiųjų vardai, vidurdienį sostinės Rūdninkų skvere vyko jaunojo Vilniaus geto kalinio ir metraštininko Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai.

Masinių žydų žudynių vietoje Paneriuose paminėtos holokausto aukos. Kaip Eltai sakė Paneriuose jidiš kalba kalbėjusi vilnietė Fania Brancovskaja, kurios pasisakymas verstas į lietuvių ir anglų kalbas, 75 metų Vilniaus geto likvidavimo sukaktis jai reiškia 75 metus nuo tos dienos, kai paskutinį kartą matė savo artimuosius.

„Paneriuose pagerbėme žuvusiųjų atminimą. Tai vieta, kur per 3 metus nuo 1941 liepos iki 1944 liepos veikė naikinimo fabrikas. Paneriuose žemė permirkusi 100 tūkst. nekaltų žmonių krauju. Iš jų 70 tūkst. moterų, vyrų ir vaikų žuvo tik todėl, kad buvo žydų tautybės”, - sakė F. Brancovskaja.

Tai, kad tokią svarbią dieną holokausto aukas pagerbs ir Lietuvoje viešinti popiežius Pranciškus, jai ir visai žydų bendruomenei labai svarbus įvykis. „Svarbus ne tik mums, bet ir tiems, kurie gelbėjo žydus, taip pat žmonėms, iki šiol neigiantiems tai”, - Eltai sakė F. Brancovskaja.

Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, sostinės Rūdninkų skvere vilniečiai iš akmenėlių ant grindinio išdėliojo Dovydo žvaigždę. Visi buvo pakviesti padėti po akmenuką už kiekvieną genocido auką.

ELTA primena., kad masinis žydų izoliavimas nuo visuomenės, uždarant juos į Vilniaus getą, pradėtas pirmosiomis 1941 metų rugsėjo dienomis. Vilniuje iki karo gyveno 57 tūkst. žydų, 50 tūkst. žuvo gete arba mirė dėl nepakeliamų sąlygų ir ligų.

Mažasis žydų getas (Stiklių, Gaono, Antokolskio, Žydų gatvėje), kuriame gyveno apie 11-12 tūkst. žmonių, veikė 1941 metais, o Didysis Vilniaus getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse) nuo 1941 metų rugsėjo 6 iki 1943 rugsėjo 23 dienos.

Likviduojant getą žydai buvo šaudomi ir laidojami Panerių miške, kiti vežami į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui.

Kovojusieji už laisvę, politiniai kaliniai ir tremtiniai popiežiaus laukia Lukiškių aikštėje

Likus valandai iki popiežiaus Pranciškaus atvykimo, Lukiškių aikštėje prasidėjo renginys, kuriame pagerbiamos XX a. totalitarinių režimų aukos ir jų šeimos, taip pat tie, kurie aktyviai priešinosi, kovojo už žmogaus, kartu ir tikinčiųjų, teises ir laisvos valstybės kūrimą.

Renginio metu skaitoma poezija, atliekamos pasipriešinimo ir tremties dainos. Dalyvauja kamerinis choras „Aidija“ ir grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“. Muzikinę programą sudarė žymi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė ir choro dirigentas, pedagogas Romualdas Gražinis.

Prieš atvykdamas į Lukiškių aikštę, Šventasis Tėvas sustojo trumpai pasimelsti istorinėje Vilniaus geto teritorijoje, Rūdninkų skvere.

Mes nesame Dievo funkcionieriai, kunigams ir vienuoliams pabrėžė popiežius Pranciškus

Mes nesame Dievo valdininkai, funkcionieriai. Taip Baltijos kunigams, seminaristams vienuoliams ir vienuolėms teigė popiežius Pranciškus.

Šventojo Tėvo žodžiais, galbūt gerovės visuomenė mus padarė pernelyg sočius, apsuptus gėrybių, tad jaučiamės apsunkę nuo jų, bet pilni tuštumos.

„Galbūt gėrybės mus pradžiugino prablaškė, bet nepripildė“, - į Kauno katedrą susirinkusiems pašauktiesiems į dvasinį gyvenimą sakė popiežius, pabrėždamas, kad vyrai ir moterys pasišventusieji negali sau leisti prarasti širdies nerimo ir dejonės, kuri tik Viešpatyje randa atilsį.

Pasak Šventojo Tėvo, šiandien išbandomas tikėjimas. Sekuliarizmo dvasia bus išbandymas ir ateinančioms kartoms.

„Kartais mes turbūt neturime jėgų eiti į priekį, bet, kaip sakoma Apaštalų darbų knygoje, turėtume neužmiršti pirmųjų dienų, neužmiršti savo protėvių. Apaštalas Paulius mus kvietė viltis ištvermingai po to, kai paskelbė Dievo svajonę kiekvienam žmogui ir visai kūrinijai - kad Dievą mylintiems viskas išeina į gera“, - sakė popiežius.

Atkreipdamas dėmesį į arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, kuris dėl tikėjimo buvo persekiojamas sovietmečiu, popiežius Pranciškus akcentavo šio žmogaus patirtį, ką reiškia viltis, kai nėra vilties.

„Persekiojimai, tremtis nepalaužė jūsų tikėjimo į Jėzų Kristų - istorijos Viešpatį, todėl daug turite ką mums pasakyti ir ko pamokyti“, - kalbėjo Šventasis Tėvas, jaunimui patardamas, ką daryti silpnumo akimirkomis.

„Mažų drąsą atimančių iššūkių akivaizdoje linkdami užsisklęsti savyje ar į užsiėmimus, nesuderinamus su pašaukimu, gręžkitės į savo šaknis, žvelkite į kelią, nueitą senolių. Yra geriau pasirinkti kitą kelią, nei gyventi vidutiniškume. Kol kas jūs turite laiko, durys atidarytos“, - kalbėjo popiežius.

Jei mūsų viltis vien žmogiška, Šventojo Tėvo žodžiais, galime nusivilti ir žlugti, bet krikščioniška viltis išmėginimų žaizdre atnaujinama ir nuskaistinama.

Prieš pradėdamas savo kalbą broliams ir seserims pašvęstiesiems, popiežius visų pirma norėjo išreikšti savo jausmą. „Žiūrėdamas į jus, už jūsų regiu daugybę kankinių - nežinomų, bevardžių kankinių, ta prasme, kad mes net nežinome, kur jie palaidoti“, - sakė Šventasis Tėvas.

Pasak popiežiaus, kai kurie iš susirinkusiųjų žino, ką reiškia kalėjimas, tad žodis, kurį Šventasis Tėvas akcentavo, prieš pradėdamas kalbą - neužmiršk.

„Atsiminkite, kad esate kankinių vaikai, ir tai yra jūsų stiprybė“, - pabrėžė pontifikas.

Moterį vienuolę popiežius vadino Bažnyčios ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos ikona.

„Kiekvienas jumyse mato Motiną Mariją - neužmirškite šito. Mama Bažnyčia nėra senmergė. Mama bažnyčia neplepa, mama patarnauja, augina, myli. Jūsų pašaukimas yra būti motinomis, Bažnyčios ir Mergelės Marijos ikona“, - sakė popiežius, pridurdamas, kad vyrų vienuolių kelias - išmintinga, gailestinga tėvystė.

Kaip skelbė ELTA, trijų Baltijos šalių bei kaimyninių valstybių kunigai, vienuoliai ir seminaristai sekmadienį susirinko Kauno katedroje susitikti su popiežiumi Pranciškumi.

Pasirinkusiųjų pašvęstąjį gyvenimą susitikimas surengtas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

Šis Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas skirtas visose trijose Baltijos šalyse gyvenantiems pašauktiesiems.

Laukdami popiežiaus kunigai, vienuoliai ir seminaristai meldėsi, giedojo giesmes, tarp jų - Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai Akatistą. Tai vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei. Jį giedant apmąstoma visa Išganymo istorija.

Susitikime dalyvavo ne tik Baltijos, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, kitų valstybių kunigų, seminaristų, vienuolių.

Popiežius Pranciškus pagerbs sovietų teroro aukas

Popiežius Pranciškus sekmadienį leisis į buvusių KGB rūmų rūsius pagerbti sovietų teroro aukų ir Bažnyčios pastangų ginti tikinčiųjų teises sovietų okupacijos metais. Šventasis Tėvas apsilankys Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtoje vyskupų kameroje ir kitose patalpose, kur buvo vykdomos egzekucijos.

Priešais Lukiškių aikštę esančiuose rūmuose buvo kalintas ir kankintas sovietmečiu prieš bažnyčios persekiojimą pasisakęs vyskupas Vincentas Borisevičius. 1946 metų lapkričio 18 dieną vyskupas buvo sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose, netoli centrinės miesto dalies.

KGB rūmų rūsiuose beveik metus kalintas ir palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis. 1947 metų rugsėjo pabaigoje Maskvoje jis buvo nuteistas 7 metams kalėti, konfiskuotas visas jo turtas. Kalintas Oršoje, vėliau išvežtas į Vladimiro kalėjimą, o 1953 metais kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos neįgaliųjų namuose.

Gyvas persekiojimų dėl tikėjimo liudytojas, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ilgus mėnesius KGB kalėjime tardytas 1983 metais, taip pat vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas.

Kun. J. Sasnauskas, vos sulaukęs 21 metų, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties, iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas tik 1986-ųjų birželį.

Šventasis Tėvas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Šeštadienį Vilniuje popiežius Pranciškus ne kartą kalbėjo apie Lietuvos istoriją, primindamas mūsų šalies stiprybę. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė - iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia - kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, - Daukanto aikštėje sakė popiežius Pranciškus.

Pakeliui į Okupacijos kovų ir laisvės muziejų Šventasis Tėvas sustos maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena ir 75-erių metų Vilniaus geto likvidavimo sukaktis.

1943 m. rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas Didysis Vilniaus getas, kuriame per prievartą buvo apgyvendinta apie 50 000 žydų. Didžioji Vilniaus geto kalinių dalis buvo brutaliai nužudyta Panerių miške. Iki 1941-ųjų beveik trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų buvo žydai, Vilnius buvo tapęs Rytų Europos žydų kultūros centru. Ilgus šimtmečius savo protais Vilniaus žydai kūrė šį miestą, statė savo rankomis ir suteikė miestui tokią dvasią, kuri leido miestui vadintis Šiaurės Jeruzale.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPATEKO: Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų 100 m plaukimo peteliške pusfinalyje trečiadienį lietuvis Deividas Margevičius užėmė 14-ąją vietą ir nepateko į finalą.
  • REKORDAS: Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine moterų estafetėje 4x50 m kombinuotu būdu finišavo per 1 min. 42,38 sek. ir 0,89 sek. pagerino nuo 2016 metų taip pat JAV komandai priklausiusį planetos rekordą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar teko skambinti tarnybų pasitikėjimo numeriais?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1379 PLN - 4.2983
RUB - 75.5225 CHF - 1.1248
GBP - 0.9023 NOK - 9.7038
reklama
Kalėdos 2018