Panevėžyje skurdo ratas rieda nesustodamas

2013 birželio mėn. 17 d. 16:10:47 Perskaitė 1682

Panevėžio, finansų analitikų pripažinto vargingiausiu tarp didmiesčių, gyventojų rudenį laukia didesni mokesčiai už šaltą, o gal ir karštą vandenį. Miesto politikai neįgalūs sumažinti nedarbą ir panevėžiečių vargą. Laisvojoje ekonominėje zonoje per keletą metų nesukurta nė viena darbo vieta.

Neseniai paskelbta namų ūkių finansinė apžvalga atskleidė, kad prasčiausia yra Aukštaitijos sostinės gyventojų socialinė ekonominė padėtis. Tai paaiškėjo apskaičiavus visų šalies didžiųjų miestų vargo rodiklį.
Panevėžiečių vargą daugiausia lemia didelis nedarbas, gyventojų senėjimas, mažiausios vienam gyventojui tenkančios pajamos. Jos Panevėžyje siekia vos 615 litų.

Panevėžio teritorinės darbo biržos duris varsto 17 tūkst. regiono bedarbių. Panevėžyje nedarbas siekia 10,7 proc. Itin sunku rasti darbo nekvalifikuotiems žmonėms.

Panevėžys iš kitų didžiųjų miestų išsiskiria prasta demografine padėtimi. Vyresnių nei 60 metų gyventojų ir 20-60 metų gyventojų yra maždaug tiek pat. Rezultatas - vyresni žmonės mažiau vartoja, turi mažiau lūkesčių dėl ateities, labiau taupo juodai dienai.

Analitikai svarsto, kad įtakos gali turėti ir panevėžiečių verslumo stoka. Daugelį metų dirbę didžiosiose pramonės įmonėse, žmonės įprato būti samdomi darbuotojai, jiems sunku pradėti verslą.

Laisvoji zona nuostolinga

Jau keletą metų laisvojoje ekonominėje zonoje šimtus darbo vietų žadėję miesto politikai dabar turi gėdingai patylėti - ten net statybos neprasideda.

Panevėžio miesto tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys Julius Beinortas teigia, kad laisvojoje ekonominėje zonoje statyti vis dar nori 3-4 įmonės, bet įsipareigojimų nevykdo nė viena. Į laisvosios zonos komunikacijas sudėtos milijoninės investicijos grąžos neduoda. Tarybos narys svarsto, jog daugiau vilčių reikėtų dėti į jau veikiančias pramonės įmones, kad tos, kurioms gerai sekasi, plėstų gamybą.

„Jeigu nebūčiau atstatydintas, likęs meru, laisvojoje ekonominėje zonoje dabar suktųsi įrenginiai ir dirbtų žmonės“, - giriasi du kartus Panevėžio meru buvęs socialdemokratas Povilas Vadopolas.

Politikai per daug išlaidavo

Buvęs meras, o dabar miesto tarybos narys Povilas Vadopolas apgailestauja, kad miesto vairą perėmę konservatoriai pernelyg išlaidavo statydami „Cido“ areną, remdami privačius sporto klubus.

„Cido“ arena iki šiol tebėra akmuo po kaklu miesto biudžetui, savivaldybė skolinosi arenos statyboms ir dabar, kad koncesininkui galėtų kasmet sumokėti daugiau kaip 2 mln. litų“, - apgailestauja buvęs meras. P.Vadopolas svarsto, kad Panevėžys galėjo pasistatyti kur kas mažesnę sporto areną arba renovuoti senuosius sporto rūmus, tačiau esą neleido tuometinio miesto mero Vito Matuzo, kurio pavardė linksniuojama Specialiųjų tyrimų tarnybos tiriamoje korupcijos byloje, ambicijos. Taupumu, pasak P.Vadopolo, nepasižymėjo ir dabartinis meras Vitalijus Satkevičius, pasiskolinęs pustrečio milijono, kad Panevėžyje būtų renovuotas privatus viešbutis ir vyktų Europos krepšinio čempionato rungtynės. Šią istoriją taip pat dabar narplioja teisėsaugininkai.

Socialdemokratas tvirtina, esą lėšas reikėjo skirti vaikų darželiams, mokykloms renovuoti, gatvėms prižiūrėti.

„Turime gaminti ir parduoti produkciją. Panevėžys negali ir negalės gyventi nei iš sporto, nei iš turizmo. Tačiau savivaldai nesuteikta galimybė savarankiškai vadovauti savo miestui“, - piktinasi buvęs meras.

Požiūrį į verslą būtina keisti


Ekonomistė, buvusi miesto merė, o dabar tarybos narė Gema Umbrasienė įsitikinusi, kad nedarbo rykštė Panevėžį plaks tol, kol iš esmės nesikeis jo valdžios požiūris į verslą, kaip darbo vietų ir pridėtinės vertės kūrėją.

„Bijau, kad tebegyvename sapne, jog tuoj ateis kažkoks ypatingas investuotojas ir miestas suklestės. Investuotojai niekada vienu kartu nebesukurs kelių tūkstančių darbo vietų, kaip kitados buvo „Ekrane“. Atvirkščiai, kuo aukštesnio technologinio lygio įmonės kuriasi, tuo mažiau ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų joms reikia.

Panevėžyje yra įsitvirtinusios kelios didelės įmonės, bet jo ekonomiką nulems mažų ir vidutinių įmonių gausa. Ne visos taps eksporto lyderėmis, daugelio produkciją turės nupirkti vidaus vartotojai.

Atrodytų, kad aišku, jog bent jau savivaldybės kontroliuojamų įstaigų paslaugų kainos turi būti optimalios, kad miestiečiai turėtų lėšų prekėms ir paslaugoms pirkti. Betgi savivaldybė kainas didina, skurdo ratas sukasi.

Kokią matau išeitį? Reikia tiesiog rezultatyviai dirbti, svarbus kiekvienas sprendimas, rinkliavos ar kainos pokytis.

Verslo žmonės turi verslo idėjų, išteklių, jiems dažnai tereikia pagarbos ir profesionalaus palaikymo paprastuose dalykuose. Deja, miesto valdžios rūmuose tai didžiulis deficitas, kaip ir drąsūs sprendimai“, - teigia politikė.

Neiškovojo pigesnio vandens


Nuo rudens Panevėžyje 15,3 proc. brangs geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija didesnes kainas jau suderino, jas dar turės patvirtinti miesto ir rajono tarybos.

Prieš ketverius metus šaltas vanduo Panevėžyje brango 40 proc. Panevėžiečiai priešinosi, pyko, tačiau mažesnių tarifų neišsikovojo.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net