respublika.lt

Neužmirštas maištininko A.V.Patacko kelias

(0)
Publikuota: 2018 spalio 12 09:31:52, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 8 nuotr.
Šiemet Algirdui Vaclovui Patackui būtų sukakę 75-eri. Redakcijos archyvo nuotr.

Šiemet Algirdui Vaclovui Patackui būtų sukakę 75-eri. Tačiau jau treji metai, kai negalime paspausti jam rankos, paklausti patarimo ar pakviesti diskusijai, kurias jis taip mėgo. Treji metai, kai A.V.Patacko nebėra tarp mūsų, tačiau jo dvasios šviesa dar nepamiršta. Vakar signataro gimimo 75-ioms metinėms paminėti Seime buvo atidaryta fotografijų paroda, pasakojanti A.V.Patacko gyvenimo istoriją.

 

Į parodos atidarymą trečiadienio rytą Seimo rūmuose, Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje rinkosi neginkluotojo pasipriešinimo judėjimo dalyvio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, buvusio Seimo nario, lietuvių etnokultūros tyrinėtojo, mąstytojo, poeto A.V.Patacko artimieji, bendražygiai, signatarai. Šviesiais atsiminimais jie dalijosi apžvelgdami fotografijose įamžintas A.V.Patacko gyvenimo akimirkas. Visi turėjo savo istorijų, įsimintinų gyvenimo įvykių, kuriuose jau išėjęs signataras vis kitoks, tačiau visada - tikras ir nuoširdus.

Parodą atvėręs Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Vladimiras Jarmolenko A.V.Patacką prisiminė kaip dorą ir teisingą žmogų. „Man atrodo, kad kalbant apie Algirdą, galima naudoti žodį „patackizmas“. Kiekvienas gali skirtingai kalbėti apie Algirdą, nes kiekvienam jis buvo kitoks. Bet visiems tas pats Algirdas: tvirtas, tikras, laisvas, tikintis žmogus. Apie tai jis kalbėjo, taip ir gyveno. Ir visada sau kėlė aukščiausią kartelę. Jis buvo drąsus, nebijojo nepataikyti. Nesisteminis buvo žmogus. Kalbant apie jį trukdo tik vienas žodis: „buvo“, - sakė V.Jarmolenko.

Dalindamasis atsiminimais, signataras pasakojo apie jo ir A.V.Patacko diskusijas, kartu patirtus įvykius. Prisiminė ir tuos, kurių kartu patirti nespėjo: „Kartą jis man sako: „Žinai, knygą išvertė ispanai. Reikės važiuoti pristatyti.“ Sutikau iš karto, o jis, paspaudęs man ranką, sako: „Jei spėsim, nuvarysim.“ Nespėjom...“

O signataras Algirdas Endriukaitis, dalindamasis prisiminimais, apgailestavo, kad tai, kuo tikėjo ir už ką kovojo A.V.Patackas šiandien vis dažniau pamirštama: „Jo vardu turėčiau pasakyti, kad jo idėjos šiandien yra išduodamos, tampa nereikalingos, užmirštamos. Užmirštama tai, kam jis skyrė savo gyvenimą, už ką buvo baudžiamas.“

Po parodos pristatymo, lankytojai buvo pakviesti į Seimo posėdžių salę, kur signataras buvo pagerbtas tylos minute. Salėje kalbėdama signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė išskyrė A.V.Patacko indėlį į lietuvių kalbos išlikimą, o Signatarą prisiminė kaip žmogų, kuris privertė jį išgirsti. Visų signatarų vardu B.Valionytė A.V.Patacko anūkei Viltei įteikė balso garso paveikslą, kuriame girdimi 1990 m. kovo 11 d. gimusios Viltės Augūnaitės ištarti žodžiai: „Kovo 11-oji“.

„Senelis nuo mažų dienų mokė būti tikra lietuve, nepamiršti savo šaknų. Jis visada stengėsi perteikti kiek įmanoma daugiau žinių apie Lietuvą, mūsų tautą, jos tradicijas“, - Seimo salėje sakė A.V.Patacko anūkė Viltė.

Signataro našlė Nijolė Patackienė „Vakaro žinioms“ atvirai pasakoja, kad gyventi su antisisteminiu maištininku ne visuomet buvo lengva. „Sunkoka kartais būdavo, kartais ir pasibardavome. Jis mane pakritikuodavo, aš jį. Bet toks yra gyvenimas. O Algirdas ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime buvo romantikas. Kiekviename jo eilėraštyje buvo jo išgyvenimai“, - nusišypso N.Patackienė.

Prisiminusi šiuos trejus metus, kai šalia nebėra artimiausio žmogaus, ji sako labiausiai pasiilgusi pokalbių su mylimu vyru: „Visus šiuos metus jo trūko. Ne tik man, ir vaikams. Jis mums buvo vaikščiojanti enciklopedija. Jeigu ko nežinai, paklausus, tau atsakys. O dabar nėra ko paklausti...“

***

Algirdo Vaclovo Patacko palikimas


Viename paskutiniųjų interviu „Vakaro žinioms“, A.V.Patackas sakė: „Yra du žodžiai: liaudis ir tauta. Liaudis gyvena plokštumoje, o tauta - erdvinėje struktūroje. Tauta yra ta pati liaudis, tik ta, kuri turi savimonę. Liaudis vaikšto į krepšinio varžybas, geria alų ir valgo cepelinus. Jei nori būti tautos žmogumi, keliami kiek aukštesni reikalavimai. Tauta niekada nesikeičia, tik fiziškai jos yra koks trečdalis šalies gyventojų. Kartais mitingų ar kitų reikšmingų įvykių metu šiek tiek liaudies prisideda prie tautos, bet tai tik laikinas perėjimas.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s