respublika.lt

Pakilti virš kasdienybėsnuotraukos (3)

2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 13:32:15
Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ

Rugpjūčio 31 d. vyks penktasis „Le Diner en Blanc Vilnius“ renginys, lietuvių vadinamas „Vakariene baltai“. Elegantiška baltai apsirengusių žmonių minia papuoš sostinės senamiestį, aidės klegesys ir muzika. Šventės organizatorės Dovilė Butkienė ir Valda Lukošiūtė pasakoja, kad svarbiausia - degti šio renginio idėja.

 

- Dovile, dirbote mados žurnale, taip pat komunikacijos srityje prancūzų kompanijoje. Idėja kurti šį renginį Lietuvoje kilo jums. Kaip pavyko mintį paversti kūnu?

Dovilė: Idėja kilo Paryžiuje, apie ją sužinojau iš kolegės, gyvenančios Prancūzijoje. Viskas pavyko, nes radau žmonių, su kuriais galėčiau tai įgyvendinti. Pagal renginio taisykles, vienas to daryti ir negali - komandoje turi būti bent pora žmonių. Pakviečiau Valdą, ji norėjo skirti laiko šiam projektui.

Pradžioje buvome trise, vėliau likome dviese. Turi degti šia idėja, čia ne verslas, kuris neša milijonus. Ir laiko nereikia skaičiuoti, nes jei tai darysi, šios idėjos neįgyvendinsi niekada (šypsosi). Bet jei patinka darbas, darai jį su malonumu - nesvarbu, ar dvyliktą valandą nakties, ar aštuntą ryto.

- Kaip susipažinote su Valda, kuri yra iš visai kitos srities - teisininkė ir asmeninė sporto trenerė?


Dovilė: Mano vyras Valdos bendraklasis, kurį laiką gyvenome šalia, taip ir susipažinome. Valda irgi mėgsta eleganciją, gurmanišką maistą, prancūzų kultūrą. Turi kitų profesinių įgūdžių nei aš, todėl ir pamaniau, kad galime būti puiki komanda. O kodėl ji patikėjo idėja, aš nežinau (juokiasi).

Valda:
Dovilė pakvietė kavos, papasakojo, o aš net nesvarstydama sutikau. Patikėjau iškart, nes žinojau šį renginį. Tuo metu mokiausi prancūzų kalbos Paryžiuje, tad ten mums papasakojo, kokia tai nuostabi šventė. Žingsnis po žingsnio viskas ir prasidėjo.

- Derybos dėl pirmojo renginio vyko pusmetį.


Dovilė: Tarptautinis komitetas dabar įsikūręs Kanadoje, renginys vyksta visame pasaulyje, tad natūralu, kad užtrunka, o dar ir laiko juostos skiriasi, ne visada pavyksta gauti reikiamą atsakymą nedelsiant. Tad derybos užtruko, kol jie mumis patikėjo ir leido organizuoti.

Valda: Reikėjo siųsti komandos narių CV, papasakoti, kaip mes tai įsivaizduojame. Kalbėjomės skaipu ir vaizdo konferencijose, tuomet gavome penkiasdešimties lapų sutartį bei visus renginiui keliamus reikalavimus.

Dovilė: Jie turėjo įsitikinti, ar sugebėsime tai padaryti. Vienas iš partnerių buvo Prancūzijos ambasada - tai mums buvo privalumas.

Valda: Komitetas pradžioje apskritai nelabai suprato, kas ta Lietuva ir kaip atrodo Vilnius. Jiems reikėjo nuotraukų, tuomet su „Google maps“ virtualiai pavaikščiojo po Vilnių ir pasakė: „Visai čia pas jus gražu, gal ir realu surengti.“ Pagal gyventojų skaičių Vilnius bene pats mažiausias iš miestų, kuriuose vyksta ši vakarienė. Atsižvelgdamas į miesto dydį, Komitetas nustato minimalų žmonių skaičių, kuris turi dalyvauti renginyje. Pirmajam renginiui reikėjo surinkti apie šešis šimtus žmonių, tuo metu tai atrodė labai daug, buvo baisu. Jeigu būtume nepasiekusios minimumo, būtume gavusios baudą.

Dovilė: Būdavo, pasakoji draugėms apie idėją, ir jos svarsto: ar Lietuvoje kas nors norės dalyvauti tokiame renginyje, kuriame viskuo reikia rūpintis pačiam, juk tai yra piknikas, reikia atsinešti savo stalą ir kėdžių, apsirengti baltai... Rinkos tyrimų nedarėme - kaip ir turbūt daugelis, kurie veikia nešami idėjos, o ne kurie daro verslus. Čia yra tokia veikla, kur investuoji daugiausia ne pinigų, o savo darbo. Mes jautėme, kad reikia Lietuvai, ir ypač Vilniui, tokio renginio. Žmonės jam pasiruošę. Atmosfera, kurią gauni, jokiems pinigams neprilygsta. Namie, kol ruošiesi, dar to nejauti, bet nuo momento, kai išeini iš namų, kai pakeliui sutinki kitus baltus žmones, kurie draugiškai ir gerai nusiteikę, o pasidengę stalus mojuoja baltomis servetėlėmis - visa tai sukuria be galo gerą nuotaiką. Tai pakilimas virš kasdienybės, atrodo, kad esi tarsi kitame pasaulyje.

Valda: Viso vakaro atmosfera tokia. Kada dar mieste, vidury gatvės ar aikštės, turi galimybę vakarieniauti? Ir dar matydamas Katedros bokštą? Jeigu kokią kavinę papuoštum baltai, vis tiek ji taip neatrodytų, kaip tūkstančio baltų žmonių minia.

Dovilė: Žmonės pasiruošia, specialiai atsineša daugiau maisto, vieni kitus pavaišina. Esame atitolę nuo to, labai trūksta artumo, nes bendraujame telefonais, socialiniuose tinkluose. O čia gyvai sutinki daug žmonių - kolegų, kaimynų, draugų ir nepažįstamų, kurie nepastebimai tampa pažįstamais ar net draugais.

Tai ne pinigų klausimas. Kai kurie sako: gal renginyje labai brangu dalyvauti? Pasiruošimas turbūt gali kainuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų ar tūkstančių eurų. Juk galima savo spintoje ką nors balto gražaus atrasti, o galima prašyti dizainerio ar stilisto, kad sukurtų visą įvaizdį.

- Į renginį paprastai neužsiregistruosi: pirmiausia priimami jau dalyvavę šventėje, tada - su dalyvavusių rekomendacijomis, galiausia - naujokai. Kaip atsirenkate dalyvius? Negi domitės kiekvienu?

Valda: Įvairiai, svarbu išlaikyti santykį - nauji dalyviai sudaro ne daugiau kaip 30 proc. Būna, užsiregistruoja į laukiančiųjų sąrašą, bet dėl visa ko dar parašo laišką su didžiausia motyvacija - tokiems suteikiame prioritetą. Kadangi dalyvių skaičius yra ribotas, o didžioji dalis būna jau dalyvavę ar rekomenduoti svečių, tai atsirinkti naujokus tikrai nėra taip sunku, kaip gali atrodyti.

Dovilė: Artėjant registracijos pabaigai patekimas į renginį yra greitumo reikalas - lieka kažkiek laisvų vietų staliukams, tad kas pirmesnis, tas gudresnis.

- Registracija baigta - kiek dalyvių šiemet bus?

Valda: Laukiančiųjų sąraše - apie 7000, o dalyvaus apie 1000.

- Vakarienė pasižymi lokacijos slaptumu. Iki paskutinės minutės dalyviai, kaip ir renginio savanoriai, nežino, kur ji vyks. Kokių detalių galite atskleisti apie šiųmetę vietą?


Dovilė: Tai bus nuostabi, labai vaizdinga Vilniaus senamiesčio vieta.

Valda: Kaip ir visos prieš tai buvusios (juokiasi).

- Pagal kokius kriterijus tas vietas atsirenkate ir kaip pavyksta suderinti su savivaldybe?

Valda: Vietoms keliami tarptautiniai reikalavimai: dangos, dydžio, praeinamumo, prestižiškumo, kokie žmonių srautai vaikšto. Negali, pvz., surengti Vingio parke, nes bus įdomu tau pačiam, o miestui naudos mažai. Taip pat neleidžiama vakarienės rengti ant žolės; erdvė negali būti per didelė - kad suplanuotas žmonių skaičius neištirptų erdvėje ir neatrodytų juokingai. Sugalvojame kelis variantus ir siunčiame tarptautiniam komitetui. Kai patvirtina vietą, tuomet deriname lokaliai.

Dovilė: Nėra buvę, kad užtektų tik savivaldybės leidimo. Jį gavę, turime toliau derinti ar su bažnyčia, ar su teatru, muziejumi - priklausomai, šalia kokių pastatų, organizacijų bus ta erdvė.

- Ar per penkerius metus pasitaikė, kad kažkokia vieta būtų atkritusi?


Dovilė: Galvojome rengti prie Baltojo tilto, ir savivaldybė palaimino - tačiau nors kiti ir organizuoja ten piknikus, pagal reikalavimus mes negalime rengti ant žolės, o ir erdvė per didelė - kad ir 3000 žmonių sukvietus, paskęs jie ten. Esame su Kanada, su Paryžiumi pasitarę, kad Vilniuje geriau išlaikyti mažesnį, bet kokybiškesnį renginį.

- Ar užsieniečiai dalyvauja čia?

Valda: Taip, nemažai, ir svečių atsiveža, ir Amerikos lietuvių atvyksta. Būna, kad ir patys užsieniečiai užsiregistruoja, rašo, kad labai norėtų dalyvauti, kad žino renginio konceptą. Užsieniečiams labai patinka, gal jiems čia juntamas tarptautiškumas, ir kad visame pasaulyje tas renginys vyksta. Būdamas tarp vietinių gyventojų, gali pajausti miesto atmosferą, susipažinti.

Dovilė:
Be to, mes visada paruošiame renginio programą. Galime išduoti, kad šiemet koncertuos Vaidas Baumila su grupe.

- Kaip pasirenkate renginio atlikėjus?

Valda: Irgi pagal tarptautinius reikalavimus. Kadangi auditorija labai įvairi, dalyvių amžius - nuo 20 iki 80, tad negali parinkti superalternatyvios, kad ir labai tuo metu populiarios, grupės, nes vyresnio amžiaus žmogus nesupras, ko jis čia atėjo. Muzika turi patikti daugmaž visiems, kad būtų linksma.

Dovilė: Atlikėjas turi būti pakankamai elegantiškas. Juk tai ne koncertas, o elegantiškas piknikas, tad atlikėjas pakviečiamas pabaigai, tarsi vyšnaitė ant torto. Jo galėtų ir nebūti, tik didžėjus, bet norisi to muzikinio fono. Tad atlikėjas negali atlikti tik savo programos - norisi, jog svečiai būtų maksimaliai patenkinti, todėl prašome atlikti bent keletą koverių, kad melodijos būtų visiems atpažįstamos.

- Dalyviai registruodamiesi patvirtina sutinkantys dalyvauti renginyje nepriklausomai nuo oro sąlygų. Lietuvoje orai nenuspėjami, vakarienė vyksta po atviru dangumi, žmonės vilki baltai nuo galvos iki kojų. Ar nebūna kasmet streso, kad tik kokia vėtra ar lietus neužkluptų?

Valda: Visą vasarą dėl to drebam (juokiasi).

Dovilė:
Taip, nors ir supranti, kad nieko pakeisti negali. Lauko renginiams oras labai svarbus, tą vakarą drebės turbūt visi, nes paskutinė vasaros diena, Vilniuje vyks daug koncertų. Bet žmonės nusiteikia tam kaip nuotykiui. Galima apsivilkti permatomą lietpaltį ar baltą skėtį pasiimti. Valgyti po lietumi mažiau smagu, bet vasaros lietus bent jau nėra labai šaltas. Jau prieš mėnesį pradedame stebėti orų prognozes, nors oras ir per dieną keliskart gali pasikeisti.

Valda: Jeigu oro išsigandęs dalyvis neateina, jis įtraukiamas į juodąjį sąrašą ir daugiau į renginį kvietimo negaus. Pvz., pernai likus porai valandų iki renginio praūžė audra, bet vėliau vos pakrapnojo. Renginio atmosfera nuo to tik pagerėjo, nes kai nusiteiki, kad bus blogai, staiga nušvinta dangus ir visiems gera nuotaika, net jeigu ir vėsoka.

Dovilė: Ruošėmės ir svarstėme, kas bus, bet kai susirinkome, buvo labai smagu, nes pamatėme skrendančius oro balionus - supratome, kad orai pasitaisė. O per pirmąjį renginį visą dieną buvo apsiniaukę, buvo labai šalta, bet nuotraukose tas juodai raudonas dangus su slenkančiais debesimis atrodė įspūdingai!

- Ar su renginiu susijusių liapsusų pasitaikė?

Dovilė: Buvo pora dalyvių, kurie užsiregistravo, susimokėjo mokestį ir likus porai savaičių iki renginio atsipeikėjo - kad reikia atsinešti staliuką, kėdžių... Tad vis dėlto pasitaiko tokių, kurie registruojasi nežinodami, koks tai renginys.

- Dovile, pati minėjote, kad reikia degti šia idėja, ir tas galioja visų šalių „Vakarienės baltai“ organizatoriams. Kiek pati nusiteikusi tuo degti?

Dovilė: Neslėpsiu, kad entuziazmas ir didžiausias azartas buvo pirmąjį renginį. Kartu ir daugiausia baimės, kaip ir smalsumo - kaip viskas atrodys, ar susirinks reikiamas kiekis žmonių. Emociškai stipriausi tiek man, tiek Valdai buvo tie pirmi metai, ypač dėl to, kad padarėm, kad pavyko. Dabar labiau rūpinamės, kaip nustebinti, ką naujo sugalvoti, galbūt nuvykti į kitą šalį, kokių nors idėjų parsivežti. Arba - kaip patobulinti renginį. Pradžioje visuomet būna chaosas, kurio turbūt neišvengsi, nes atėję žmonės nori kuo greičiau savo staliuką pasistatyti, nors eilės ir būna iš anksto suskirstytos. Taigi tas momentas, kol visi susėda, turi lengvo chaoso ir žmonės stresuoja. Svarstome, kaip šią situaciją padaryti sklandesnę. Ramina tai, kad visame pasaulyje būna taip pat. Taip pat galvojame, kaip galėtume glaudžiau bendradarbiauti su miestu, kad ta šventė išaugtų.

Taigi, kad ta idėja degtume, reikės dar pagalvoti, ką dar galima padaryti, ką šalia to prijungti. Nes jeigu visąlaik vienodai rengtume, tai taptų rutina - kaip ir bet koks kitas darbas. Idėjų kyla, svarbu, kad entuziazmas nedingtų (šypsosi).

***

Įdomu


* Pirmą kartą „Le Diner en Blanc“ savo bičiuliams suorganizavo Fransua Paskjė (Francois Pasquier) 1988 metais Paryžiuje, Bulonės miške. Jos esmė - baltai apsirengę žmonės vakarieniauja iš baltų indų, staltiesės ir kėdės - taip pat baltos. Dalyviai gali atsinešti savo ruoštus patiekalus arba užsisakyti pikniko pasiūlymą iš restorano. Fone skamba muzika.

* Tarptautinė renginio plėtra prasidėjo prieš devynerius metus. Dabar ši vakarienė rengiama trisdešimt penkiose šalyse, aštuoniasdešimtyje miestų.

* Jubiliejinė, trisdešimtoji, vakarienė Paryžiuje šiemet jau įvyko, į ją susirinko 18 000 žmonių, mat buvo leista dalyvauti ir užsieniečiams - įprastai jiems patekti į šį renginį sunku.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ANTIKA: į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus Atėnuose atvežtas autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas, rastas per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus buvusioje Antikos laikotarpio viloje.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį priėmė Statybos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo kitų metų sausio 1 d. suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informaciją apie statomus statinius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Ukis 2018