respublika.lt
LRDT LYRAS

Partizanų vado J.Žemaičio testamentasnuotraukos (16)

2019 kovo mėn. 15 d. 12:28:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas SĖJŪNAS, kalbėdamas apie partizanų vadą generolą Joną Žemaitį-Vytautą, kurio 110-ąsias gimimo metines minime kovo 15-ąją, sako, jog tokio vadovo kaip ketvirtasis Lietuvos prezidentas, šių laikų Lietuva neturėjo ir neturi. Signatarui teko būti šalia sunkiai sergančio vienintelio generolo sūnaus Jono Laimučio paskutiniais jo gyvenimo metais. Tragiško likimo žmogaus, kuris beveik visą gyvenimą pragyveno svetima pavarde ir tik Atgimimo laikais sužinojo tikrąją savo šeimos istoriją bei susigrąžino tėvo pavardę.

 

- Paskutiniais sunkiai sergančio Jono Laimučio Žemaičio gyvenimo metais Šiauliuose nuolat jį lankydavote. Kas jus suvedė?

- Pažinojau ir daug bendravau su buvusia politine kaline, tremtine Nijole Gaškaite-Žemaitiene. Ji viena pirmųjų nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pradėjo partizanų temą - jos straipsniai ir knygos apie 1944-1953 metų ginkluoto pasipriešinimo sovietams kovas buvo drąsus iššūkis sovietų okupacijos „tyrinėtojams“. Ji parašė ir knygą „Žuvusiųjų prezidentas“ (monografija apie Joną Žemaitį išleista 1998 m. - red. past.). Mačiau, koks tai žmogus, kaip ji atsidavusi tam darbui, patriotiška, tyrinėjanti, sutelkta. Partizaninio karo istorijai ji atidavė ne tik savo protą, bet ir širdį. Rinkdama partizanų gyvenimo faktus susipažino su J.Žemaičio-Vytauto sūnumi Jonu Laimučiu. Ištekėjo už jo. Vėliau J.L.Žemaitis sunkiai susirgo. Mes bendravome, lankiausi jų bute Šiauliuose. Parkinsono liga jam vis labiau pasireikšdavo. Pasiligojo ir Nijolė. Labai liūdna dėl ankstyvos jos mirties (N.Gaškaitė-Žemaitienė mirė 2000-ųjų spalį - red. past.).

- Ligotas Jonas Laimutis liko vienas?

- Gyvenau Šiauliuose netoliese, tad lankiau jį, kai jau sunkiai sirgo. Buvo labai gyvybingas žmogus, labai norėjo bendrauti, tačiau sunkiai tą galėjo daryti, nes dėl Parkinsono ligos jo kalba buvo sukaustyta, nerišli. Man pavyko atrasti kontaktą, skaitydavau jam evangeliją, kalbėdavomės, ir kaip bebūtų keista, jis prisiminė daug ką. Aš jo klausdavau, jis atsakydavo. Tarp mūsų daugiau toks dvasinis bendravimas buvo. Jį prižiūrėjo ir kartu su juo būdavo slaugytoja, tolima giminaitė. Bet jos pačios sveikata sušlubavo - ji neatlaikė tokios įtampos, įsivaizduokite, visą laiką su tokiu sunkiu ligoniu, kuris yra nevaldomas, pavyzdžiui, eina į spintą galvodamas, kad ten yra durys. Jam reikėjo nuolatinės priežiūros, tekdavo jį ir maitinti. Buvo tokių momentų, kai slaugytojai buvo sunku jį suvaldyti. Kartu su ja veždavome Joną Laimutį pas gydytoją.

- Ar valstybė padėjo?


- Jis gaudavo pensiją. Vienu metu buvo sukėlęs gaisrą, tad buvo labai aprūkusi jo virtuvė, o ir visi namai labai apleisti, todėl aš, kaip signataras, kartu su politinių kalinių bei tremtinių organizacija, kreipėmės į valdžią. Tuometinio Seimo narys Antanas Stasiškis padėjo, Gedimino Kirkilo vyriausybė surado galimybę skirti lėšų - suremontavome tą butą, atstatėme. Bet tos pagalbos reikėjo smarkiai reikalauti, nes jokios sistemingos valstybinės pagalbos nebuvo.

Kai slaugytoja nebeatlaikė, vienu metu Jonas Laimutis gulėjo slaugos ligoninėje netoli Šiaulių. Pamenu, jam labai pradėjo skaudėti dantį, kažkoks smarkus uždegimas buvo prasidėjęs, aplankiau jį, su gydytojais pašnekėjau - išvežėme į Kauną. Kaune jis ir mirė 2008 metų rugpjūtį.

- Kur palaidotas ketvirtojo Lietuvos prezidento sūnus?

- Vilniuje, Karveliškių kapinėse, šalia žmonos Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės. Buvau laidotuvėse. N.Gaškaitės dukra Inga iš pirmosios santuokos turi šeimą Vilniuje, daug bendravome su ja. Dabar, tiesa, seniai J.L.Žemaičio podukrą bebuvau sutikęs. Palaidotas Jonas Laimutis gražiai, bet tos pagarbos, kaip generolo sūnui, pripažinto Lietuvos prezidento sūnui, nebuvo pakankamai iš valdžios. Negailestingas jo likimas. Be motinos likusį penkiametį J.Žemaičio-Vytauto sūnų reikėjo slėpti nuo enkavėdistų. Tai meistriškai darė Ona Liubinavičienė, vaikui davusi savo pavardę. Jai mirus, globėjai keitėsi. Beveik visą gyvenimą Jonas Laimutis pragyveno Liubinavičiaus pavarde.

- Ar žinote, kada jis sužinojo tikrąją savo šeimos istoriją, kada susigrąžino tėvo pavardę? Skirtingi istorikai pateikia skirtingas versijas.


- Sovietmečiu jam nuolat teko girdėti, kad jis yra bandito sūnus. Kai generolas J.Žemaitis buvo suimtas Maskvoje, enkavėdistai tokią klastą panaudojo - nufotografavo dvylikametį su pionierių kaklaraiščiu ir išsiuntė nuotrauką į Maskvą. Enkavėdistų vadovai, niekaip negalėję palaužti partizanų vado, pasistengė bent jau įskaudinti, rodydami jam nuotrauką: va, žiūrėk, koks tavo kovos rezultatas - tavo vaikas eina visai kitu keliu, atsisako tavęs, supranta, kad sovietų valdžia - geriausia.

Tėvo pavardę Jonas Laimutis susigrąžino Atgimimo laikais. Daug tėvo gyvenimo detalių jam papasakojo žmona. Jis, beje, buvo labai panašus į generolą J.Žemaitį-Vytautą.

- Ar buvo ištremtas?

- Nebuvo, bet nuolat buvo stebimas KGB. Jis turėjo gerą galvą, baigė aukštąją mokyklą, dirbo inžinieriumi Šiauliuose.

- Bendraudamas su Jonu Laimučiu, Nijole Gaškaite gerai įsigilinote ir į ketvirtojo Lietuvos prezidento istoriją, ar ne?

- Klausiate apie mano požiūrį į Joną Žemaitį-Vytautą? Tai buvo labai organizuotas žmogus, labai drąsus, protingas, iš tikrųjų patriotas, idealistas. Dabar, kai lyginu jį su visais mūsų vadovais, nematau Jonui Žemaičiui-Vytautui lygių. Reikia tik įsivaizduoti. 1949-ieji metai. Iš 20 tūkstančių pasipriešinimo pradžioje į mišką išėjusių partizanų dauguma jau žuvę, partizanus rėmę ūkininkai ištremti. NKVD siautėja, stribai siautėja, o jie ryžosi visam pasauliui parodyti, kas Lietuvoje įvyko, nes puikiai suprato, kad anksčiau ar vėliau žus ir jie. Šis žmogus turėjo sugalvoti, paruošti visų partizanų suvažiavimą ir pasakyti visam pasauliui, kad jie yra organizacija, ne banditai, kad jie kovoja už nepriklausomą Lietuvą.

Mane nustebino ir J.Žemaičio-Vytauto pasirinktas pagalbininkas Petras Bartkus- Žadgaila, kuriam, atrodo, tuo metu vos per 20 metų tebuvo. Aš stebiuosi jų organizaciniais sugebėjimais sukviesti iš visų Lietuvos vietų partizanų vadus. Įsivaizduokite, iš Aukštaitijos, iš Suvalkijos, iš pamario krašto partizanų vadai naktimis ėjo apie dvi savaites į tą susitikimo vietą Minaičiuose (Radviliškio r.). Kokia apgalvota organizacija turėjo būti, juk jie vienas kito nepažįsta, iš skirtingų rajonų ateina, kažkas turi jų laukti, sutikti, palydėti, turi būti paruošta tokia struktūra. Jie pasiekė tikslą - suvažiavo partizanai iš visos Lietuvos ir nė vienas iš tų vadų nežuvo, atvyko sutartu laiku. Ir apie ką jie svajoja? Apie laisvą Lietuvą. Sukūrę Lietuvos laisvės kovos sąjūdį pasirašo 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją ir paskelbia savo siekius - Lietuvos nepriklausomybę, deklaracijoje įtvirtina beveik konstitucinius valstybės atkūrimo pagrindus. Mums Kovo 11-ąją buvo kur kas paprasčiau, lengviau. Nes išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu J.Žemaitis-Vytautas kartu su kitais partizanų vadais paliko mums savąjį testamentą. Todėl sakau, kad tokio žmogaus, tokio proto, tokio organizatoriaus, tokio idealisto neturėjome. Ir dabar Lietuvoje nėra tokio lygio vadovo. Toks supratimas apie valstybę - juk deklaracijos tekstą kūrė J.Žemaitis su kitais vadais. Ir sugebėjo visam pasauliui pranešti apie kovojančią Lietuvą.

- Bet jo portretas valstybinėse įstaigose nekaba tarp kitų Lietuvos prezidentų, nors ir pripažinome, kad jis sovietų okupacijos metais buvo Lietuvos vadovas.

- Jis yra įamžintas, jo vardu daug kas pavadinta. Turime ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Yra paminklas jo gimtojoje Palangoje, paminklai ar atminimo lentos kitose vietose. Bet 1949 metų vasario 16-osios deklaracija, nors ir pripažinta, bet, manau, dar neįprasminta, mes dar nesuprantame, kas įvyko, kokios svarbos tai dokumentas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TYMAI: Ukrainoje toliau sparčiai auga susirgimų tymais skaičius; nuo metų pradžios potencialiai mirtina liga užsikrėtė daugiau kaip 30 000 žmonių, 11 žmonių nuo tada mirė.
  • CIKLONAS: galingas ciklonas „Idai“ Mozambike galėjo pražudyti iki 1 000 žmonių, tai po apsilankymo stichijos nusiaubtoje teritorijoje Mozambiko centrinėje dayje valstybinei radijo stočiai „Radio Mocambique“ pareiškė šalies prezidentas Filipe'as Nyusis; keturių balų stiprumo ciklonas, kurio vėjo gūsiai siekė iki 160 km/h, naktį į penktadienį netoli Beiros miesto Mozambiko centre smogė sausumai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate patenkinti antrojo Savivaldos rinkimų turo rezultatais?

balsuoti rezultatai

Ar mokate užsienio kalbų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5   +7 C

+3    +6 C

 

 +4    +6 C

+3   +5 C

0    +2 C

 

  -1      0 C

3-4 m/s

3-4 m/s

 

4-6 m/s

 

USD - 1.1308 PLN - 4.3049
RUB - 73.9233 CHF - 1.1360
GBP - 0.8542 NOK - 9.6880
reklama
samba
reklama
Sveikata ir grožis