respublika.lt

Padėti tėvams nori ne visi

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 21 08:41:11, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė Lina Baltrukonienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę suskaldžiusi vaiko teisių apsaugos reforma kone kasdien kelia vis daugiau klausimų. Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnyba jau lyginama su Norvegijos „Barnevernet“. Dar prieš pokalbį su „Vakaro žiniomis“ Norvegijoje gyvenanti lietuvė Lina Baltrukonienė įspėjo: „paveikslas nėra tik juodas, arba tik baltas“. Savo akimis mačiusi tiek gerų, tiek blogų vaiko teisių apsaugos sistemos pusių, ji sako, jog Lietuvai pasimokyti dar nevėlu.

 

L.Baltrukonienė - Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė. Ji konsultuoja tėvus, dirba su lietuvių ir kitų tautybių grupėmis kursuose (ICDP programa ir moterų grupės), taip pat yra samdoma kaip interkultūrinė mediatorė. Be to, jau antrus metus yra Norvegijos vaiko, paauglių ir šeimos ministerijos kompetencijos grupėje ir egzaminų komisijoje Norvegijos švietimo ministerijoje. Lina ne vienus metus yra organizacijos „Voksne for Barn“, kuri dirba su vaikų psichine sveikata ir gerove, narė ir pagalbos linijos tėvams lietuvių kalba iniciatorė.

- Prieš kelerius metus Lietuvą sudrebino skaudžios istorijos apie iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimamus vaikus. Kai kurie tėvai ryžosi grobti savo vaikus ir pargabenti į Lietuvą. Ar vietiniai lietuviai baiminasi Norvegijoje veikiančios vaiko teisių sistemos? - „Vakaro žinios“ paklausė Linos Baltrukonienės.

- Kai bendrauju su tėvais, kurie ateina į ICDP kursus, apie pozityvų vaikų auginimą, šie dažniausiai baimių neturi, nes žino, kad nedaro nieko blogo. Man atrodo, kad ši tema šiuo metu yra nurimus. Situacija pagerėjo, kai Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją. Dabar kažkam nutikus, Norvegija privalo kreiptis į Lietuvą ieškoti artimųjų tam vaikui. Manau, kad po daugelio tarptautiniu mastu nuskambėjusių istorijų, tarnyba tapo atviresnė visuomenei. Jie ėmė daugiau kalbėti ir pasakoti, kodėl ir kaip dirba. Anksčiau apie tai jie visai nekalbėdavo. Padaugėjo ir pagalbos tėvams.

Žinau, kad yra manančių, jog tarnyba atiminėja vaikus. Tačiau vaikų globos perėmimas iš tiesų yra kraštutinė priemonė. Tose bylose, su kuriomis susidūriau aš, pirmiausia labai daug dirbama su šeima, skiriama pagalba vaikui. Dažniausiai šeimos reaguoja ir situacija susitvarko. Tačiau suprantu ir tai, kad man tenka bendrauti su jautriais ir empatiškais Vaiko teisių tarnybos atstovais, nes būtent tokie ieško būdų padėti šeimai ir stengiasi suprasti kultūros, patirties įvairovę.

O tarnyboje yra visokių žmonių. Pavyzdžiui, kai kurie specialistai yra labai jauni ir neturi jokios patirties dirbant su šeimomis. Vadovėliuose ne viskas parašyta. Taip pat yra žmonių, kurie nėra susidūrę su kitomis kultūromis ir net nenori jų suprasti, jie įsivaizduoja, kad viską žino geriau, nes Norvegija neva yra geriausias pavyzdys.

Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai šeimai buvo paskirta darbuotoja, kuri akivaizdžiai nelabai mėgo kitataučius, leisdavo sau išsakyti komentarus dėl kalbos nemokėjimo. Tai buvo nepagarbus ir nemalonus bendravimas.

- Ne kartą teko girdėti tėvų kaltinimus, esą „Barnevernet“ tarnyboje sukasi dideli pinigai, o per tarnybą vykdoma prekyba vaikais...

- Yra istorijų, kai buvo samdomi žmonės, dirbę privačiose įmonėse, kurie padėjo tarnybai tvarkytis su tam tikromis užduotimis. Regis, vienoje savivaldybėje toks žmogus į tarnybą buvo netgi įdarbintas. Jo atlyginimas buvo gana didelis, todėl kilo klausimas, kodėl šiam žmogui mokama daugiau pinigų.

Tikrai buvo kalbama ir apie tai, kad žmonės, apmokantys globėjus ir ieškantys naujų, gauna nemažas sumas iš valstybės už šį darbą. Taip pat kilo debatai, kas galėtų geriau padaryti šį darbą. Juk privatus sektorius suinteresuotas padaryti kuo didesnį pelną. Tad tokių istorijų iškyla ir jos paprastai būna sprendžiamos.

- Neseniai visuomenėje pasirodė informacija, kad vienas sprendimuose dalyvaujantis „Barnevernet“ tarnybos specialistas kaltinamas pedofilija. Ar tokios temos gvildenamos pačioje Norvegijoje?

- Tikrai nėra taip, kad Lietuvoje fantazuojama ir kalbama tai, ko nėra. Tokių istorijų buvo. Buvo viena istorija apie psichologą, kuris, beje, pats nebuvo Vaiko teisių tarnybos darbuotojas. Tačiau buvo naudojamasi jo, kaip psichologo, paslaugomis. Iš viešos informacijos žinau, kad šio žmogaus kompiuteryje buvo rasti vaikų pornografijos įrašai, dėl kurių jam buvo iškelta byla. Buvo kalbama, kad reikėtų peržiūrėti jo sprendimus ir ištirti, ar jie nebuvo paveikti.

- Ar tiesa, kad atvejais, kai vaikas paimamas „Barnevernet“ specialistų, vaiko į biologinę šeimą stengiamasi negrąžinti?

- Tikrai nemanau, kad stengiamasi negrąžinti. Deja, kartais problema yra ta, kad jeigu paimtas vaikas ilgą laiką gyvena ne su tėvais, tai vertinama, ar vaikui nebus dar didesnė trauma dar kartą pakeisti namus ir šeimą. Šiuo atveju man asmeniškai kyla daug abejonių, kas yra geriau, nes gausu atvejų, kai vaikai siekia patekti atgal pas tėvus. Ryšys su tėvais, kad ir kaip būtų, yra labai svarbus ir aš už tai, jei tik įmanoma, kad jį visada būtų siekiama išlaikyti.

Turbūt blogiausia tai, kad ta pati tarnyba atlieka dvi labai prieštaringas funkcijas: ne tik veikia esant vaiko teisių pažeidimams, bet ir teikia prevenciją. Ta pati tarnyba yra ir ta, kuri gali apriboti vaiko globą, ir ta, kuri teikia paslaugas šeimai, tėvams.

- Kokių klaidų, rūpinantis realia pagalba šeimoms ir vaikams, patartumėte vengti?

- Naivu būtų manyti, kad uždraudus fizines bausmes, jau kitą dieną visa šalis atsikels su kitokia nuostata nei gyveno vakar. Taip jau yra, kad smurtas, nepriežiūra ir netinkamas elgesys šeimoje yra perduodamas iš kartos į kartą. Pasaulyje žinoma, kad net incesto atvejai keliauja iš kartos į kartą. Jeigu tai nėra sustabdoma, o vaikas negauna kitokios patirties, labai tikėtina, kad jis kurs panašią šeimą. Todėl yra tik du būdai: arba turime iš rizikos zonos patraukti vaiką ir suteikti jam kitokią patirtį ir šansą į sėkmingesnę ateitį, arba pakeisti artimą aplinką, t.y. šeimos elgesį.

Labai svarbus švietimas, kaip auginti, ugdyti vaikus. Jeigu tėvams pasakoma, kad nebegalima naudoti smurto, jie turi žinoti, kaip tuomet auklėti savo vaikus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s