respublika.lt
 

Politikas, mecenatas Ramūnas Karbauskis: Žmoguje reikia auginti vertybes

2013 gruodžio mėn. 07 d. 09:59:27
Rita ŽADEIKYTĖ
Ramūnas Karbauskis

Naisių vasaros teatras, Baltų dievų muziejus Naisiuose, šimtai tūkstančių egzempliorių knygų vaikams ir suaugusiesiems, muzikos festivaliai. Visa tai vieno žmogaus - verslininko, politiko ir mecenato Ramūno Karbauskio - lėšomis ir idėjomis sukurti darbai.

Kodėl Ramūnas Karbauskis perka ne sraigtasparnį sau, o knygas vaikams? Kodėl į Naisių vasaros teatro spektaklius ne parduoda bilietus, o dalija kvietimus veltui? „Pinigus reikia dėti į tai, ką gali pakeisti“, - įsitikinęs mecenatas.

Apie tai ir kalbamės su Ramūnu KARBAUSKIU.


- Turtingi žmonės Lietuvoje perka restoranus, sraigtasparnius. Jūs kuriate teatrą, rengiate festivalius, steigiate muziejus. Kodėl tai darote?

- Auklėjimas. Ryšys su knyga. Grožio suvokimas: jei gražu tik tau vienam, ar tai tikrai yra gražu?

Lietuvoje labai nemėgstami turtingi žmonės. Susiduriu su tuo ir aš. Kartais, kai žmogus manęs nepažįsta, bet žino, kad esu turtingas, jaučiu iš jo negatyvią nuomonę apie save. Bet pradedi kalbėtis ir viskas pasikeičia. Naisiuose neigiamas turtingo žmogaus įvaizdis sulaužomas visiškai.

Esu patriotas, prigimtimi - tautininkas. Kai gyveni visuomenėje, kurioje daugelis žmonių savo šalies nebemyli, nes kultūriškai nutolo nuo jos, supranti, kad norint šią situaciją pakeisti reikia keisti pačiam. Čiuožiant žemyn bus prieita tam tikra riba, kai žmonės jau neberas jokio motyvo, kodėl čia verta gyventi.

- Nutarėte keisti gyvenimą būtent per kultūrą. Juk ji neatsiperka iš karto, neduoda nieko materialaus?

- Naisių vasaros teatras, muziejai ir visa kita atsirado ne todėl, kad aš neturiu kur dėti pinigų. Aš savimi, savo vaikais, šeima pasirūpinau. Natūraliai kilo klausimas, o ką aš gero galiu padaryti, po savęs palikti? Ambicija yra, kad kada nors vaikaičiai, provaikaičiai pasakytų - buvo toks mūsų senelis.

Aš taip pat atsirėmiau į savo tėvo Česlovo Karbauskio, kurį daugybė žmonių vertina, darbus. Aš suprantu: jeigu aš taip stengsiuosi, galbūt ir mane kada nors taip vertins. Aš suprantu, kad galiu daugiau, nei tėtis galėjo padaryti, nes tam turiu daug daugiau galimybių. Mano vaikai galbūt turės dar daugiau galimybių, svarbu, įskiepyti jiems norą kažką padaryti dėl visų. Vaikams reikia paaiškinti, kad savanaudiškumas - viena žemiausių žmogaus savybių.

Kultūra negali atsipirkti. Reikia visa tai perkelti asmeniškai nuo savęs į kitą plotmę - valstybę, tautą. Jeigu to nesuvoksi - remti kultūrą bus tuščias reikalas. Būtent dėl to tiesioginio neatsipirkimo verslininkai, kaip ir pati valstybė, beveik neremia kultūros.

- Naujausi jūsų projektai susiję būtent su vaikais ir jų švietimu. Kodėl matote tame prasmę?

- Jeigu manęs klausia, kaip spręsti emigracijos, nusikalstamumo, alkoholizmo bėdas, visada atsakau - per vaikus. Tikėtis, kad mes galime jau susiklosčiusią kartą pakeisti, sunku. Tikiu, kad į vaikus pirmiausia reikia investuoti keičiant jų mąstymą. Naisiai keitėsi ir keisis, nes kaimo vaikai jau nuo darželio yra pripratę ne laužyti, o sodinti.

Naisių kaime beveik visuose namuose daug knygų. Namų bibliotekų istorija Naisiuose prasidėjo prieš maždaug 40 metų, mano tėčio laikais, kai geriausios melžėjos, mechanizatoriai, kombainininkai už gerą darbą dovanų gaudavo knygų. Į Naisius atvažiuodavo daug rašytojų, poetų. Bet kurioje Naisių kaimo sodyboje rasite knygų su žinomiausių šalies rašytojų, poetų autografais.

Mes visi Naisiuose, taip pat ir aš su broliu (Mindaugas Karbauskis - vienas garsiausių lietuvių režisierių, Maskvos akademinio Majakovskio teatro meno vadovas - red. past.), augome tokioje aplinkoje. Brolis pagal savo nuopelnus pasauliniam teatrui nelabai turi analogų, nors jam dar tik 40 metų. Jis jau yra laimėjęs keturias „Auksines kaukes“ - tai teatro meno „Oskarai“. Tiek nėra laimėjęs niekas, net ir Rusijoje, kurios teatras laikomas pačiu geriausiu teatru pasaulyje.

Brolis visada primena, kad yra kilęs iš lietuviško kaimo. Naisių literatūrinės tradicijos - literatūros muziejus kaime, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija - formavo visų mūsų sąmonę. Kai atvažiuoja jauni rašytojai atsiimti literatūrinės premijos į Naisius, daugelis nustemba pamatę, kiek kaimo žmonių ateina klausytis poezijos.

- Su Andriumi Mamontovu įkūrėte fondą „Švieskime vaikus“. Fondas organizuoja geriausios lietuviškos vaikiškos knygos konkursą. Ar yra iš ko rinktis geriausią vaikišką knygą?

- Konkurse dalyvauja rekordinis skaičius naujų vaikiškų knygų - daugiau kaip 120. Visi nustebę. Niekas nesitikėjo, kad tiek daug naujų knygų būtent vaikams dalyvaus konkurse. Tiesiog parodėme dėmesį rašytojams, poetams, kad vaikiška knyga yra svarbi. Naisiuose Kovo 11-ąją planuojama įteikti premijas geriausių vaikiškų knygų autoriams. Tai jau bus antroji nacionalinė premija, įsteigta Naisiuose.

Sausio mėnesį Lietuvoje prasidės mažųjų knygų bičiulių festivalis. Lietuvoje nebėra knygų bičiulių, žmonių, kurie skaito knygas, draugijos. Pabandysiu atkurti knygų skaitytojų judėjimą nuo pačių mažiausių vaikų. Pabandysime dirbti siekdami, kad vaikai jau nuo darželio skaitytų knygas.

Iki pavasario turėtume išleisti penkias pirmąsias serijos „Vaikų bibliotekėlė“ knygas. „Vaikų bibliotekėlėje“ bus išleista apie 100 pačių geriausių vaikiškų knygų 10 tūkst. egzempliorių tiražu ir padovanotos darželiams, mokykloms, vaikų ligoninėms. Reikia, kad vaikai skaitytų geriausią literatūrą. Nors šiandien vaikiškos literatūros knygynuose labai daug, bet ji dažnai tolima nuo tos, kuri turėtų būti vaikų skaitoma.

- Tai jau nebe pirmas jūsų geras darbas vaikams...

- Bandome atgaivinti sovietmečiu išnykusias Vaikų Velykėles nacionaliniu mastu. Užpraėjusiais metais Vaikų Velykėlėse dalyvavo 30 tūkst. moksleivių, praėjusiais metais - jau 45 tūkst. vaikų. Skaičiai augs, nes su vaikais užsiimama. Per praėjusias Vaikų Velykėles vaikai spalvino margučius lietuviškais raštais. Mokytojai mokė vaikus raštų, aiškino, kodėl būtent tokie raštai būdingi mūsų šalies margučiams, ką tie ženklai reiškia. Norėjome, kad vaikai tai žinotų, nes tai baltiškosios kultūros dalis.

Kiekvienas vaikas, kuris dalyvauja tuose renginiuose, gauna dovanų. Motyvuoti vaiką be dovanų neįmanoma, bet mes dovanojame tokias dovanas, kurios turi šviečiamąją prasmę. Praėjusiais metais tai buvo Vytauto V.Landsbergio muzikos kompaktinės plokštelės, užpraėjusiais - „Tramtatulio“ konkurso pasirodymų kompaktinė plokštelė. Aš pats asmeniškai išrinkau iš trijų „Tramtatulio“ konkursų geriausius kūrinius kompaktinei plokštelei, ją išleidome 100 tūkst. egzempliorių tiražu. Mokytojai džiaugiasi, kad išleidome vertybę, nes tai tarmių rinkinys.

Praėjusiais metais 12 tūkst. vaikų piešė gandrus, šiemet - 18 tūkst. vaikų. Visi jie gavo dovanų Naisių vasaros teatro aktorės, režisierės Vaidos Kavaliauskaitės parašytą pasaką apie gandrus. Šiuo metu spaustuvėje guli antroji V.Kavaliauskaitės knyga - pirmosios tęsinys.

- Suaugusiesiems taip pat leidžiate knygas.

- Išleidome 30 serijos „Lietuvos literatūros lobynas. XX amžius“ knygų. Rašytojų sąjungos teigimu, tai pirmas nacionalinis kultūros projektas, kuris yra pabaigtas. Projektas tęsiamas, norisi paliesti XIX ir XXI amžiaus literatūrą.

- Vienas garsiausių jūsų projektų - Naisių vasaros teatras. Lietuvoje daugiau nėra teatro, išlaikomo vieno žmogaus.

- Naisių vasaros teatras jau tris kartus tapo Dalios Tamulevičiūtės festivalio laureatu - už debiutinį spektaklį, už geriausią aktorės debiutą ir antraplanį vyro vaidmenį.

Nėra Lietuvoje tokios trupės, kurios aktoriai visi iki vieno dainuotų ir grotų. Muzikinio spektaklio „Beprotiškai fantastiškos Vytauto Kernagio dainos“ premjeroje dalyvavusi V.Kernagio žmona ir verkė, ir džiaugėsi tuo, ką daro Naisių vasaros teatro žmonės scenoje.

Sumanymas suburti trupę gimė iš to, kad Lietuvoje teatras darosi vis didesnė prabanga. Lietuvoje daugybė kaimų, kuriuose nė vienas jaunas žmogus iki 18 metų nėra buvęs teatre. Kai kyla klausimas, kodėl tėvai nesusikalba su savo vaikais, visada atsakau, kad tėvai ir jų vaikai išaugo visiškai kitose kultūrinėse plotmėse. Mūsų karta vaikščiojo į teatrą, o mūsų vaikai nėra jame buvę, nesupranta, kas tai yra. Mes neturėjome interneto, jie jį turi.

Taigi teatras yra ta vieta, kur abi kartos gali suartėti. Todėl mano sprendimas buvo sukurti pirmą Lietuvoje profesionalų nemokamą teatrą. Per trejus metus Naisių vasaros teatro spektakliuose apsilankė apie 200 tūkst. žmonių, bet nė vienas iš jų niekada nėra mokėjęs už bilietą. Jeigu bilietas kainuotų bent po 10 litų, teatras jau būtų gavęs 2 mln. litų pajamų. Bet niekas niekada nemokėjo ir nemokės, nes toks buvo mano sprendimas. Matau miesteliuose, miestuose ir kaimuose auditorijas žmonių, kurie žiūri į spektaklį lyg į stebuklą, nes pirmą kartą susiduria su profesionaliu teatru.

Naisių vasaros teatrui kitados užsidarė durys į Šiaulių dramos teatro sceną. Dabar mes tuo džiaugiamės, nes mūsų žiūrovai teatre netilptų. 400 vietų salė mums per maža. Kvietimai iš kasos dingsta per dieną.

- Kaskart, kai atvažiuoji į Naisius, pamatai vis ką nors naujo sukurta, padaryta, sutvarkyta.

- Kiekvieną dieną Naisiuose būna nuo 100 iki 200 turistų. Atnaujintuose kultūros namuose, kurie tapo Naisių vasaros teatro ir bendruomenės namais, atsiras dar vienas muziejus - Naisių krašto istorijos muziejus, kuriame bus pristatyta Naisių krašto istorija nuo Platono Zubovo, kuris buvo investicijų į Naisius pirmtakas. Kuriamame muziejuje bus įkurta nuolatinė netoliese gyvenusio tautodailininko Kosto Gendvilo paveikslų ekspozicija.

Šiuo metu šalia Baltų dievų muziejaus kuriamas Baltų žolynų muziejus, pagal plotą prilygstantis beveik futbolo stadionui.

Ruošiamės dar vienam projektui - įkurti didžiulę vasaros areną, kurioje galės tilpti iki 15 tūkst. žmonių.

- Jeigu nebūtumėte politikas, visa tai darytumėte?

- Žinoma. Pirmasis mano projektas buvo maždaug prieš 20 metų - Jaunimo centro Kuršėnuose įkūrimas. Tada buvau Seime. Dabar nesu Seime, bet beveik 20 vasarų su rajono jaunimu praleidžiu stovyklose. Parodykit man nors vieną politiką, kuris kiekvieną vasarą lakstytų po miškus su vaikais, kurie nėra jokie rinkėjai. Jeigu tiek pinigų, kiek aš investuoju į kultūrą, skirčiau balsams pirkti, šiandien partija turėtų daugiausiai balsų Lietuvoje. Bet manęs toks kelias nedomina.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

×
-->
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis