respublika.lt

2017 birželio 28, trečiadienis

PRENUMERAT akcija

Paveldas verčiamas tarnauti pelnuinuotraukos (5)

2017 birželio mėn. 19 d. 07:30:58
Jūratė KIELĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Savo legendinį veikalą apie nebeišlikusį miestą Vladas Drėma pavadino „Dingęs Vilnius“. Praėjus keliems dešimtmečiams „Dingusio Vilniaus“ autoriaus duktė Gražina Drėmaitė sako: Vilnius - parduotas, užvaldytas labai didelių pinigų*. Su žinoma paminklosaugininke leidžiamės į ekskursiją po miestą, po vietas, kurios savos, bet kartu vis labiau svetimos.

 

Pilies, Bernardinų, Maironio gatvių rėminamas Senamiesčio plotas - pati Vilniaus širdis. G.Drėmaitei jis ypatingas dar ir tuo, kad čia prabėgo didžioji jos gyvenimo dalis. Aplink gimtuosius namus Literatų gatvėje iščiupinėtas kiekvienas mūras, išnaršyti kiemai ir rūsiai. Tėvų pasakojimų dėka atmintyje gyva ir tarpukario Vilniaus autentika. Kur tas miestas dabar? Belieka tikėtis, kad senoji jo dvasia sklando kažkur aukštai virš bažnyčių bokštų, nes čia, ant žemės, jos jau beveik nebėra.

Pasivaikščiojimą pradedame nuo Šv.Jonų bažnyčios. „Ne Šv.Jonų, o Šv.Jono, - pataiso G.Drėmaitė. - Visais laikais, visomis kalbomis taip buvo. Bet dar Sąjūdžio laikais kažkam (žinau kam, bet apie mirusiuosius blogai nekalbama) susirodė, kad čia ne vienas, o keli Jonai. Tada visi pasigavo, taip ir liko. Visa laimė, bent gatvė liko Šv.Jono“.

Štai taip lengva ranka Vilniuje naikinami praeities ženklai. Pilies gatvėje, ankstų rytą dar neužpildytoje turistų, praradimai bado akis. Visais laikais Senamiesčio išskirtinumas buvo vartai. „Bromos“ per amžius tarnavo vilniečiams pagal paskirtį - įeini pro vieną, patenki į painų kiemų labirintą, pro kitą išlendi. Nepriklausomybės pradžioje į Senamiestį įžengus komercijai, vartai sparčiai pradėjo nykti. Kam tie vartai, kai po jų skliautais galima įrengti patalpas ir spausti iš jų pinigą! Pirmuosius užstatė „Stiklių“ viešbutis, po jų - „Astorija“.

Stabtelime prie „Naručio“ viešbučio. Ir čia senųjų vartų nebėra. Jie paaukoti dėl kelių labai pelningų kvadratinių metrų.

„Buvo didelis interesas už viešbučio nugaros statyti trijų aukštų priestatą. Istoriniame kieme, menančiame dailininką Ferdinandą Ruščicą, poetą Julijų Slovackį. Kieme, kur XVIII amžiuje buvo įkurtas pirmas Vilniaus universiteto botanikos sodas... Kai užkirtau kelią statyboms, „Naručio“ savininkas labai pyko. Senamiestyje viskas pajungta pelnui, tik jam. O paveldas niekam neįdomu“, - apgailestauja paminklosaugininkė.

Žingsniuojant Pilies gatve aiškiai matyti, kurie pastatai yra valdiški. Jų fasadai apsilaupę, nubyrėję - netvarkomi maži pažeidimai virsta didelėmis problemomis, kurias pataisyti jau reikia ne tik sumanumo, bet ir didelių investicijų. Peršasi mintis, kad Vilnių valdo prastas šeimininkas. O kai taip, kiekvienas daro ką nori. Maitinimo įstaigas valdantys verslininkai - taip pat. G.Drėmaitė pastebi, kad jų apetitai kasmet auga. Stabtelime prie lietuviškus valgius siūlančios įstaigos. Pernai jos lauko staliukai tilpo ant šaligatvio, šįmet „atsikovojo“ dar metrą iš važiuojamosios gatvės dalies. Būtent važiuojamosios, nes Pilies gatvė, kadaise paskelbta pėsčiųjų, dabar tokia liko tik teoriškai.

„Žmonės čia valgo, ant stalų - mėsa, cepelinai, o šalia dūmija automobiliai ir motociklai, verčiasi dulkių kamuoliai. Nėra jokios sanitarinės priežiūros. Kaip taip gali būti?“ - stebisi G.Drėmaitė.

Jos motina, tarpukariu dirbusi tarnaite garsaus prieškario restorano „Žaliasis Štralis“ valdytojo namuose, pasakojo, kokie sanitariniai reikalavimai galiojo anuomet. Akmenimis grįstas kiemas, per kurį į restoraną iš konditerijos cecho buvo nešami desertai, su šampūnais buvo šveičiamas du kartus per dieną!

Paveldosaugininkė atkreipia dėmesį į Pilies gatvės iškabas. Ką veikia savivaldybės klerkas, gaunantis atlyginimą už jų priežiūrą? Reta iškaba lietuviška, nors taip turi būti pagal įstatymus. Dvyliktu numeriu pažymėto namo fasadą dengia milžiniškas plakatas. Čia veikiančios privačios dailės galerijos šeimininkei nė motais Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti ant paveldo objekto iškabas, galinčias užgožti jo architektūrą.

„Kiek ta ponia gavo pastabų - „nol vnimanija“. Pas mus už tai, geriausiu atveju, baudžiama. O reikia nubausti ir nuimti! O tas metų metus besitęsęs triukšmas dėl skudurais Didžiojoje gatvėje prekiavusio veikėjo parduotuvės? Na, sumokėjo jis už kolonomis subjaurotą fasadą 200 litų baudą, bet viskas liko kaip buvę“, - apie miesto valdininkijos neįgalumą kalba G.Drėmaitė.

Dar vienas to įrodymas - grafičiais mirgančios sienos. Bernardinų gatvė, viena tapybiškiausių Vilniuje, užterliota kone aklinai. Užsukame į vieną kitą kiemelį. Keli iš jų, kuriuose dar Nepriklausomybės pradžioje įsikūrė iš Amerikos parvykę lietuviai, sutvarkyti pavyzdingai. Tie, kurie priklauso savivaldybei, šiurpina sovietine realybe.

Argumentas „nėra pinigų“ G.Drėmaitės neįtikina. Jai akivaizdu, kad trūksta ne jų, o požiūrio, siekiamybės, ambicijos: „Imkime Vilniaus universiteto bibliotekai priklausantį Adomo Mickevičiaus muziejų. Buvusios Lenkijos ambasadorės Eufemijos Teichman vyras verslininkas Ježis Teichmanas davė pinigų rūsiams, kiemeliui sutvarkyti, dovanojo muziejui poeto biustą. Dovanos - puiku. Bet man apmaudu, kad kiti supranta, o mes tik sėdim ir dejuojam, kad nėra pinigų“.

Skverelis priešais Švietimo ir mokslo ministeriją - G.Drėmaitės vaikystės žaidimų vieta. Į jį žvelgė jos tėvų buto langai. Ilgus metus čia stovėjo rašytojo Liudo Giros paminklas, bet prieš kelerius metus tyliai ramiai nukeltas ir išvežtas. Ant tos pačios bangos Vilniuje turėjo nebelikti ir Salomėjos Nėries, ir Petro Cvirkos paminklų. Jie tebestovi, o L.Giros vietoje dabar veši neprižiūrima pieva. „Tik griauti mes greiti“, - numoja ranka G.Drėmaitė.

Literatų gatvės namo, kuriame ji gimė, užaugo ir nugyveno ilgus dešimtmečius, pirmajame aukšte dabar veikia madingas restoranas. Į jos vaikystės kiemą patenkame tik per restorano darbuotojo malonę. Jis, kaip ir daugelis Senamiesčio kiemų su išskirtinėmis jų istorijomis ir paslaptimis, senosios architektūros liekanomis, pašaliniams užrakintas.

Čia daug kas išlikę kaip G.Drėmaitės vaikystėje. Kiemas niekada nebuvo tvarkytas - tie patys sandėliukai, medžiai, grindinys ir jo duobės. Modernūs laikai čia įterpė tik iš restorano virtuvės į viršų šaunantį metalinį vamzdį - kaminą. Tokias metalines konstrukcijas, apraizgiusias daugelį užpakalinių Senamiesčio pastatų sienų, paminklosaugininkė vadina tikra tragedija. Kur tik restoranas ar kavinė, ten baisus plieno monstras. Ir jų atsikratyti niekaip neišeina, nes Senamiestyje jau seniai nebelikę nei kūrenamų krosnių, nei kaminų sistemos. Tai, kas kadaise suardyta, dabar tenka grąžinti.

„Dingusį Vilnių“ mano tėvas užbaigė tokiais žodžiais: Vilnius yra gražus, Vilnius buvo gražus, Vilnius visada bus gražus. Galiu tik pakartoti tą patį. Aš matau blogus, nepadarytus dalykus, nes tokia mano profesija. Bet Vilnius yra toks didingas, kad niekas negali jo sunaikinti. Niokojo gaisrai, karai - jis išliko. Išgyvensime ir šiuos laikus. Žmonių sąmoningumas auga. Jie privers kultūros paveldą prižiūrinčias institucijas sąžiningai atlikti savo darbą. Gerų ženklų yra“, - neleidžia prarasti vilties G.Drėmaitė.

* „Respublika“, 2017 m. gegužės 29 d.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • butaforinis miestas 2017 birželio mėn. 20 d. 13:15:18

    Senamiestyje masiškai įrenginėjamos palėpės, tai taip pat senamiesčio
    darkymas. Be to, pastatų rekonstrukcijos daromos taip, kad iš autentiško
    pastato nieko nebelieka, peršasi išvada, kad senamiestyje bus pastatytos
    tik senų pastatų imitacijos.

  • AMEN 2017 birželio mėn. 19 d. 19:11:58

    dar po 20 metu griaus siu dienos paminklus, vamzdzius... ir statys mecetes.

  • Vilnius 2017 birželio mėn. 19 d. 18:24:01

    Žiūriu, kaip siaučia ir aimanuoja DAVATKĖLĖS nuo paveldosaugos;
    prilipusios prie savo kėdžių, kaip vantos lapai. Visais balsais
    žviegia, kokie vertingi puvėsiai ir pelėsiai. O patys linkę rytais
    nusiprausti šiltu vandeniu, o ne apsibarstyti pelenais. Veidmainių kasta.

  • gabija 2017 birželio mėn. 19 d. 09:44:52

    Įsivaizduoju, kokį šiandien laišką dėl Vilniaus suniokiojimo
    parašytų garbusis Vladas Drėma. Tačiau problena - kam jį adresuoti,
    kai visos galvos tarnauja Mamonos dievaičiui.

  • Laukinis 2017 birželio mėn. 19 d. 08:13:46

    kapitalizmas siautėja.Ilgam.Kol pradursim pasiektą dugną

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GALBŪT: grupė „Gazprom“ gali parduoti „Bosphorus gas“ ir „Akfel Holding“ turimas akcijas - taip Rusijos bendrovė visiškai pasitrauktų iš Turkijos vidaus rinkos.
  • ATOSTOGOS: šią vasarą ilsėtis planuoja maždaug pusė šalies gyventojų; kiekvieno jų atostogų biudžetas stipriai skiriasi, o didesnę nei 500 eurų sumą poilsiui pasirengę skirti tik apie penktadalis šalies gyventojų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Pren akcija

Ko tikitės iš naujosios VRK pirmininkės L.Matjošaitytės?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės kino teatre?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5  +16 C

   +14   +16 C

 

   +18  +19 C

   +19   +23 C

  +29  +32 C

 

   +21  +25 C

    5-10 m/s

     1-6 m/s

 

      0-6 m/s

USD - 1.1278 PLN - 4.2151
RUB - 66.5530 CHF - 1.0883
GBP - 0.8837 NOK - 9.5200
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12
reklama
Rokiškio pienas 2017.06