Per penkerius metus ketinama sutvarkyti Macikų kompleksą

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Deividas Matulionis sako, kad kompleksas šiuo metu yra apleistas. Tikslas - kompleksą sutvarkyti ir pritaikyti edukacinėms ir turizmo reikmėms, taip pat perlaidoti mirusiųjų ar nužudytųjų palaikus ir įamžinti jų atminimą.

„Šis objektas buvo primirštas iki šiol. Mes turime pradėti tvarkyti tą visą kompleksą, kuris yra unikalus savo istoriniu krūviu, nes iš tikrųjų tai buvo ir nacių koncentracijos stovykla, ir sovietų gulagas po Antrojo pasaulinio karo. Šis objektas atspindi mūsų sudėtingą istoriją - ir nacių okupaciją, ir sovietinę. Yra priimtas sprendimas, kad turėtume padėti Šilutės savivaldybei garbingai perlaidoti surastus palaikus, nes vis dar randama tų palaikų, ir nemažai randama, na, o po to įprasminti, atnaujinti informaciją. Paskutinis etapas galėtų būti memorialo pastatymas žuvusiesiems“, - Eltai sakė D. Matulionis.

Macikų lagerių objektų kompleksą sudaro buvusių lagerių vieta, lagerių karceris ir belaisvių kapinės. Buvusių lagerių vietos didesnioji dalis šiandien užstatyta Macikų socialinės globos namų pastatais.

Turimais duomenimis, skirtingais laikotarpiais Macikuose, be lietuvių, buvo kalinami amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.

Macikų komplekso sutvarkymo koncepcijoje rašoma, kad bus siekiama išsaugoti, atskleisti ir plėtoti Macikų lagerių istorinę autentišką visumą, sukurti edukacijai ir turizmo plėtrai tinkamą infrastruktūrą, deramai įamžinti Macikų lagerių aukų atminimą ir sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, kuris aktualus ir svarbus tiek Lietuvos, tiek užsienio bendruomenėms.

Kiek iš viso reikės lėšų Macikų kompleksui sutvarkyti, pasak D. Matulionio, kol kas pasakyti sunku. Tai priklausys ir nuo to, kiek palaikų bus rasta.

„Vyriausybės nutarimu yra nustatyti mirusiųjų perlaidojimo įkainiai. Ta suma priklausys nuo to, kiek bus rasta palaidotų asmenų. Pinigai bus skirti. Tačiau kai yra nemažos masinės kapavietės, sunku surinkti visą sumą iš karto. Todėl kalbėsime apie tai, kad pinigai iš anksto būtų numatomi ateinančių metų biudžetuose į priekį“, - sakė D. Matulionis.

1924 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerija nupirko dalį buvusio Macikų dvaro pastatų, kuriuos pritaikė kareivinėms. Jose buvo dislokuotas 7-ojo pėstininkų pulko 2-asis batalionas.

1939 m. naciai buvusiose kareivinėse įkūrė karo belaisvių stovyklą STALAG 1C. 1944 m. sovietams okupavus Lietuvą, Macikų lageryje buvo kalinami karo belaisviai vokiečiai. Po poros metų jame pradėti kalinti ir Lietuvos piliečiai, neįtikę sovietų okupacinei valdžiai.

1948–1955 m. Macikuose veikė GULAG'o skyrius Nr. 3 - vienas didžiausių lagerių Lietuvoje, jame vienu metu kalėjo apie 3000 kalinių, trečdalis jų - lietuviai, čia mirė muziejininkas ir poetas Pranas Genys, visuomenės veikėjas Laurynas Lopas.

Atskiroje uždaroje Macikų lagerio zonoje buvo laikomi politiniai kaliniai, nubausti 25 metams pataisos darbų lagerio. Čia buvo kalinamos ir moterys bei jų kalėjime ar lageryje gimę vaikai, kuriems buvo įsteigtas atskiras barakas. Nors dokumentuose dažniausiai nurodomos netikros kalinių mirties priežastys, yra žinoma, kad lageryje žmonės būdavo sušaudomi, naikinami dujų kamerose, dalis žmonių mirdavo nuo šalčio ir bado.

Apytiksliai skaičiuojama, kad 1948–1955 metais šioje stovykloje žuvo, mirė 365 kaliniai, iš kurių 312 lietuvių, tarp palaidotųjų - 70 vaikų, iš kurių 44 lietuviai.