Po beveik šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą. Trečiadienį Vokietija dokumentą penkeriems metams paskolino Lietuvai.
Akto perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė von Boeselager.
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ceremonijoje teigė, kad Akto atradimas buvo džiaugsminga diena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.
„Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu“, - ceremonijoje sakė A. Viets.
Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas. Jo teigimu, Aktas svarbus tuo, kad parodo lietuvių tautos troškimą būti nepriklausoma.
„Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi“, - sakė D. Kazlauskas.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje - juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Nuo sekmadienio, sausio 21-osios, Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai - jis bus eksponuojamas Signatarų namuose.
Dokumentas bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.
Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - yra ekspozicijos „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ dalis.
V.Adamkus: Nepriklausomybės Aktas įpareigoja lietuvius
Lietuvai po beveik šimtmečio perduotas Nepriklausomybės Aktas reiškia ir įpareigojimą toliau dirbti dėl šalies nepriklausomybės, teigia prezidentas Valdas Adamkus.
„Tai visos tautos pakilimas, nes dokumentas, kad jis egzistuoja, buvo žinoma ir šiuo metu, kaip čia buvo išsireikšta, jis grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien simbolika, bet tai yra jausmas, ir aš galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą pakilimą, dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą“, - po Akto perdavimo ceremonijos sakė V. Adamkus.
Pasak jo, lietuvių tauta turi būti atsidavusi šalies labui, o paties Akto perdavimas yra didžiulė šventė kiekvienam šalies piliečiui.
„Ta nepriklausomybė, kuri buvo paskelbta prieš šimtą metų, būtų ne tik įgyvendinta pilnai, bet ir toliau tęsiama pilnu įsipareigojimu, pilna meile ir atsidavimu Lietuvai. Man šiandien yra didelė šventė, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui“, - teigė jis.
Trečiadienį Vokietija Lietuvos Nepriklausomybės Aktą perdavė laikinam eksponavimui penkeriems metams.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje - juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Nuo sekmadienio, sausio 21-osios, Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai - jis bus eksponuojamas Signatarų namuose.