respublika.lt

Pasirodo, euras kainų beveik... nepadidinonuotraukos (54)

2019 vasario mėn. 02 d. 14:00:10
Danas NAGELĖ

Gyventojai pašiurpę - po to, kai 2015 metais buvo įvestas euras, kai kurios kainos šoktelėjo ne keliasdešimčia, o keliais šimtais procentų. Tačiau Statistikos departamentas „Vakaro žinias“ informavo, kad vidutiniškai viskas tepabrango vos... 8,3 proc. Eiliniai žmonės sako, kad tokia statistika šokiruoja, o štai finansų ministras sako ja tikintis. O tiems, kas netiki, pataria pasidžiaugti padidėjusiomis pajamomis, nors jos ne visiems padidėjo. O jei ir padidėjo, tai gerokai mažiau nei kainos.

 

Buvo 1000 litų, dabar - per 1000 eurų

Prieš euro įvedimą Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, tuometiniai premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius bei kiti politikai dievagojosi: valiutos pakeitimas nesukels kainų kilimo. Deja, atsitiko atvirkščiai. Tačiau viešai neskelbiama, kiek iš viso viskas pabrango nuo 2015-ųjų. „Vakaro žinios“ to užklausė Statistikos departamento ir gavo neįtikėtiną atsakymą - infliacija per ketverius metus sudarė ne kelis šimtus ir net ne keliasdešimt procentų, o vos 8,3 procento. Ar tokia statistika tiki paprasti gyventojai? Apie tai kalbėjomės su praeiviais sostinės centre.

Gedimino prospekte sutikti sutuoktiniai Elena ir Anatolijus buvo kategoriški: tokia statistika yra nesąmonė.

„Kiek viskas kainavo litais, tiek dabar kainuoja eurais. Tai - neabejotina ir jokios statistikos to nepakeis. Visi tai mato. O kas nemato - tegul užeina į parduotuves, pamatys kainas. Dabar, pavyzdžiui, ieškome kelionės. Peržiūrėjome visų turistinių kelionių pasiūlymus ir... jei anksčiau kelionę buvo galima nusipirkti už 1000 litų ir tai buvo prabangi kelionė, tai dabar tokiai pat kelionei 1000 eurų nepakanka. Jau net nekalbu apie maisto produktus. Visi produktai labai pabrango. Tik duona gal pabrango ne tiek, kad dabar kainuotų, kiek kainavo litais. Tačiau, žiūrėkime, kiek dabar reikia mokėti už sviestą. Absurdas. Gyventi pasidarė labai sudėtinga, nes aš dabar esu senjorė. Jei kainos eurais susilygino su buvusiomis litais, tai pensijos praktiškai nepadidėjo. Vidutinis atlyginimas auga sparčiau nei pensijos, kainos - dar sparčiau, tačiau senjorai neina streikuoti. Kai ko nors reikalaujame, mums dėl to priekaištauja. Bet negi mes neturime teisės gyventi oriai, jei visą gyvenimą dirbome ir mokėjome mokesčius? Bent jau maistu gal galėtume savęs nevaržyti ir nusipirkti ne tik tai, kas pigiausia? Tačiau, kas iš to, kad pensininkai streikuos“, - retoriškai klausė ponia Elena.

Pabrango ir nemokama medicina


Ji pridūrė, kad senjorai neturi kuo valdžios pagąsdinti, kaip, pavyzdžiui, mokytojai, galintys pagrasinti nevesti pamokų. Todėl ir yra ignoruojami.

„Štai nunešiau pakalti batus. Tai kainavo 28 eurus - tiek anksčiau pigesni nauji batai kainavo. Dabar tris kartus nuneši pakalti batus - išeis naujų batų kaina. Bet batus avėti reikia. Nevaikščiosi juk basas. Ir pabrango ne vien tai, ką išvardinau. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kiek kainavo kalėdinės eglutės. Ne mažiau nei 10 eurų, nors anksčiau kainuodavo 10 litų. O kiek medicinos paslaugos pabrango, nors medicina pas mus... nemokama. Jei dabar ir algas bei pensijas eurais mokėtų tokias, kokias litais mokėdavo, tai nieko nesijaustų, tačiau to nėra. Tikrai būčiau patenkinta, jei gaučiau 800 eurų“, - sakė Elena.

Net Maskvoje pigiau

Jos sutuoktinis palygino Lietuvos kainas su maskvietiškomis.

„Lietuvoje labiausiai išaugo paslaugų kainos, o tai sukėlė ir visas kitas kainas. Atvažiavau iš Maskvos prieš trejus metus. Anksčiau irgi atvažiuodavau, nes su žmona esame susituokę apie 30 metų. Iki euro įvedimo pas jus viskas buvo žymiai pigiau, nei Maskvoje, kur kainos sukeltos net ir Rusijos kontekste. O dabar Lietuvoje viskas brangiau, net negu Maskvoje“, - lygino Anatolijus.

Elena ir Anatolijus sako, kad statistika, kuri teigia, kad po euro įvedimo viskas pabrango vidutiniškai tik 8,3 proc., negalima tikėti nė iš tolo.

„Anksčiau Lietuva statistikos pagalba buvo paversta alkoholikų kraštu, dabar sako, kad niekas beveik nebrango“, - piktinosi ponia Elena, o sutuoktinis jai paantrino, pridurdamas, kad statistika sudaroma taip, kaip yra patogu valdžiai: juk ji nenori pripažinti, kad dėl jos sprendimo įvesti eurą taip šoktelėjo kainos, nors buvo žadėta priešingai.

Auksinės daržovės


Vilnietė Miglė irgi sako, kad dabar beveik viskas kainuoja tiek, kiek kainuodavo litais, o tai reikštų, kad infliacija yra ne 8,3, o 345 proc.

„Kažkiek pabrango viskas - ir maistas, ir buities prekės, o ypač visokios pramogos. Tačiau dabar jau kainų nebeperskaičiuoju į litus, todėl ir nebeatrodo viskas taip brangu. Gal ir kiti nebeperskaičiuoja, todėl taip nebesipiktina“, - sakė vilnietė.

Ji dabar yra medicinos rezidentė, todėl džiaugiasi, kad bent jau rezidentų algos yra padidėjusios.

„Bet ne tiek, kiek kainos“, - paaiškino vilnietė.

Vilnietė Nijolė, nenorėjusi būti fotografuojama, sako dirbanti kasininke viename iš sostinės prekybos centrų. Dirba jau daugiau nei 15 metų, todėl gerai žino kainų pokyčius.

„Tikrai statistiškai viskas brango daugiau nei 8 proc., tačiau neteisūs ir tie, kurie sako, kad dabar eurais viskas kainuoja tiek, kiek anksčiau kainuodavo litais. Na, gal nebent kai kurios ne kasdien perkamos prekės - pakraunami elementai, pėdkelnės, žurnalai ir pan. Iš dažniau perkamų dalykų drastiškai pabrango kai kurie vaisiai, daržovės, tačiau nedrįsčiau pasakyti, kad tris su puse karto: gal kokius du. Taip pat itin pabrango rūkalai, alkoholis, tačiau nesiečiau to vien su euro įvedimu. Juk prisiminkime, kad šioms prekėms kelis kartus buvo padidinti akcizai. Natūralu, kad žmones tokie kainų pokyčiai piktina“, - kalbėjo ponia Nijolė.

Interviu su finansų ministru Viliumi ŠAPOKA:

- Dauguma kalbintų gyventojų įsitikinę, kad, įvedus eurą, kainos išaugo pusketvirto karto, tiesa, yra sakančių, kad tik dukart. O štai oficiali statistika byloja: tik 8,3 proc. Kaip tai paaiškintumėte? - „Vakaro žinios“ paklausė finansų ministro Viliaus ŠAPOKOS.

- Kalbant apie kainų lygį, tai aš pasitikiu valstybės institucijomis. Jos tikrai atidžiai seka kainų pokyčius. Kalbant bendrai apie eurą, reikia turėti mintyje, kad tai nėra vien tik lito pavertimas euru. Kartu tai yra ir prisijungimas prie euro zonos, prie stabilumo mechanizmų, kas yra labai svarbu: tai yra bendra euro zonos priežiūros sistema, bendra euro zonos probleminių finansinių institucijų pertvarkymo sistema. Viską reikia vertinti kompleksiškai.

- Negi jūs pats neinate į turgų ar parduotuvę, jei pasitikite tokia statistika?

- Kiekvieno žmogaus vartojimo krepšelis yra skirtingas, todėl kainų poveikis yra individualus. Jei pažiūrėtume į paslaugų sektorių, tai matytume, kad ten kainos išaugo ženkliai smarkiau nei prekių. Tačiau reikia įvertinti, kad ir perkamoji galia per tą laikotarpį padidėjo: nes atlyginimų augimas taip pat buvo spartus.

- O atmetus algų augimą, tikite, kad infliacija tesiekė 8,3 proc.? Asmeniškai jūsų prekių krepšelis tiek tepabrango?

- Sudėtinga būtų ekspromtu atsakyti, reikėtų pasiskaičiuoti.

- Gal pats neperkate?

- Einu apsipirkti kartu su šeima.

Parlamentaro Algirdo BUTKEVIČIAUS (ėjusio premjero pareigas euro įvedimo Lietuvoje metu) komentaras:

Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2015 m., kai buvo įvestas euras, buvo defliacija. Kai yra defliacija, yra daug blogiau, negu kai yra infliacija. Jūs turbūt tą puikiai žinote. Infliacija visose valstybėse buvo ir bus, tik reikia žiūrėti, kad ji „neišsišoktų“. Geriausia, kai ji yra iki 2 proc. Kitas labai svarbus dalykas - infliacija labiausiai priklauso nuo išorinių veiksnių: nuo naftos kainos, kuri vėliau nulemia dujų kainą, o dujos naudojamos šilumai, elektrai gaminti ir t.t. Tai ir turėjo didžiausią įtaką infliacijai, o ne euro įvedimas. Dėl to, kad nuo 2016 m. kyla prekių ir paslaugų kainos, turbūt niekas nesiginčys. Žmonės sako: „Butkevičius žadėjo, kad kainos nekils.“ Aš taip sakiau, nes Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad euro įvedimo momentu verslininkai nepasinaudotų valiutos keitimu ir dirbtinai nedidintų kainų. Kol mūsų priemonės galiojo, pavyko susitvarkyti. O po to susiformavo daugybė kitų aplinkybių, nulėmusių infliaciją. Ji vis tiek būtų buvusi, net jei ir nebūtume įsivedę euro. Tik tokiu atveju negalėtume pasinaudoti euro atnešta nauda, nes euras padidino mūsų patrauklumą užsienio investuotojams, nebeliko valiutos konvertavimo kaštų, atpigo tarptautiniai pavedimai ir t.t.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (54)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INDONEZIJA: Indonezijos prezidentas Jokas Widodas paskelbė pergalę trečiadienį vykusiuose šalies prezidento rinkimuose; neoficialūs rezultatai rodo, kad jis laimėjo surinkęs 54,4 proc. balsų, tačiau oficialių rinkimų rezultatų nesitikima iki gegužės.
  • TARŠA: nuo 2025-ųjų nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15 proc., o nuo 2030 m. - 30 proc. mažiau anglies dvideginio (CO2), ketvirtadienį nusprendė Europos Parlamentas (EP).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Su kuo jums asocijuojasi šią savaitę nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus katedra?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +2   +3 C

   0    +1 C

 

 +1    +3 C

+16  +17 C

 +13   +14 C

 

+13   +14 C

2-4 m/s

 1-2 m/s

 

 2-3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis