Pakaunė kompensacijų lauks iki kito potvynionuotraukos

2010 rugpjūčio mėn. 31 d. 14:44:31 Perskaitė 2996

Kaip valstybė padeda rugpjūčio 8-osios naktį nuo škvalo nukentėjusiems žmonėms? Savivaldybės organizuoja darbus skolon, o kol už juos padės atlyginti Vyriausybė, teks dar palaukti. Štai pavasarį nuo Neries ir Nevėžio upių potvynių nukentėję pakaunės gyventojai vis dar laukia žadėtųjų valstybės kompensacijų ir naikina gamtos stichijos pasekmes savo jėgomis.

Salių kaimas, kovo mėnesį skendęs Neries vandenyje ir ledo lytyse, rugpjūtį jau atrodo kitaip. Ten, kur telkšojo murzinas upės dumblas, dabar žaliuoja braškės. Žmonės kasa vasarines bulves. Gatvele oriai vaikštinėja katė su kačiukais. Visi per potvynį paskendę automobiliai, šaldytuvai, skalbyklės, televizoriai jau seniai išvežti į laužynus, atliekų surinktuves. Buvusį potvynį išduoda tik iš naujo tinkuojamos namukų sienos, pakitusi medinių namelių spalva ir gerokai praretėję sodų vaismedžiai. Tačiau žmonės, tarsi pamiršę Neries grėsmę, vėl atstatė prie pat vandens didžiulius šiltnamius. Ir gyvena toliau.

O kaip žadėtosios kompensacijos už žalą, patirtą per ekstremalią situaciją? Juk žmogus negali sustabdyti nei škvalų, nei potvynių. Prieš gamtos stichiją jis tampa bejėgis.

Ėmė pardavinėti namus

Pirmoji Saliuose užkalbinta gyventoja - Liucija Živulinskienė. “Ne, - sako, - neišgąsdino manęs potvynis. Nemačiau, nebuvau. Ką tik čia namelį nusipirkau. Vasarnamis labai geras ir vieta labai graži. Gal vanduo iki čia jau niekada neatplūs? Nežinau, matyt, ankstesni savininkai būsimų potvynių išsigando. O gal buvo kitokios priežastys”.

Ne visi kompensacijų pageidavo

Vanda Matikienė, raunanti pietums jau nemažų melsvų bulvių kelmą, prisiminė, kaip pernai vasarą po Salius važinėjo nekilnojamojo turto agentai. Visų klausinėjo, ar niekas nesiruošia parduoti namuko. Ir kainas dideles siūlė, nes vieta labai graži. O šiemet, sako V.Matikienė, tų agentų nematyti. Ir kainos namų kritusios. Tik už plento, kur potvynio vanduo nesiekė, lyg girdėjusi, kad kažkas namą pardavė.

Ar keltųsi iš Salių, jei galėtų savo namuką parduoti? “Ne, - purto galvą V.Matikienė, - man ir čia gerai. Tik daržas, pavasarį užverstas upės dumblu, netapo derlingesnis. Gal tik šiek tiek. Bet morkos, burokėliai šiemet neužderėjo. O kompensacijų už žalą, patirtą per potvynį, net neprašiau. Nepadarė man didelių nuostolių, todėl į valdžią nesikreipiau. Mano gyvenimui ir taip pakaks”.

“Nieko čia jie neduos”

Visai kitaip buvo nusiteikusi Danutės Beringienės duktė Jūratė.

“Valdžia mums tik žada atlyginti žalą! Tik žada! - karščiavosi Jūratė. - Bet įtariu, kad nieko nebus. Nežinau tiksliai, kiek mums žalos pridarė. Šiltnamius nunešė, rūsį užpylė. Namai liko sveiki, bet nuostolių potvynis pridarė. Nunešėme dokumentus į rajono savivaldybę, viską pristatėme. Bet turbūt nieko jie neduos. Ne ta šalis, iš kurios galima ko nors laukti”.

“Gamta yra gamta”

Julija Buzienė
savo turtą buvo apdraudusi draudimo bendrovėje.

“Buvome apsidraudę ir mums atlygino, - džiaugėsi J.Buzienė. - Kiekvienais metais draudžiame savo vasarnamiuką. Esame patenkinti. Kiek gavome? Labai gerai gavome, mums užteko. Ir toliau drausimės. Nuostolių šiek tiek buvo, bet nereikia norėti tūkstančių. Daug medžių mums ledo lytys išvartė. Slyvą labai skanią išvertė. Atsodinome, bet gyvybės ženklų jau nerodė. Net nesitikėjau, kad mes nuo potvynio galime nukentėti. Bet ko čia pykti? Kuo mažiau pyksi, tuo ilgiau gyvensi. Štai škvalas neseniai praūžė. Liūtys buvo didžiausios. Ir lietus, ir vėjas pakilo, tik matome, kad kažkas dega. Tai stogo šiferį vėjas nešė ir užmetė ant elektros laidų. Kad ėmė ugnis žaižaruoti! Nepamenu, kad Lietuvoje per vienus metus būtų tokių potvynių, vėjų, škvalų. Bet niekur iš čia nesikelsiu. Esu kaimietė ir prie miesto nepripratau. Nors ir truputį papurto, gamta yra gamta. Už grožį reikia mokėti. Mes čia ramybėje gyvename”.

J.Buzienė taip pat pastebėjo, kad nekilnojamojo turto agentai ėmė privengti Salių. Anksčiau ėjo ir ėjo, o šiemet net nemačiusi.

J.Buzienės kaimynas Rolandas taip pat guodėsi, kad pasaulyje būna ir didesnių nelaimių:

“Žmonės ir prie ugnikalnių gyvena. Ir karus ištveria. Patys žinome, kas pasaulyje dedasi. O mus tik labai švelniai paglostė. Iki stogo vanduo nebuvo apsėmęs, tik tvorą nunešė ir rūsius apsėmė iki pirmo aukšto. Įrankiai rūsyje sušlapo, bet išdžiovinau ant krosnies. O išgriautos tvoros net neatstačiau. Dar geriau. Nėra tvoros, galiu automobilį arčiau pasistatyti”.

“Duos “bambonkę”

Pensininkas Stanislovas Jonelis irgi drąsinosi:

“Bijai vilko, neik į mišką. Kitur žemės drebėjimų būna. Tik gaila, kad tiek bėdos tas potvynis pridarė. Už keturis tūkstančius. Pirtelės visos sienos pajuodusios. Rūsys buvo užpiltas. Terasos laiptai išversti. Baisu, kiek nuostolių. Nežinau, kuo tikėti, bet būtų apmaudu, jei valdžia neskirtų kompensacijų. Gal ir buvo koks nors pranešimas dėl paramos, bet aš jo negavau ir nemačiau. Man visada turi patys pasiūlyti, kai mane bėda ištinka. Bet iš patirties žinau - nieko valdžia neduos. Daug laiko, daug energijos sugaišime visokius popierius pildydami ir nieko iš valdžios negausime. Arba kokią visai mažą “bambonkę” gauni, kad net neverta nei laukti, nei gaišintis. Kas iš tikrųjų žmogui priklauso - vaikų mokymas, medicinos paslaugos - ir tai vaikštai į polikliniką, kol visiškai susergi. Man paskyrė datą pas gydytoją po dviejų mėnesių. Iki to laiko ir numirsiu dar. Nemoku už save kovoti, todėl jokios kompensacijos turbūt negausiu. Dėl pensijos irgi nemokėjau kovoti, tai dabar tik septynis šimtus gaunu”.

Pono Stanislovo kaimynė Jovita, tik pravėrusi savo namo duris, irgi sakė nieko gero nesitikinti. Netiki, kad kada nors gaus kompensaciją už vandenyje nuskendusius muzikinį centrą, televizorių. O ir mažas vaikas smarkiai susirgo toje drėgmėje. “Nieko mes iš valdžios negausime!” - dar kartą konstatuoja Jovita ir karingai užtrenkia savo namo duris.

“Vyriausybė stengiasi ne padėti, bet trukdyti”

Kauno rajono savivaldybė kovo pabaigoje pranešė, kad nuo Neries ir Nevėžio potvynių nukentėję Radikių, Salių, Smiltynų ir Naujasodžio kaimų gyventojai per 1 mėnesį gali kreiptis į savo seniūnijas dėl nuostolių atlyginimo. Vėliau pranešta, kad iki balandžio pabaigos reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius padarytų nuostolių dydį. O kokia situacija dabar? Ar bent vienas Kauno rajono žmogus gavo tą žadėtąją kompensaciją?

Domeikavos seniūnijoje sužinota, kad drausti namai gavo kompensacijos iš draudimo bendrovių. O kiti nukentėjusieji dar laukia, kada Vyriausybė įvykdys savo pažadus.

Kauno rajono civilinės ir darbų saugos specialistas Antanas Dagilis pripažįsta, kad niekas tokios kompensacijos dar nėra gavęs. A.Dagilis pasakojo:

“Nuo potvynio Kauno rajone nukentėjo apie 130 savininkų, bet ne visi kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, iš Naujatriobių kreipėsi tik du savininkai, nors užlietų namų buvo daug. Didžiausia priskaičiuota žala siekė 110 tūkstančių litų. Bendra visų nuostolių suma - daugiau nei 1,5 milijono litų. Birželio 6-ąją rajono savivaldybė išsiuntė raštą Finansų ministerijai. Bet nuo liepos 21-osios Vyriausybė pakeitė ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką. Reikalaujama pateikti patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus. Bet anksčiau tokių dokumentų nereikėjo. Iš kur žmonės tuos dokumentus gaus, jei potvynis seniai praėjo? Stengiasi ne padėti žmonėms, bet stengiasi taip padaryti, kad pinigų nereikėtų mokėti. O savivaldybė tiek pinigų neturi. Savivaldybės administracijos direktoriaus fondas siauras. Iš to fondo kompensuojama nuo škvalo nukentėjusioms daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, netekusioms maitintojo”.

Informacija

Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė: “Paraiškas suteikti valstybės finansinę paramą už patirtą žalą dėl potvynių pateikė Joniškio, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybės. Iš viso pageidaujama 2 milijonų 102,3 tūkstančio litų. Kadangi ne visos savivaldybės pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, Finansų ministerija paprašė pateikti papildomų dokumentų. Kauno rajone dokumentais nepagrįsta 1 milijono 825 tūkstančių litų nuostolio suma. Ir anksčiau, prieš liepos 21-ąją, reikėjo žalas pagrindžiančių dokumentų, tik jų nereikėdavo pristatyti Finansų ministerijai, nes tokius klausimus spręsdavo savivaldybių administracijų sudarytos komisijos. Bet niekada nepakako tik pasakyti, kad reikia tiek ir tiek litų. Be to, Vyriausybės rezervo lėšos skiriamos tik iš dalies kompensuoti dėl stichijos patirtą žalą. Lėšos bus skiriamos per savivaldybes, o skirdama lėšas Vyriausybė atsižvelgs į tokius prioritetus, ar nuo stichijos nukentėjęs gyventojo namas yra vienintelis gyventojo būstas, kokia gyventojo socialinė padėtis ir kokio dydžio patirta žala”.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net