Netramdomi Sosnovskio barščiai dar įsisiautės (3)

2011 liepos mėn. 15 d. 16:06:38 Perskaitė 8411

Metas naikinti Sosnovskio barščius. Tik atsargiai, jie - labai pavojingi. Pjaunant, skinant ar kitaip kontaktuojant su šiais iki kelių metrų išaugančiais augalais, jų sultys gali sukelti antro laipsnio nudegimus. Nors kitaip dar žaliuoju maru vadinami Sosnovskio barščiai sparčiai plinta, Lietuvos valstybinės institucijos į kovą su jais linkusios užmerkti akis.

Kaip „Respublikai“ nurodė  Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Sosnovskio barščiai yra paplitę visoje Lietuvoje, tačiau didžiausi sąžalynai auga Vidurio, Šiaurės Vakarų ir Rytų Lietuvoje.

S.Paltanavičiaus tvirtinimu, šiuo metu Sosnovskio barščius lengva pastebėti ir jų su jokiu kitu augalu nesupainiosi - gėlynai yra skėčio formos, panašūs į krapų, tik kur kas didesni, baltai žydi ir iš kitų augalų išsiskiria savo dydžiu.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus Apsinuodijimų ir informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė dienraščiui sakė, kad Sosnovskio barštis yra pavojingas, nes apsitaškius jo sultimis kyla pavojus patirti antro laipsnio nudegimą. Po to laukia ilgas gydymas, galimi nemalonūs išliekamieji reiškiniai.

Tiesa, tikslios informacijos, kiek per metus arba, pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios yra nukentėję žmonių nuo Sosnovskio barščių, nėra.

„Valstybinės ligonių kasos renka statistiką, kurioje atspindimas apskritai nuo augalų nukentėjusių žmonių gydymas stacionaruose ar ambulatoriškai. Tačiau Tarptautinis ligų klasifikacijos kodas nereikalauja, kad į atskirą eilutę būtų išskirti žmonės, nukentėję būtent nuo Sosnovskio barščių, todėl to ir nedaroma“, - tvirtino L.Gruzdytė.

Anot jos, šiais metais jų biuras yra sulaukęs keleto skambučių iš nukentėjusiųjų, kaip įtariama, nuo augalų. „Tačiau vėlgi - kiek iš jų tapo Sosnovskio barščių aukomis, negalėtume pasakyti, nes kalbėdamas telefonu nepamatysi nudegimo pobūdžio“, - sakė SAM Apsinuodijimų ir informacijos biuro vedėja.

Ji įsitikinimu, Lietuvoje Sosnovskio barščiai  - ateities problema. „Kadaise juos aktyviai naikindavo. Dabar šis reikalas visiškai užmestas, neaišku, kas yra atsakingas už pavojingo augalo naikinimą. Jau šiandien Sosnovskio barščiai yra plačiai išplitę, o ateityje jų daugės vis sparčiau. Tai nepaprastai vislus, gajus, nereiklus augalas. Todėl laukime didelių bėdų jau netolimoje ateityje“, - įspėjo L.Gruzdytė.

Valdžia teisinasi kovai neturinti lėšų

Atlikusi žurnalistinį tyrimą „Respublika“ įsitikino - Lietuvoje plisti Sosnovskio barščiams sudarytos pačios palankiausios sąlygos. Pasak S.Paltanavičiaus, nuodingų augalų naikinimu viešose vietose turėtų rūpintis savivaldybės, tačiau šios atšauna, kad efektyviai kovai neturi lėšų.

Geriausiu atveju apsiribojama Sosnovskio barščių šienavimu. „Kai jie žydi, mes juos reguliariai šienaujame, šitaip bent jau užkirsdami kelią augalo plitimui. Tačiau šienavimas - tik kosmetinė priemonė, negalinti išnaikinti augalo. Reikia cheminių medžiagų, o mūsų savivaldybė tam lėšų neturi. Be to, naikinti Sosnovskio barščius vienoje atskiroje savivaldybėje net ir cheminėmis medžiagomis nėra protinga. Išnaikinus augalą vienoje vietoje, jo sėklos greitai atklysta iš kitos vietos - ir barščiai toliau veši. Todėl reikalinga platesnė programa“, - „Respublikai“ dėstė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Andrius Stankevičius.

Toliau nuo didžiųjų miestų padėtis dar blogesnė. Ten viešose vietose Sosnovskio barščiai netgi nešienaujami. Štai ką dienraščiui sakė Biržų regioninio parko, kurio teritorijoje yra keletas pavojingų augalų telkinių, biologė Renata Ulinskienė: „Mūsų parkas išsimėtęs kelių rajonų teritorijose, tačiau nė vienos jų savivaldybė lėšų Sosnovskio barščiams naikinti ar bent jau nupjauti nėra skyrusi“.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja pripažino, kad iki šiol rajono valdžiai Sosnovskio barščiai mažai rūpėjo. Tačiau dienraščio paskatintas pažadėjo „spręsti šį klausimą kitą savaitę“.

Panaši padėtis ir kitose savivaldybėse.

Tuo tarpu privačiose žemės valdose su Sosnovskio barščiais turėtų kovoti tų žemių savininkai. Tačiau jei jie nekovoja - to daryti jų nepriversi. „Nėra teisinės bazės, kuria remiantis galėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių teritorijose veši Sosnovskio barščiai. Todėl viskas priklauso tik nuo pačių savininkų sąmoningumo“, - pripažino S.Paltanavičius.

Informacija

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išplitę Sosnovskio barščiai yra kilę iš Kaukazo. Kadaise šie nepretenzingi, vešlūs ir greitai augantys augalai, kuriuos labai mėgsta gyvuliai, buvo patraukę Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo dėmesį. Ameriką siekusios pavyti imperijos lyderis norėjo padidinti SSRS pienininkystės ir gyvulininkystės efektyvumą, todėl įsakė vežti Sosnovskio barščių sėklas iš tuomet dar sovietams priklausiusio Kaukazo ir sėti okupuotose respublikose. Tiesa, Lietuvoje augalas atsirado truputėlį anksčiau, 1947-aisiais, nes iš jo tikėtasi pagaminti daug siloso. Tuomet niekas neatsižvelgė, kad palankiomis sąlygomis galintis išaugti iki 3-5 m aukščio augalas (stiebo skersmuo ties pamatu gali pasiekti iki 12 cm, o žiedyno - iki 0,5 m) nepaprastai kenksmingas žmonėms.



1. Verniejaus kaimas. Aukštadvario regioninio parko direkcija
2. Girdiškės kaimas. Aukštadvario regioninio parko direkcija
3. Gedanonių kaimas. Aukštadvario regioninio parko direkcija
4. Ratkūnai. Biržų regioninio parko direkcija
5. Suvainiškis. Biržų regioninio parko direkcija
6. Roksalos miškas. Biržų regioninio parko direkcija
7. Suvainiškio miško pakraštys. Biržų regioninio parko direkcija
8. Suvainiškio miško vakarinė dalis. Biržų regioninio parko direkcija
9. Jeruzelė ir Žalieji ežerai. Verkių regioninis parkas
10. Platelių miestelio vakarinė dalis. Žemaitijos Nacionalinis parkas
11. Platelių miestelio pietinė dalis. Žemaitijos Nacionalinis parkas
12. Strėvos slėnis. Kauno marių regioninis parkas
13. Tadaravos kaimas. Kauno marių regioninis parkas
14. Tadaravos kaimo apyl. Kauno marių regioninis parkas
15. Tadaravos apyl. (antras plotas). Kauno marių regioninis parkas
16. Pravienos slėnis. Kauno marių regioninis parkas
17. Bazilionių kaimas. Kurtuvėnų regioninis parkas
18. Riečių kaimas. Žuvinto biosferos rezervatas
19. Varnupių k. Žuvinto biosferos rezervatas
20. Škėvonys (prie Nemuno). Nemuno kilpų regioninis parkas
21. Šatrijos apyl. pievos. Varnių regioninis parkas
22. Žylakiai ties Šatrija. Varnių regioninis parkas
23. Mosėdis. 5 plotai. Salantų regioninis parkas
24. Uciekos  k. Dzūkijos nacionalinis parkas
25. Ricielių k. Dzūkijos nacionalinis parkas
26. Samanio ež. pakrantės. Gražutės regioninis parkas

Gabija Dragelytė, gydytoja klinikinė toksikologė:

Sosnovskio barštis yra visas absoliučiai nuodingas - ir kotas, ir lapai, ir žiedai. Prie jų prisilietus gresia antro laipsnio nudegimas. Juodą darbą atlieka kombinacija iš toksiškų barščio sulčių ir ultravioletinių spindulių. Kad nudegtum, nebūtinai turi šviesti saulė - ultravioletiniai spinduliai niekur nedingsta ir saulei pasislėpus už debesų. Nudegimas pasireiškia tuo, kad ant odos atsiranda labai didelės, vandeningos, skausmingos pūslės. Jos labai ilgai negyja - gydymas gali tęstis iki mėnesio. Pūslės šlapiuoja, nudegintą vietą nepakeliamai skauda. Tačiau ir pūslėms užgijus bėdos nesibaigia - nudegimų vietose bent iki dešimties metų gali likti dėmės. Mes jas vadiname „dalmatininėmis“, nes dėmių ir odos ant žmogaus kūno derinys labai primena dalmatinų veislės šuns kailį.

Dar blogiau, jei Sosnovskio barščių sulčių patenka į akis. Tokiu atveju galima netgi apakti. Augalą ragaujant gali būti nudeginta gleivinė. Ypač pavojingas Sosnovskio barštis vaikams. Suaugę žmonės dar žino apie nuodingo augalo keliamą pavojų, tačiau vaikai dažniausiai apie tai nieko nenutuokia. Netgi daro iš barščio birbynes, žiūronus - tai labai pavojinga.

Norint apsisaugoti nuo Sosnovskio barščių pirmiausia būtina vengti su jais tiesioginio kontakto. Jei šito padaryti neįmanoma - tada būtina vilkėti apsauginius drabužius, ypač pasirūpinti akių apsauga. Barščių paveiktas sritis būtina plauti vandeniu ir muilu, saugoti nuo saulės keletą dienų, tačiau ir po to gali prireikti hospitalizacijos.

Tiesa, liaudyje populiari nuomonė, esą Sosnovskio barščius galima padaryti nekenksmingus apipylus juos actu arba apibėrus druska. Tai yra nesąmonė. Nuo acto ir druskos ir taip dideli nudegimai taps dar didesni.

Parengta pagal dienraštį "Respublika" 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net