O.Strikulienė: Kokia rugsėjo 1-oji be statybininkų!nuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 24 d. 07:54:11 Perskaitė 410

Mokslo metų pradžia - už savaitės. Tačiau kai kuriose mokyklose dar vyksta remontai. Taip buvo pernai, užpernai. Taip būna kasmet. Ir tyruose lieka moksleivių tėvų klausimas, kodėl remonto nebuvo galima atlikti anksčiau. Per moksleivių atostogas.

 

O kam teirautis to, kas dėsninga. Tai tas pats kaip abejoti Omo ar Archimedo dėsniais. Dėsninga tai, jog rugsėjo pirmoji Lietuvoje neapsieina be penkių sudedamųjų. Pirmokėlio gėlės - kardelio, - ką tik apsikirpusių moksleivių bei mokytojų, betono maišyklės, alkoholio draudimo ir bent vieno vakarop nusigėrusio nepilnamečio.

Bet svarbiausias rugsėjo pirmosios atributas vis dėlto yra betono maišyklė. Nes į ją netyčia gali įsidrėbti ir visiškai abstinentai mokinukai. Jau nekalbant apie į maišyklę netyčia įkritusį kardelį. Tačiau yra, kaip yra. Kasmet ta pati dainelė, jog remontai nespėja. Kol švietimiečiai gauna finansavimą, įvykdo visas privalomas užsakymų procedūras, paskutinė procedūra, remontas, beveik sutampa su mokslo metų pradžia. Tad kai kurios šalies mokyklos ir kai kurios statybų bendrovės vėl patirs mokslinį-profesinį bendradarbiavimą. Kol mokiniai kals fiziką, statybininkai kals vinį. Kol mokinys laboratorijoje aiškinsis, kiek smėlyje yra silicio, statybininkas išsijos smėlį iš žvyro. Ar dėdamas plastikinį langą, smalsiam pirmokėliui mirktelės. Žiūrėk, vaiki, ir dėdė kartu su tavimi mokosi. Kaip Karlsonas nusileidęs nuo stogo. Kol kas kiauro. Bet nieko, iki spalio vidurio ir jį užlopysime.

Per pertraukas bus galima lenktyniauti, kas kelia didesnį triukšmą. Elektrinis sienų grąžtas ar čirškianti pradinukų klasė. O jei per pamokas visa klasė, įskaitant mokytoją, užsikimš ausis ar užsidengs akis, nosis, tai ne todėl, kad tapo musulmonais fundamentalistais. Ar išvydo nuogalių. Tiesiog klasė pateko į neatidėliotinų statybinių darbų frontą. Ir buvo pavaišinta dulkėmis bei tinku. Būtent dabar. Nes būtent dabar, o ne po darbo valandų turi dirbti frontininkas dėdė tinkuotojas. Ir dar vienas dėdė frontininkas su statybininko pistoletu. Kita vertus, o gal tai slaptas darbininkiškų profesijų propagavimas? Kad pirmokėliai įsigeistų tapti dažytojais, mūrininkais, o vietinė darbo rinka nepritrūktų statybininkų.

Yra toks trafaretinis nuvalkiotas mokyklų direktorių sakinys - „Štai ir vėl visi po vasaros susirinkome į dar dažais kvepiančią mokyklą.“ Posakis tinka, kai vaikų tėvai, pinigų susimetę, paskutinę minutę išdažo savo vaikų klasės grindis. Tačiau dar įtikinamiau sakinys suskamba, kai vaikai iš tikrųjų išvysta dėdes dažytojus. Atsainiai dažančius trečio ar antro aukšto koridorių. O dar įtikinamiau, kai vienas vaikas pareina namo nuo tinko baltas. O kitas pareina žalias. Su žaliai išdažyta švarko nugara. Nes prisilietė prie dažomos sienos. O dar smagiau bus, kai vaikai mokysis anglų kalbos, o koridoriuje dėdė statybininkas ukrainietis dainuos rusišką „bumčiką“ ir sakys „pypt“, o kieme dėdė statybininkas lietuvis kalbės lietuviškai ir sakys „pypt“. Taip sakant, abu pypsės. O vaikas nuo tų pypsėjimų taps poliglotas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net