respublika.lt

Nuo šiol tėvai patys spręs, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai

(0)
Publikuota: 2018 liepos 18 10:15:11, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus asociatyvi nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje tėveliai savo vaikus nuo šešerių privalo leisti į priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 7-erių - į pirmąją klasę. Tačiau kitose šalyse vaikai mokytis ima daug anksčiau, tad ir Lietuvoje siekiama pereiti prie panašios praktikos. Leisti vaiką į mokyklą nuo šešerių, o į priešmokyklinę grupę nuo penkerių tėveliai galėjo ir anksčiau. Tačiau tam buvo privalomas vaiko brandumo įvertinimas Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje. Tačiau nuo vasario 1 d. ši prievolė panaikinta ir tėvai gali patys nuspręsti, ar jų vaikas pasiruošęs priešmokyklinei grupei.

 

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė, statistika, kai specialistai leisdavo vaikams pradėti priešmokyklinį ar pradinį ugdymą metais anksčiau, yra gana panaši - apie 40 proc. Tokia dalis vaikų, kuriuos tėvai norėdavo leisti mokytis anksčiau, atitikdavo keliamus brandos reikalavimus. „Mūsų tarnybos darbo praktika rodo, kad ne visi tėveliai gali tinkamai įvertinti vaiko brandą. Dažnai tėveliai mano, kad jei vaikas skaito ir rašo, jis jau pasirengęs pereiti į priešmokyklinę grupę. Tačiau iš tiesų to nepakanka. Priešmokyklinei grupei lankyti to netgi nereikia. Todėl vertinimą ir atlieka specialistai pagal sukurtą metodiką. Reikia įvertinti emocinę, socialinę vaiko brandą, pažintinių procesų išsivystymo lygį“, - sako R.V.Pivorienė.

Specialistė sako, kad net ir nesant būtinybei gauti leidimą lankyti priešmokyklinę grupę anksčiau, kai kurie tėvai kreipiasi į specialistus konsultacijai ir dabar: „Visus norinčius priimame, konsultuojame tėvelius, bet lemiamą sprendimą jie priima patys. Vieni tėveliai atsižvelgia į mūsų konsultantų nuomonę, kiti ne. Praktika rodo, kad ne visi tėveliai priima teisingus sprendimus.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai, apsisprendžia leisti vaikus į ugdymo mokyklas anksčiau ne todėl, kad mato jų brandą, o dėl kitų priežasčių. Dažnai neadekvačių. Pavyzdžiui, todėl, kad pirmasis vaikas ar net pats tėvelis pradėjo lankyti pirmąją klasę šešerių ir esą nieko tame blogo. Be to, kartais tėvai nori leisti vaikus mokytis anksčiau tam, kad baigdami mokyklą jie nebūtų 19-os metų, nes esą tai jau suaugęs žmogus, su kuriuo sunku susitvarkyti. Tačiau tėvai pamiršta, kad kai jie mokėsi, viduriniam ugdymui reikėjo baigti 11, o ne 12 klasių, kaip dabar.“

Situaciją komentuoja Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius:

Atkreipiame dėmesį, kad vaiko brandumas, jo rengimasis tapti mokiniu yra ilgalaikis nuoseklus procesas. Jis neturėtų būti epizodinis ir prasidėti tik sulaukus 5 ar 6 metų, nes ankstyvasis vaiko ugdymas bei talkinimas jam sėkmingai augti yra labai svarbūs nuo pat gimimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaiką pradedama kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.

Be to, kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra ir skurdo mažinimo priemonė. Jeigu iki 5 metų problemos, atsirandančios dėl skurdo, socialinės atskirties, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt., nėra šalinamos, jos turi tendenciją dar labiau didėti. Todėl pirmieji metai yra laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai talkinti vaikų raidai ir šalinti pastebėtas problemas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas penktas vaikas nuo gimimo iki 5 m. gyvena socialinės atskirties ir skurdo sąlygomis.

Privalomo institucinio vaikų ugdymo ankstinimas yra pastebimas daugelyje ES šalių. Liuksemburge privalomas ugdymas pradedamas teikti vaikams nuo 4 m., Vengrijoje - nuo 3 metų,  prieš metus vienerių metų privalomą priešmokyklinį ugdymą nuo 6 m. įteisino Suomija. Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andrėjus Šleicheris (Andreas Schleicher) atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. Anot jo, „daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo rezultatuose.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s