respublika.lt

Olava STRIKULIENĖ: Švietimui reikia ne lozungų

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 21 20:09:44, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Eugenijus Jovaiša Seimo darbo grupėje pasigenda diskusijų apie švietimo turinį. Stasio Žumbio nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis teigia matantis ne vieną priežastį, kodėl „valstiečių" frakcija galėtų pasitraukti iš Seimo darbo grupės, rengiančios nacionalinio susitarimo dėl švietimo gaires. Ar tikrai „valstiečiams" nerūpi, kokių dalykų bus mokomi mūsų vaikai? Ar ramia sąžine stebės, kaip lietuviukai mokysis apie socialines lytis ir taps tokie tolerantiški, kad grįžę iš mokyklos supainios tėtį su mama? Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša nuramino, jog „valstiečiai" iš darbo grupės dar nesitraukia, bet akcentavo, kad joje per daug lozungų ir per mažai kalbų apie turinį.

 

Grupės, rengiančios nacionalinio susitarimo dėl švietimo gaires, narys, akademikas E.Jovaiša, išgirdęs klausimą, kodėl „valstiečiai" išeis iš šios grupės, gerokai nustebo: „Kas jums sakė, kad ruošiamės išeiti? R.Karbauskis nesiruošia, jis kitaip šneka. Jis sako, kad abejoja, ar bus galima pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Tai yra labai didelis skirtumas."

- Kada tas nacionalinis susitarimas galėtų būti pasirašytas, jei partijos sutartų? - paklausėme Eugenijaus JOVAIŠOS.

- Dar labai toli. Nieko iš tikrųjų švietimo turinio dalykų dar nėra svarstoma, toks svarstymas dar nevyksta. Gal ateinantį penktadienį, balandžio 23 dieną, ką nors pamatysime, o gal ir ne. Švietimo turininiai dalykai dar neaptarinėjami, netenkina pati posėdžių eiga. Ar ne per daug šnekama apie bendrus principus, o per mažai domimasi turininiais švietimo dalykais? Taip, yra daug įvairių švietimo problemų ir kaip jas būtų galima stumtelėti į priekį per pinigus, per projektus ir jų finansavimą. Problemų švietime yra gausybė ir aš nesiimsiu čia jų visų vardinti, bet esu už tai, kad būtų kalbama apie švietimo turinio dalykus, į tą pusę dedami akcentai. O kai kalbama apie bendrus dalykus - deklaruojama, kad švietimas turi būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, kai kalbama Jungtinių Tautų lozungais, tai, Dieve mano, tokie dalykai yra ne tik Jungtinių Tautų, bet ir mūsų dokumentuose. Tai ne tokie dalykai, kuriuos dabar reikėtų rimtu veidu svarstyti.

- Bet švietimas Lietuvoje ir dabar visoms rasėms bei tautybėms prieinamas! Ar ne svarbiau būtų išsiaiškinti, kaip partijos suvokia patį švietimo turinį. Gal vienaip jį suvokia liberalai, o kitaip „valstiečiai" ar „socdemai"?

- Švietimo turinio svarstymas ir atskleis partijų pažiūras į švietimą. Eilę metų dedame pastangas, pinigus skiriame švietimui. Pinigų skiriame ne tiek ir mažai, bet neakcentuojami esminiai dalykai, dėl ko švietimas turi įgauti greitesnį pagreitį. Pedagogikoje yra moksleivis, kuris turi kažko išmokti. Yra mokytojas, kuris turi kažko išmokyti, ir pageidautina, kad išmokytų moksleivį mokytis, taip pat išmokytų ir kitų naudingų dalykų. Ir kad suvoktų pasaulį ir save kaip visumą nedalomą. Labai svarbu, koks mokytojas moko. Jo mokymo kokybė yra didžiulis veiksnys, kuris lemia vaiko pažangą.

Sakykite, ar visi šimtukininkai abiturientai taip išlaiko egzaminus tik mūsų gražiame Vilniuje ir Kaune? Iš karto sakote, - ne, ne! Geras mokytojas yra visur geras mokytojas, todėl jo kvalifikacijai kelti reikia skirti nežmoniškai daug pinigų, pastangų, finansuojant įvairius projektus, mokymus. Už lango nūdienos problema - kaip gali mokytojas dirbti neįvaldęs informacinių technologijų, tarp jų - ir dirbtinio intelekto? Tai parodė mokyklų nuotolinio mokymo patirtys per pandemiją. Mokyklose - dar šiaip taip, o ką darysime su studijomis, kai reikia chemijos, fizikos laboratorinius darbus atlikti? Atitinkami Informacinių technologijų paketai čia neišvengiami.

O istorijos pamokos? Didžioji dalis istorijos pamokų vis dar dėstoma seniai užmirštais metodais. Tai lenta, kreida, žemėlapis. Esu sutvėręs su kolegomis nuostabiausių dalykų - ir vadovėlių, ir mokymo priemonių, o iš tiesų jos nenaudojamos Lietuvos mokyklose. Čia yra problema. Manau, kad informacines technologijas reikia kiekvienam besimokančiam žmogui, o realiai - kiekvienam besitobulinančiam, kvalifikaciją keliančiam žmogui, įduoti į rankas.

Turime jas traktuoti ne kaip pramogą, bet akcentuoti informacinių technologijų būtinybę mokantis. Yra internetinių žaidimų pramoginių, bet yra ir didaktinių, mokomųjų žaidimų. Naudokimės informacinėmis technologijomis, kad pagerintume istorijos mokymo kokybę. Gal atsirastų tik vienas, gal trejetas istorijos mokytojų, įsisavinusių Microsoft Power Point technologiją ir su ja sukuriančių bei rodančių mokiniams per pamokas įgarsintus filmukus. O jie turėtų būti absoliutus darbo įrankis per kiekvieną istorijos pamoką. Ir pamokos būtų kokybiškesnės, ir vaikams tai būtų be galo įdomu. Kai žmogus nujauti, į kurią pusę mūsų švietimui reikia eiti, tai klausytis Seimo darbo grupėje rezoliucijų, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo rasės ar tautybės, turi teisę mokytis, man yra labai nuobodu.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s