respublika.lt

O.Strikulienė: Knygos brangsta, nors jų turinys pinga

(0)
Publikuota: 2019 sausio 13 14:59:06, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Lietuvos knygynų prekystaliai kraute nukrauti įvairiomis įvairių autorių knygomis. Eilinis skaitytojas jų kainas sutapatina su paties kūrinio verte. Tačiau jei už kulinarijos knygą užmoki 20 Eur, tai yra dvigubai brangiau nei už Valdo Papievio „Odilę ir oro uostų vienatvę“, ar tai tikrai racionalu? O jei knygos vertę nustatai iš spalvoto viršelio, ar tai nedidina vertybinės painiavos lietuvių skaitytojų galvose? Gal žmonės išleidžia savo negausius pinigus visiškai to nevertiems, jų estetiškai nelavinantiems autoriams? Ir kasmet pinigų išleidžia daugiau, nes knygos kasmet brangsta.

 

Kainos auga

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai (LSVBA) šiuo metu vadovauja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. O kaip sekasi šiai bibliotekai, įsikūrusiai ne tik Pasvalyje, bet rajone turinčiai dar 32 kaimo bibliotekas bei mobiliąją biblioteką, apsirūpinti knygomis?

Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo skyriaus vadovė Pranutė Kupčiūnienė patvirtino, jog knygos brangsta. Visi bibliotekų gaunami spaudiniai, įgarsinti kūriniai ir t.t. vadinami tiesiog dokumentais. Tad 2017 m. Pasvalio biblioteka už vieną tokį dokumentą vidutiniškai sumokėjo 6,51 Eur. O 2018 m. - jau 7,39 Eur.

Kad knygos Lietuvoje kasmet brangsta, savaip liudija ir Kultūros ministerijos skiriamas finansavimas. Užpernai naujoms knygoms pirkti ministerija skyrė pasvaliečiams 20 068 Eur. O pernai jau 20 647 Eur. Kiek pinigų ministerija atseikės šiemet, bus žinoma tik kovo mėnesį. Tad, P.Kupčiūnienės teigimu, gruodį, sausį ir vasarį biblioteka jokių spaudinių neperka. Ir, aišku, perka ne knygynuose, nes ten knygos pardavinėjamos su antkainiu.

„Perkame per viešųjų pirkimų portalą, - paaiškino P.Kupčiūnienė, - nes ten leidyklos ir tiekėjai siūlo nusipirkti pigiau. Mažiau kreipiame dėmesio į brangesnes knygas, nes norime nusipirkti kuo daugiau spaudinių. Reikia aprūpinti ir kaimo bibliotekas. Dar per akciją „Knygų Kalėdos“ žmonės mums padovanojo 550 egzempliorių. Aišku, ne visos knygos buvo naujos. Dar Pušaloto bendruomenė mums knygų nupirko“.

O ką Pasvalio rajono gyventojai mėgsta skaityti? Kad ir kaip būtų gaila, pasvaliečiai teikia pirmenybę ne lietuvių, bet užsienio autorių knygoms. Ar bent lietuvėms autorėms, pasislėpusioms po užsienietiškais slapyvardžiais.

Paklausiausi - skaitalai „apie meilę“


Savotišką lietuvių skaitytojų požiūrį į saviškius autorius atskleidžia ir knygų išpardavimas internete. Labiausiai, net iki 82 proc., atpinga poezija. Ypač - gera poezija. O šit grafomaniški visokių meilių-nemeilių romaniūkščiai atpinga panašiai kaip detektyvai ar trileriai - 34-70 proc. Iš kainų skirtumo knygynuose ir internete peršasi išvada, kad knygynai tokias lengvo turinio knygeles pernelyg gerai vertina. Pasitiki, jog pirkėjas nepagailės tokiam romanui beveik 10 Eur. O gal net daugiau. Bet lietuviai labiau mėgsta meilės romanus ne pirkti, bet jais dalintis. Tad viena draugė ar kolegė per savo gimtadienį apdovanojama tokia knygele, kainuojančia 9,59 Eur, o paskui skolina tą patį egzempliorių ir kaimynėms ar giminaitėms paskaityti. Kad visos kolektyviai paaikčiotų ir knygą suskaitytų. Ir dar padovanotų „Knygų Kalėdoms“. Galiausiai visas tiražas išperkamas internetu. Sumažinus pradinę kainą 59 proc.

Knygos nupiginamos kaip dešra ar mišrainė

Gaila, kad taip nupinga ir lietuviška proza, kurios autoriai apdovanoti nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Jei tokia nacionaline premija įvertinta proza nuvertėja 26-53 proc - tai jau kultūrinis skandalas. Išduodantis, jog šiuolaikinis Lietuvos skaitytojas renkasi lengvus, atpalaiduojančius skaitalus. Jei iš viso dar skaito. O sudėtingesnio teksto suvokimui pristinga laiko arba kantrybės. Jei vienas populiarus lietuviško skaitalo autorius knygynuose yra brangesnis už Ričardą Gavelį, Grigorijų Kanovičių, Jurgį Kunčiną, tai tikrą bibliofilą turėtų ištikti kultūrinis šokas. Tiesa, knygų siūlytojai internete dar turi geresnį literatūrinį skonį. Skaitalų autorius internete atpinga daug daugiau nei J.Kunčinas ar G.Kanovičius.

Tačiau kaip jaustis rašytojams, apsuptiems rašeivų? Kai rinkoje dominuoja kulinarinės knygelės, popsinių žvaigždučių prisiminimai ir rūbų, kūno bei gyvenimo būdo dizainerių patarimai? Kaip jaustis jautriam menininkui, o rašytojai - visi jautrūs, kai tavo iškentėta, išjausta, literatūros kritikų, jei jų dar liko, gerai įvertinta knyga skaitytojų ignoruojama? Apie tai kalba tiražai. Poezijai 500 egzempliorių tiražas - jau didelis, o prozai didelis tiražas 5-10 tūkst. egz. Laikoma geru pasiekimu, jei geras prozos kūrinys išleidžiamas 3000 egz. tiražu. Kai kurie knygynai neturi savo logistikos, todėl knygų negali sandėliuoti. Tiražai maži, nes labai maža Lietuvos rinka. Netgi solidžios leidyklos šalia geros lietuvių literatūros turi leisti ir pigius meilės romaniūkščius, nes tik su tokiu „miksu“ sugeba išsilaikyti. Užsienio leidyklos, turinčios didžiules rinkas, tokiais „miksais“ vis dar nepaliauja stebėtis.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, rašytojos Danutės KALINAUSKAITĖS komentaras:


Rašytojai Lietuvoje iš savo kūrybos nepragyvena. Atsimenu, važiavau su Jurga Ivanauskaite į Zagrebo knygų mugę. Jos knygas labai pirko. Pamatėme parduotuvėje koralų karolius. Net ne itin brangius. Jurga tada pasakė - Danute, aš iš savo kūrybos net tų karolių negaliu įpirkti. Netgi Ivanauskaitė... Nors jos knygas gerai pirko.

Taip, populiarioji literatūra visame pasaulyje ima viršų, žmonės ją mėgsta, o mes, literatūros kritikų vertinami rašytojai, esame nišiniai. Tačiau literatūros kūrinio simbolinę vertę kuria literatūrologai, o į daugumą tų populiarių romaniūkščių jie net nekreipia dėmesio. Atsimenu, vienas literatūrologas labai švelniai pakritikavo mūsiškę bestselerių autorę, tai užsiundė ant jo advokatus. Net Kultūros ministerijai skundė.

Suprantu, jog negali paimti skaitytojų auditorijos nuo jauno iki seno, bet mūsiškiai rimti rašytojai jau išmoksta žaisti šį žaidimą. Turi eiti koja kojon su gyvenimu ir prisitaikyti. Kai manęs paklausė, kas skaitys Marselį Prustą po 30 metų, atsakiau, jog tai lygiai taip pat kaip XVIII a. paklausti, kas bus po tūkstančio metų. Pasaulis dabar keičiasi labai greitais tempais. Vaikai dabar pasaulį mato tik per išmaniuosius įrenginius, o mūsų, vyresnių, realybė dar buvo užuodžiama, paliečiama.

Rašytojo Marijaus Gailiaus 2018 m. išleistame romane „Oro“, kuris būtinai bus aptariamas literatūrologų, jau kalbama apie „angleivių“ kalbą. Yra lietuvių, kurie angliškai skaito lengviau nei lietuviškai. Mūsų, lietuvių kalba, jiems kosmosas. Todėl mes, rašytojai, tam tikra prasme turime prisitaikyti. Juk nerašysime kaip Žemaitė. Turi rasti kodus šiam laikui. Todėl ir Sigito Parulskio, ir Giedros Radvilavičiūtės, na, ir mano prozoje jau atsirado truputis ironijos. Turi rasti šiuolaikinę raišką. Bet nesutikčiau, kad lietuviai autoriai ignoruojami. Vilniaus Knygų mugėje lietuvių autorių knygas net labai perka.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s