“Respublika” sužinojo, kad iš tarnybos priverstas trauktis perspektyvus prokuroras, vos tik pagarsėjusį Kauno veikėją Andrių Ūsą pedofilijos byloje įrėmęs į kampą. Kol spėliojama, ar šis pareigūnas išdrįs įvardyti visus tuos, kurie bandė klampinti tyrimą, specialiosios tarnybos Generalinei prokuratūrai pateikė slapta įrašytus įtariamojo pedofilija pašnekesius telefonu su aukšto rango pareigūnais.

Paliko tarnybą

Praėjusį pirmadienį generalinis prokuroras Algimantas Valantinas paskutinį kartą pokalbio buvo pasikvietęs Vilniaus apygardos prokurorą Nerijų Bieliauską, tačiau ir tą kartą šis buvo neperkalbamas: sprendimas mesti tarnybą - galutinis. Prieš tai N.Bieliauską visais įmanomais būdais bandė perkalbėti Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.

“Parašykite taip: išeinu iš darbo dėl asmeninių priežasčių”. Taip “Respublikai” sakė perspektyviu laikytas prokuroras, sėkmingai tyręs ir paskutinę savo bylą - dviejų žmonių žūtį sukėlusią pedofiliją Kaune. Pokalbio su žurnalistu metu N.Bieliauskas stengėsi atrodyti ramus ir nepalaužtas, tačiau kolegoms pastarosiomis dienomis jis atrodė labiau panašus į ugnikalnį, galintį bet kada išsiveržti. Jiems buvo pasakęs taip: “Jeigu bent žodį kas pasakys blogą apie mane, tada viską papasakosiu”.

Vilniaus apygardos vadovas R.Jancevičius “Respublikai” sakė, kad N.Bieliauskas pedofilijos byloje padarė labai daug ir jo sprendimas išeiti iš prokuratūros su šia byla nesusijęs. “Tiesiog žmogus atėjo, pamatė, išeina”, - sakė R.Jancevičius.

Redakcijos žiniomis, prokuratūrą palikti N.Bieliauskas nutarė praėjusį ketvirtadienį po eilinio pokalbio su pedofilijos bylą kuruojančiu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Brunonu Maculevičiumi. Penktadienį pareiškimas jau gulėjo ant generalinio prokuroro stalo. Gali būti taip, kad tik tą dieną A.Valantinas iš pasitraukiančio pavaldinio lūpų pirmą kartą sužinojo apie kliudymus tiriant pedofilijos skandalą. Šios bylos kontrolė buvo pavesta generalinio prokuroro pavaduotojui Vytautui Barkauskui, daugelį metų prieš tai dirbusiam Kaune.

Tyrimas sparčiai judėjo

Per daugiau nei pusmetį, kol mažametės kauniečio Drąsiaus Kedžio dukros tvirkinimas buvo tiriamas, Kauno apylinkės ir apygardos prokurorams buvo pavykę suskrebenti apie 30 procesinių dokumentų. Kai tyrimas buvo pavestas Vilniaus prokurorams, byla per keliagubai trumpesnį laiką išsipūtė iki 7 tomų. Buvo surinkti sunkiai nuginčijami buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninio padėjėjo A.Ūso kaltės įrodymai: jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Netiesiogiai A.Ūso kaltę gali patvirtinti ir buvusios D.Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės, nušautos spalio 5 d., nepilnametė dukra.

Beje, tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau pikantiškų detalių. Pasirodo, A.Ūsas kurį laiką apmokėjo Laimos Stankūnaitės buto nuomą, su ja lankėsi pas savaitinio vaikų darželio Kaune direktorę ir prašė išduoti tikrovės neatitinkančią pažymą. Ji buvo reikalinga L.Stankūnaitei bylinėjantis su D.Kedžiu dėl mažametės dukros globos.

Rugsėjį A.Ūsui buvo pateiktas įtarimas dėl padaryto nusikaltimo, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokie Vilniaus apygardos prokuratūros tempai galėjo patikti ne visiems.

Nors pedofilijos byloje Kauno apygardos teisėjas Jonas Furmanavičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (šis procesinis statusas beveik prilygsta įtariamojo - aut. past.), kitų jo galimos kaltės įrodymų, be D.Kedžio pasamprotavimų, nebuvo ir nėra. Pavyzdžiui, D.Kedys tvirtino, kad jo mažametę dukrą vyras, vardu “Jonas”, tvirkino viename Kauno viešbutyje. Tyrimo metu elektroninėmis techninėmis priemonėmis buvo nustatyta, kad teisėjas J.Furmanavičius niekada net tame rajone nėra buvęs.

Įtarimų kėlė ir tėvas

Redakcijai pavyko sužinoti kai kurias šių dviejų nužudymų Kaune tyrimo detales, kurios neturėtų patikti manantiems, jog D.Kedys - didvyris, atkeršijęs nevidonams už savo dukterį, o nušautasis teisėjas - pedofilas.

Visų pirma tyrėjams visokių minčių kelia paties D.Kedžio psichikos būklė ir jo keistas bei įtartinas elgesys su mažamete dukra (byloje yra užfiksuoti liudytojų parodymai, kaip ją tėvas keistokai glostinėja).

Antra, visais šiuolaikiniais įmanomais būdais tyrėjams nepavyko rasti duomenų, kad teisėjas J.Furmanavičius būtų pažinojęs ar juo labiau bendravęs su įtariamuoju pedofilija A.Ūsu. Kodėl D.Kedžio dukra, nuo pat tyrimo pradžios su menkiausiomis smulkmenomis pasakojusi apie ją tvirkinusi “Andrių”, apie antrą tvirkintoją - “Joną” - prakalbo tik daugiau kaip po pusmečio? Kodėl D.Kedys dukrai atpažinti pateikė ne, pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo, o apygardos teisėjų nuotraukas (beje, pastaruoju metu J.Furmanavičius atrodė visai kitaip nei toje prieš kelerius metus darytoje nuotraukoje)? Jeigu D.Kedys jau taip norėjo atkeršyti visiems dukros skriaudikams, kodėl pirmuoju taikiniu jis pasirinko J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę, o ne A.Ūsą ir buvusią sugyventinę, pedofilams pardavinėjusią savo vaiką?

Ir, pagaliau, dėl kokių priežasčių Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas viešai pareiškė po žmogžudysčių Kaune neįsivaizduojąs teisme teisėja dirbančios D.Kedžio sesers Neringos Venckienės?

Atrodo, pareigūnai jau mano turį dalį atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.

Teisėjo gyvybę buvo galima išsaugoti

J.Furmanavičius Kaune ir centrinėse teisėsaugos įstaigose Vilniuje buvo žinomas kaip sąžiningas ir principingas teisėjas, kuriam drąsiai galima patikėti nagrinėti svarbias bylas. Tiesa, operatyviniais kanalais sužinota, kad šis pareigūnas, kaip ir nemaža dalis kitų jo kolegų, buvo perpratęs rinkos ekonomikos ypatumus, tačiau su rimtais Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais į kompromisus nesileisdavo ir jokiais jų pasiūlymais nesusigundydavo. J.Furmanavičius anksčiau yra prasitaręs, kad vienas(-a) kolega ne kartą jo yra prašęs “žmoniškai” išnagrinėti bylas. Tačiau jo paskelbti nuosprendžiai bylodavo ką kita. Tad jeigu buvo siekiama atkeršyti J.Furmanavičiui už jo darbinę veiklą, pedofilo etiketę prikabinti lengviausia buvo jam: gyveno nevedęs, mėgdavo keliauti vienas ir pan. Pavyzdžiui, ir š.m. rugsėjo 26 dieną jis buvo užsisakęs vieną bilietą į kelionę kruiziniu laivu iš Italijos į Ispaniją ir Portugaliją. Pinigų sumokėti nespėjo.

Kaip “Respublikai” sakė vienas didelį autoritetą Generalinėje prokuratūroje turintis pareigūnas, nenorėjęs įvardyti savo pavardės, J.Furmanavičiaus gyvybę buvo galima išsaugoti, jeigu visi tie policijos ir prokuratūros pareigūnai, kurie tyrė ar prisidėjo tiriant pedofilijos bylą, būtų buvę bent kiek azartiškesni. “Būtų užtekę įrodyti jo kaltę arba kaltinimus paneigti, - sakė minėtas pareigūnas. - Ir žmogus tikriausiai būtų buvęs gyvas”.

Kaip teisėsauga sugeba operatyviai reaguoti į piliečių prašymus, parodo kad ir toks faktas: Kauno apygardos teisėjas J.Furmanavičius į Generalinę prokuratūrą dėl jo šmeižimo kreipėsi š.m. rugsėjo 30 d.

Nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras S.Jankauskas Vilniaus apygardos prokuratūrai, esančiai tame pačiame pastate keliais aukštais žemiau, persiuntė tik spalio 8 d., t.y. trečią dieną po žudynių Kaune.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"