O.Strikulienė: Grėsmės - išoriniai valstybės priešai. O kur vidiniai?nuotraukos (8)

2019 vasario mėn. 11 d. 12:01:11 Perskaitė 1408

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos pristatė visuomenei Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Paprastai tokios metinės ataskaitos būdavo skelbiamos pavasarį, tačiau šiemet pateikta anksčiau. Matyt, todėl, kad įspėtų piliečius prieš būsimuosius savivaldybių, Europos Parlamento ir šalies prezidento rinkimus. Kas naujo, jei palygintume VSD ir AOTD ataskaitą, skelbtą prieš metus? Ir kiek Lietuvos nacionaliniam saugumui kenkia ne išorės priešai, bet mes patys?

 

Tokias ataskaitas kruopščiausiai analizuoja ir ieško slaptų poteksčių patys žvalgybininkai. Ne mūsiškiai, bet užsieniečiai. Tad mūsiškiai stengiasi taip parašyti ataskaitas, kad vietiniams piliečiams jų pakaktų, skaitant net nusibostų, o svetimiems analitikams net labai nepakaktų. Abiejų metų ataskaitose didžiausias dėmesys buvo skirtas Rusijai. Maždaug apie 70 proc. galimų grėsmių. Tiek 2017-aisiais, tiek ir 2018-aisiais metais. Antroji grėsmę mums kelianti valstybė 2017 m. buvo Baltarusija, priklausoma nuo Rusijos ekonomiškai ir kariškai. Neturinti visiškai savarankiškos užsienio politikos. Kartu su Rusija statanti Astravo atominę. Abiejų šalių žvalgybininkai bando užverbuoti lietuvius, paveikti Lietuvoje veikiančias organizacijas ir t.t. O 2018 m. šiek tiek paminėta ir Kinija. Pranešama, jog jos žvalgyba agresyvėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Rusijos karinė intervencija į Baltijos valstybes bei terorizmo mūsų regione pavojus abejais metais įvertinti kaip mažai tikėtini. Bent artimiausiu metu.

VSD pernai įspėjo, jog Rusija stengsis daryti poveikį Lietuvoje vyksiantiems rinkimams. Šiemet VSD apie tai jau nekalba, bet ir taip aišku, jog ir šiemet apie tai galvoja. Tačiau, kai pagrindinių pretendentų į prezidentus pavardės jau žinomos, būtų neatsargu ir nekorektiška pranešti, jog kažkokį kandidatą bandys atvesti į S.Daukanto aikštę pats Kremlius. Pirma, geriau vaizduoti, kad mūsiškiai saugumiečiai prarado budrumą. Antra - Kremliaus kišimasis į Lietuvos prezidento rinkimus - abejotinas. Nes Kremliui, 10 metų girdėjusiam agresyvią, pabrėžtinai nedraugišką Dalios Grybauskaitės retoriką, bet koks kitas Lietuvos prezidentas jau savaime atrodo simpatiškesnis ir sukalbamesnis. Be to, Rusiją dabar labiau domina ne Lietuvos, bet Ukrainos prezidento rinkimai.

Ataskaitoje apie grėsmes, kaip ir ankstesniais metais, daug dėmesio skiriama piliečių švietimui. Aprašoma, kokiais būdais mums priešiškos šalys bando susidraugauti su joms naudingais Lietuvos piliečiais ir juos užverbuoti. Schema tokia: Lietuvoje su reikalingu piliečiu tik susipažįstama, susidraugaujama, o verbavimas vyksta ne Lietuvoje, bet kitur. Kai lietuvis atvyksta pas naują draugą pasisvečiuoti į Rusiją ar Baltarusiją. Ar išvyksta dirbti į kokią Vakarų Europos valstybę, kur Rusijos žvalgybininkai, verbuojantys mūsiškį, jaučiasi saugesni nei Lietuvoje. Pvz., Briuselyje. Kitas būdas - ne verbuoti, bet didinti Kremliaus simpatikų skaičių. Remiant vietines organizacijas, organizuojant kariškių veteranų susitikimus, bendras šventes, rengiant ekskursijas, koncertus. Tačiau parodykite bent vieną valstybę, kuri nepropaguotų savo menininkų, kultūrininkų? Neorganizuotų pažintinių ekskursijų, bendrų švenčių? Juk pasaulyje taip veikia ne tik rusofilai, frankofilai, italofilai, bet ir lietuviai.

Matyt, pačios didžiausios grėsmės, nukreiptos prieš mūsų valstybę - tai galimybė įsigyti ES registruotą įmonę ir, užsimaskavus teisėta veikla, rinkti duomenis mums priešiškų šalių žvalgyboms.

Kita didžiulė grėsmė - priešiškos dezinformacijos skleidimas. Prieš metus VSD savo ataskaitoje pabrėžė, jog Lietuvoje Rusijos politiką remiantys judėjimai siekė kompromituoti mūsų užsienio ir gynybos politiką. Turbūt taip. Bet joks Lietuvoje Rusijos ambasadoje reziduojantis diplomatas-žvalgybininkas nebūtų sugalvojęs sukompromituoti mūsų kariuomenę labiau, nei mes tai padarėme su „auksiniais“ šaukštais. Veikiau rusai būtų kompromitavę su auksiniais „samovarais“.

VSD nuolat įspėja, kad Rusija siekia menkinti mūsų istoriją, partizanų pasipriešinimą. Siekia didinti nusivylimą demokratija. Siekia diskredituoti mūsų valdžios institucijas bei pareigūnus. Tai tiesa. Tačiau būtų keista, jei Kremlius neišeksponuotų, nepadidintų mūsų pačių ne išorinių, bet vidinių trinčių bei ydų. Taip, Kremliaus ruporai menkina mūsų partizaninį pasipriešinimą. Tačiau ne Kremliaus ruporai suteikė Lietuvos valstybės Nacionalinę premiją Mariui Ivaškevičiui. Ir kas pastaruoju metu labiausiai diskreditavo valstybinę instituciją - Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją? Juk ne Kremlius vėlavo nešioti senolių pensijas. Tai pakenkė piliečių rimčiai labiau nei ransomware programų paplitimas kompiuteriuose. Totalitariniai režimai tokiais atvejais paranojiškai įžvelgtų sąmoningą kenkimą mūsų valstybei. Demokratijos atlaidesnės.

Bet valstybei pavojingiausias ne užsienio šnipas, ne slapčia perduota kartografinė nuotrauka, bet valstybe nusivylęs pilietis. Nusivylęs, valdžios institucijų įskaudintas, nuskuręs pilietis jau nėra lojalus. Toks, krizei ištikus, neis ginti Tėvynės. Tokio net nėra prasmės verbuoti. Nes skurdžius neturi sprendimų priėmimo galios. Jis tik gali per rinkimus papildyti „pykčio elektoratą“. Tad rinkimams įtakos gali turėti ne tik mums priešiškos valstybės. Rinkimus veikia ir nevykę vietinės valdžios sprendimai. Nuosekliai didinantys socialinę atskirtį. Ir - ką kalbėti - nuolat iš Seimo rūmų transliuojamos politikų rietenos.

VSD vyrai, įskaitant ir jų vadą Darių Jauniškį, yra nekalbūs. Tačiau, be abejo, pastebi, kaip dažnai Lietuvos valstybė pati sau šaudo į kojas. Pavyzdžiui, be atodairos taikydama Vaiko teisių apsaugos įstatymą, gąsdina šeimas, sukiršina jas su socialiniais darbuotojais, valdžios pareigūnais. Daugumos visuomeninių judėjimų ištakos - konkreti patirta neteisybė. Suvienijanti pasipiktinusius. O tada tik nuo vadų priklauso, kokia kryptimi tas judėjimas plėtosis. Ar agresyvės, ar švelnės.

Tačiau VSD fiksuoja ir teigiamus mūsų valstybės pokyčius. Lietuvai skirtos kvotos Rusijoje organizuojamuose propagandiniuose renginiuose paprastai lieka nepanaudotos. Taip pat Lietuvoje mažėja rusakalbio jaunimo, norinčio studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose. O kam? Juk Kremliui palankių Rusijos oligarchų vaikai taip pat renkasi Vakarų universitetus.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net