Paveldo niokotojų įspėjimai negąsdinanuotraukos

2014 kovo mėn. 28 d. 12:28:20 Perskaitė 1366

Dėl Kultūros paveldo departamento reikalavimo tinkamai prižiūrėti Raudonės pilies malūną bei aplinką nevykdymo Jurbarko r. apylinkės teismas 1 tūkst. litų baudą ką tik skyrė jo savininkams, UAB „Raudonės malūnas“. Drausminti kultūros paveldo niokotojus teko ne tik šiam teismui.

Kalti nesijaučia

„Reikalavimą sutvarkyti Raudonės pilies kompleksui priklausantį pastatą UAB „Raudonės malūnas“ direktoriui Vytautui Kiaušui įteikėme dar 2013 m. spalio mėnesį. Reikalauta užsandarinti atviras pastato langų ir durų angas bei rytinio fligelio stogą, sutaisyti lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, sutvarkyti malūną supančią aplinką, tačiau niekas nebuvo daroma“, - sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Tauragės teritorinio padalinio vadovas Vidas Narbutas. Teisme UAB „Raudonės malūnas“ direktorius kaltės nepripažino. Teisinosi esą užsandarinti angų nebuvo reikalo, nes prie malūno nėra priėjimo, o vanduo ir be lietvamzdžių nutekėdavo siena. Paminklosaugininkų nuomonė kitokia. „Siena srūvantis vanduo, ant stogo želiantys medeliai ardo reikšmingą kultūros paveldo objektą, o netvarkoma aplinka demonstruoja atsainų požiūrį į valstybei priklausantį paveldą“, - teigia KPD atstovas V.Narbutas.

Planai nepasiteisino

Kultūros paveldo saugotojai su UAB „Raudonės malūnas“ susiremia nebe pirmą kartą. 2006 m. malūno šeimininkai buvo įspėti dėl bandymų pertvarkyti istorinį pastatą pramoginei veiklai. Nepavykus sumanymui, 2007 m. bendrovė pastatą nutarė parduoti. Kai kurių šaltinių duomenimis, šeimininkai už savo turtą prašė 2-3 mln. litų. Iki šiol pirkėjų neatsirado, o savininkai į malūno tvarkymą nebenori investuoti. Pasak KPD Tauragės teritorinio padalinio vadovo V.Narbuto, malūnas galėtų tęsti ankstesnę veiklą. Tuo labiau kad yra išlikę visi originalūs malūno įrenginiai. Čia galėtų būti rengiamos edukacinės, turistinės programos.

Praeitis

Raudonės malūnas veikė nuo 1923 m. Tuo metu tai buvo labai modernus malūnas. Čia dar buvo spirito varykla, lentpjūvė. Iki XVI a. Raudonė buvo karališkasis dvaras ir tik XVII a. pradžioje, kai jį ėmė valdyti feodalas Krišpinas Kiršenšteinas, iškilo Raudonės dvaro rūmai-pilis. Pritaikydami savo poreikiams, pilį keitė ne vienas paskesnis jos valdytojas. Itin reikšmingi perstatymai vykdyti 1856-1877 m. Po jų pilis įgijo neogotikos bruožų, o šalia vieno iš tvenkinių iškilo visiškai naujas neogotikinis statinys, iš pradžių naudotas kaip ratinė ir oficina. Kaip tik jame 1923 metais ir įrengtas malūnas. Raudonės pilies malūnui yra suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmens saugomo kultūros paveldo objekto statusas. 2005 m. įsigydama jį bendrovė įsipareigojo, kad šis neogotikinis statinys nebūtų suniokotas ir išliktų.

Pigiai pirkti - brangiai nugyventi

Atsiimti neprižiūrimus pastatus ir išsiieškoti žalą iš juos apleidusių savininkų ne taip paprasta. Po ilgo bylinėjimosi teisme dėl netinkamo saugojimo ir nepriežiūros valstybei buvo sugrąžinta Palangos kurhauzo medinė dalis, Joniškėlio (Pasvalio r.) pradžios mokyklos pastatas bei Kalnaberžės (Kėdainių r.) dvaro sodyba. Ilgiausiai užtruko bylinėjimasis dėl verslininkų apleisto Kalnaberžės dvaro sodybos komplekso. 2001 m. vos už 12 tūkst. 24 pastatus, iš kurių 6 turi kultūros paveldo statusą, nusipirko Kėdainių bendrovė „Lukta“, tačiau nieko ji ten nevykdė ir netvarkė, pastatai nyko. 2012 m. Panevėžio apygardos teismas už jų valdymo metu padarytą žalą kultūros paveldo objektui priteisė valstybei sumokėti 339 tūkst. litų. Verslininkai sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui ir nenusivylė. Prieš mėnesį šio teismo priimtu sprendimu valstybės naudai priteisti nuostoliai sutirpo iki 233 tūkst. litų.

Prieš kelerius metus už valstybės saugomą Belvederio (Jurbarko r. sav.) dvaro nepriežiūrą iš jos valdytojo buvo priteista atlyginti padarytą daugiau nei 50 tūkst. litų žalą.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net