respublika.lt

Papildomi vairuotojų mokymai „kažkur“ pradingo

(0)
Publikuota: 2021 sausio 31 06:45:57, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Nors tęstinių mokymų programa, turėjusi sumažinti eismo įvykių skaičių, buvo patvirtinta dar 2007 m., realizuota ji taip ir nebuvo. EPA-Eltos nuotr.

Nebe pirmą kartą „netikėtai" visus užklupusi žiema akivaizdžiai parodė, kad žmonės pamiršo, kaip reikia vairuoti esant slidžiai kelio dangai ar permainingoms oro sąlygoms. Situacija, pasak saugaus eismo keliais eksperto, buvusio lenktynininko Stasio Brundzos, būtų buvusi visiškai kitokia, jeigu kuri nors Lietuvos valdžia būtų realizavusi daugiau negu prieš dešimt metų patvirtintą saugumo gerinimo keliuose programą.

 


„Pasimetęs" dokumentas

Vyriausybė dar 2007 metais priėmė nutarimą dėl saugaus eismo gerinimo keliuose programos patvirtinimo. Pagrindinis programos uždavinys buvo „įdiegti papildomų nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančių automatinių prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo sistemą".

„Deja, nei viena, nei kita padaryta nebuvo, - „Respublikai" sakė S.Brundza. - Nors perspėjau, kad stacionarūs greičio matuokliai magistraliniuose keliuose veikia kaip prevencijos priemonė, juos vis tiek nuėmė. Tad nereikia stebėtis, kad turime išaugusių avarijų magistraliniuose keliuose skaičių. Taip pat turėjo būti įrengta daugiau gelbėjimo taškų, nes dabar dėl jų trūkumo eismo įvykyje nukentėję žmonės kartais miršta vien dėl to, kad per ilgai buvo vežami į ligoninę. Gyvybes gelbėtų atitvarai, nuvažiavimai, panašios priemonės, tačiau jos prisimenamos tik įvykus nelaimei."

Tiesa, pasak eksperto, šioje srityje situacija gerėja: tvarkant magistralę Vilnius-Kaunas, minėtos priemonės buvo įdiegtos, todėl kelias tapo saugesnis. Deja, to paties apie tęstinio mokymo programą pasakyti jis negalėjo.

„Dar iki 2008 m. sausio 1 d. Susiekimo ministerija turėjo parengti ir patvirtinti tęstinio vairuotojų mokymo tvarkos aprašą bei organizuoti tęstinio vairuotojų mokymo paslaugos teikimą praktinio vairuotojų mokymo centruose Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Šiandien vienas toks centras veikia Panevėžyje, lygtai dar vienas įkurtas šalia sostinės, Bukiškyje, tačiau jų, nors ir buvo planuota, neturi kiti miestai. Ir neatrodo, kad artimiausiu laiku turės", - pesimistines prognozes pateikė pašnekovas.

Kelyje vien teorijos neužtenka

Dabar į tęstinius mokymus siunčiami tik prasižengę vairuotojai, o ir patys mokymai, pasak buvusio lenktynininko, yra labiau formalumas. Tad nereikia stebėtis, kad eismo įvykių šalies keliuose nemažėja.

„Kažkada buvau surengęs mūsų valdininkams keliones į tokius Italijoje bei Vokietijoje sėkmingai veikiančius centrus. Tik kas iš to? Jie nuskrido, pasižiūrėjo, pasidžiaugė, jog gražu ir... niekas nepasikeitė. O papildomai vairuotojus, ypač jaunus, mokyti būtina. Vien per televiziją parodžius laidą apie tai, kaip reikia vairuoti, jie daugiau praktikos neįgis", - teigė S.Brundza.

Pasak jo, Lietuvos politikai nuolat pabrėžia, kad stengiasi perimti gerąją Vakarų praktiką, tačiau eismo saugumo gerinimo srityje tai sunkiai pastebima.

„Austrijoje vairuotojo pažymėjimą gavęs asmuo per 24 mėnesius privalo apsilankyti tokiame mokymo centre ir praeiti papildomus praktinius apmokymus. Tokia pat tvarka galioja ir Liuksemburge. Vokietijoje tai nėra privaloma, tačiau visi ADAC centrai nuolat pilni. Tenai žmonės supranta, kad mokyklose įgytos teorijos saugiam važiavimui neužtenka, o mūsų vairuotojai jaučiasi esą visažiniai, todėl, suprastėjus oro sąlygoms, turime augantį avarijų ir juose sužalojamų žmonių skaičių, - priežastinius pasekminius ryšius įvardino ekspertas. - Viskas pasikeistų, jeigu jauni, daugiausia avarijų sukeliantys, vairuotojai automobilio valdymo mokytųsi artimomis realiai situacijai sąlygomis, tačiau darytų tai saugioje, specialiai paruoštoje vietoje."

Pasak S.Brundzos, kiek jam teko lankytis tokiuose centruose užsienyje, visur vairuotojams sukuriamos puikios sąlygos.

„Tarkime, yra įrengta speciali danga, kurią palaisčius ji tampa labai slidi. Taip vairuotojas gali pajusti, kas yra slydimas, kas - akvaplanavimas. Sukuriamas dirbtinas automobilio sumėtymas, netikėtai keliuose išdygsta kliūtis - vandens tvorelė, kurią būtina saugiai aplenkti. Leidžiama važiuoti ratu, kad būtų galima pajusti ribą, nuo kurios automobilis pradeda slysti. Tačiau visa tai daroma saugioje aplinkoje. Taip vairuotojas gali netikėtumams keliuose pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir, esant kritinei situacijai, priimti teisingiausią sprendimą. Pas mus, deja, viso šito nėra, o jei jaunimas sugalvoja pagainioti savo automobilius kokioje prekybos centro aikštelėje, kad geriau suprastų, kaip valdyti slystančią transporto priemonę, tuojau prisistato policija ir pridalina baudų", - Lietuvos realijas įvardino specialistas.

Jo skaičiavimu, jeigu tokie centrai būtų įsteigti, vienas jų per metus galėtų priimti 15-20 tūkst. žmonių.

„Skaičiuojant, jog per metus mokytųsi 60-80 tūkst. vairuotojų, per dešimt metų būtų apmokyti beveik visi Lietuvos vairuotojai. Arba, jeigu nepajėgia apmokyti visų, tai bent jau privaloma tvarka į tokius kursus siųstų prasižengusius, ir situacija keliuose gerėtų. Tiesa, tik mokymai turėtų būti ne formalūs, o duodantys praktinės naudos. Deja, kai nėra jiems tinkamų erdvių, tiek tęstinio mokymo programa, tiek daugelis saugaus eismo gerinimui skirtų projektų sėkmingai dulka pamiršti valdininkų stalčiuose. Norint, kad situacija imtų keistis, būtina nušluostyti dulkes nuo minėto nutarimo ir imti jį įgyvendinti", - apibendrino S.Brundza.

Reikia pradėti skirti sąvokas

Ilgametę mokymo vairuoti patirtį turintis Artūras Pakėnas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė ne visada atskiria sąvokas.

„Užsimink mūsų vairuotojui apie papildomus mokymus ir jis iškart įsivaizduos ekstremalų vairavimą. Deja, pasaulinė praktika parodė, kad visus iš eilės mokyti vairuoti nėra tikslinga, nes tuomet avaringumas tik išauga. Čia kaip neatsakingą asmenį išmokyti kovos menų - gali ir primušti, o ne apginti", - analogiją pateikė vairavimo instruktorius.

Pasak jo, vairavimo įgūdžių tobulinimo klausimą tikslinga būtų spręsti kiek kitaip.

„Kažkokie mokymai reikalingi, bet tam reikia tinkamai pasirengti. Papildomai galime mokytis ko tik nori - pardavimų, buhalterijos, vadybos (nesibaigiantys kursai) ir tai priimama kaip moderni mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Tačiau kai pasiūlai pasimokyti papildomai vairuoti, dažną ištinka šokas - kam to reikia, jei jau gavau vairuotojo pažymėjimą? Esmė, kad vis didesnė visuomenes dalis nuvertina kokybiško vairavimo poreikį. Jiems tai nesvarbu. Kaip galima mokyti papildomai vairuoti, jeigu žmogui šis užsiėmimas tolygus nieko neveikimui?"- retoriškai klausė A.Pakėnas.

Instruktoriaus nuomone, pirmiausia reikia paruošti gerą programą, o vėliau nusiteikti gerai padirbėti, siekiant įtikinti vairuotojus, kad ji jiems labai svarbi.

„Lietuvoje kitaip sistema neveiks, nes išgirdę sąvoką „saugus vairavimas", daugelis pareiškia, kad tai - pensininkų stilius. Nors būtent saugus, užsienyje dar vadinamas „defensive driving", vairavimas moko žmones važiuoti „siekiant taupyti gyvybes, laiką ir pinigus, nepaisant aplinkinių sąlygų ar kitų veiksmų". Tik tuomet, kai Lietuvos vairuotojai tai suvoks, saugumo keliuose problemos sprendimas apčiuopiamai pasistūmės į priekį", - apibendrino A.Pakėnas.

Mokymai rengiami, bet ne visiems

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis nurodė, kad šiuo metu galiojančiuose reglamentuose bei teisės aktuose papildomo visų vairuotojų mokymo programos nėra numatyta. Kitais, su mokymu susijusiais, klausimais jis pasiūlė kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA).

Šios institucijos atstovė Eglė Kučinskaitė patikslino, kad kursą turi kartoti tik nusižengimą padarę pradedantieji vairuotojai. Pasak jos, šiuo metu LTSA rengia 2020 m. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, ir eismo įvykių, kuriuose dalyvavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė (M2, M3, N2, N3 kategorijos) ir buvo sužeistas bent vienas žmogus, priežasčių statistiką. Tačiau pagal 2019 m. analizuotus įvykius matoma, kad dalį skaudžių eismo įvykių sukelia vairuotojai, kurių vairavimo patirtis - iki 5 metų. Taip pat buvo išskirta jaunų vairuotojų, kurie nėra įgiję teisės vairuoti, tačiau vis tiek sėda ant motociklo ar prie automobilio vairo, grupė. Nepaisant to, institucija nematė poreikio papildomiems mokymams.

„LTSA nuomone, siųsti visus vairuotojus, tiek pradedančiuosius, tiek jau nemažą vairavimo stažą turinčius, pakartoti kursą ir atnaujinti žinias būtų perteklinis reikalavimas. Ir dabar vairuotojai gali tai daryti savo iniciatyva. Viskas priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo ir atsakomybės, todėl ką galbūt vertėtų daryti - skatinti vairuotojus sustiprinti žinias ar įgūdžius, bet ne įpareigoti", - nurodė E.Kučinskaitė.

Visgi ji patvirtino, kad vilkikų ar keleivinių autobusų vairuotojai, kuriems galioja 95 kodo reikalavimas, papildomi mokymai rengiami.

„Šiai vairuotojų kategorijai vairavimas yra profesija su visai kita rizika bei atsakomybe. Todėl jiems privaloma kas 5 metus atnaujinti profesinę kvalifikaciją, apimančią ne tik racionalaus, ekonomiško ir saugaus vairavimo mokymą, bet ir teisės aktų, susijusių su vairuotojo darbo ir poilsio režimu, nagrinėjimą, saugų bei patogų keleivių vežimą, krovinių tvirtinimą, riziką bei prevencijos priemones siekiant išvengti nelaimių ir pan.", - apibendrino LTSA atstovė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s