respublika.lt

2017 spalio 21, šeštadienis

Net teismas negina lietuvių kalbos. Tai kas ją apgins?nuotraukos (21)

2017 spalio mėn. 08 d. 11:38:45
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

„Respublikos“ savaitės akiratyje - Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pirmą kartą mūsų atkurtos valstybės istorijoje įpareigojęs Migracijos tarnybą įrašyti mūsų rašybai svetimą „q“ raidę į Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindinį puslapį. Ši teismo nutartis dar gali būti skundžiama, bet nepagarba valstybinei kalbai ir Konstitucijai jau pademonstruota. Be to, teismui buvo apskųsta Migracijos tarnyba, kuri tik vykdė savo priedermę gerbti šalies Konstituciją.

 

Kad ir kaip būtų keista, tokia teismo nutartis nė kiek nešokiruoja kalbininko Antano Smetonos, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, premjero Sauliaus Skvernelio ir Seimo nario Gedimino Kirkilo. Keista. Lingvistai iš vienos priesagos ar linksnio parašo daktaro disertacijas. Kalbininkai smulkmeniškai kabinėjasi prie kokios nors netaisyklingai žodį sukirčiavusios orų mergaitės ar sporto komentatoriaus. Iš vienos pusės - visiškas purizmas, o iš kitos - raidynų anarchija. Atrodo, kad dešininis, riestinis ar kairinis kirčio ženklas yra daug svarbiau nei trys raidės svetimkūnės - „q“, „w“, „x“, kurias įkyriai, atkakliai bandoma įsprausti į mūsų raidyną. Gamtoje net zebrai turi skirtingus, unikalius kailio raštus, visų žmonių pirštų atspaudai yra skirtingi, tik mus, lietuvius, užsispyrė unifikuoti. Pritaikyti užsieniečių reikmėms. Tos trys raidės yra aiškiai perteklinės. Nes mūsų raidyne turi atitikmenis. Tad įsprausti svetimas raides yra taip pat nelogiška, kaip turint žodį „kirvis“ vadinti šį įrankį dar ir „toporu“. Kalba yra gyvas, kintantis, bet absurdams energijos neeikvojantis organizmas. Jos žodynas yra būtent toks, kokio kalbai reikia. Jis puikiai apsieina be dublerių. Ir tikrai apsieina be vienadienio politikavimo.

Gal tapkime indais?

Ar teko kada nors girdėti apie kitą valstybę, kuri būtų įvelta į Trijų svetimų raidžių karą. Valstybės ginčijasi dėl produktų kvotų, dėl užkrėstų kiaušinių, dėl Kalnų Karabacho, dėl religijų, dujotiekio vamzdynų. Tačiau tikrai nelenda į svetimus raidynus. Tik mes vieni tokie pataikūniški, paslaugūs, su žema saviverte. Anksčiau klusniai vadinomės Mindaugovičiais, Vytautovnomis, o dabar pritaikome savo kalbą jau prie kito pageidavimų koncerto.

O kam iš viso laikytis įsikibus į lietuvišką raidyną? Kam taip smulkintis. Jei taip norime pasauliui įsiteikti, taip norime nunykti, ištirpti, tai pats laikas skelbti tarptautinį viešąjį rašybos pirkimo konkursą. Nusipirkti pigiausiai pasiūlytą rašybos paketą. Parengtą užsienyje. Jei Lietuva taip nusipigino, jei tapo tokia apgailėtina, galėtume įsisavinti devanagari rašybos paketą. Už rupijas. Jos euro atžvilgiu nėra pati stipriausia valiuta. Be to, hindi kalba šneka, devanagari rašybą naudoja pusė milijardo žmonių. Prijungę savo kelis milijonus prie pusės milijardo atrodytume daug solidesni. Tik bėda. Mokame įsisavinti Europos Sąjungos pinigus taip, kad jų praktiškai nesimato. Gal hindi ir devanagari įsisavintume taip vykusiai, kad taip pat nė kiek nesimatytų?

Gal kinais? O gal anglais?

Kitas variantas - galėtume įsigyti kiniško rašto paketą. Seni rašmenys. Jais rašyta jau 18 a. prieš mūsų erą. Įsisavinę šitą rašybą, būtume suprasti ir Japonijoje bei Korėjoje. Be to, jei pradėtume rašyti hieroglifais ar kaip devanagari rašte „kabinti ant virvutės skalbinius“, baigtųsi visos piliečių pretenzijos Migracijos tarnybai. Bent kol nė viena pusė hieroglifų gerai nesuprastų. Na, įrodyk, kad neteisingai užrašiau pavardę.

Trečiasis variantas - dar nuolankesnis, bet turbūt pigiausias. Paskelbti valstybine kalba anglų kalbą ir įteisinti jos rašmenis. Angliškai pasaulyje kalba apie 340 mln. žmonių. Prie jų prisijungę atrodysime stambesni. Bent sau. O jei jungdamiesi norime išlikti bent kiek originalūs, galėtume pasinaudoti 1875 m. išleistu žodynėliu „Slownikas angielckaj - lietuwyszkai“. O įžymiajam lietuvių filologijos asui G.Kirkilui teliks įtikinti kitaminčius, kad lietuviai jau nuo 19 a. nuosekliai žygiavo į suanglėjimą. Vykdė „Lietuvexit“. Kūrendami anglis. Na, ir kas? Būkime pagaliau praktiški. Kurių galų mums reikia gramatikoje tiek linksnių? Kodėl sakiniuose nėra griežtos žodžių tvarkos? Juk kai žodžiai taip sakinyje šokinėja, kaitaliojasi vietomis, sakiniai tampa dviprasmiški. Neaišku, ar gaidelis žirnį mala, ar žirnis gaidelį.

Štai ir hamletiškasis klausimas. Kokį raidyną, kokią rašybą pasirinkti, kad nieko pasaulyje neįžeistume. Indų, kinų, anglų, o gal turkų? Vilniaus apygardos administracinis teismas, G.Kirkilas ir A.Smetona galėtų nuspręsti, kokia rašyba bei raidynas yra mums politiškai korektiškiausias. Nemindžiojantis kitataučiams kojų. O mes ką? Vos ne vėliausiai Europoje pradėjome rašyti, matyt, anksčiausiai Europoje ir tą rašybą užbaigsime. Kaip mūsų vergiškam mentalitetui nepasiteisinusią. Pradėjome raštiją Martyno Mažvydo „Katekizmu“, o baigsime Vilniaus apygardos administracinio teismo „Nutartimi“.

Viešasis rašmenų pirkimo konkursas. Brangių variantų nesiūlyti

Dar vienas variantas. Skelbti lietuvių kalbos rašybos viešojo pirkimo konkursą. Kompozitoriai kuria dainas specialiai „Eurovizijai“ ir net konkrečiam dainininkui. Tad koks nors filologas iš Dubajaus ar Kalkutos gal galėtų sugalvoti visam pasauliui patogią, kompaktišką lietuvių kalbą. Dviskiemenę, su vienu linksniu. Nestorą. Išmokstamą per savaitę. Nuo sentimentalių ašarų nešlampančią. O jei mums tokia prekė per brangi, gal rastume kokią nors primityvią kalbą džiunglėse. Na, tokią padėvėtą. Iš antrų, trečių rankų. Švebeldžiuojančią. Mums, neišdidiems lietuviams, bet kokia tiks.

Lietuviai, bent kiek pagyvenę užsieniuose, pradeda aiškinti, kad mūsų pavardžių užsieniečiai neištaria. Esą lietuviškas pavardes tenka sutrumpinti. O kodėl tie patys užsieniečiai ištaria graikiškas pavardes? Kurią lengviau ištarti - Petraitis ar Papandopulous? Graikai, kurių raštas senesnis nei romėnų, kažkodėl nebando prisitaikyti prie kitų europiečių. Nes gerbia save. O ir britai, kai lietuviai tampa jų piliečiais, vis vien rašys naujo piliečio pase ne „Šalkauskas“, bet „Shalkauskas“, nes „š“ savo raidyne neturi. Ir „ž“ raidės savo raidyne neturi, tad joks lietuvis Žukauskas ar Žemaitis nepriverstų anglo išduoti jam pasą su „ž“ raide.

Kas atsitinka tautoms, kai jos laipsniškai praranda savo kalbą? 20 a. pradžioje Juzefo Pilsudskio brolis, etnologas Bronislovas Pilsudskis, tyrinėjo ainų tautą. Baltosios rasės atstovus, jau 6 tūkst. metų gyvenančius Japonijoje ir Kurilų salose. Įsikūrusius Hokaido saloje anksčiau nei japonai. Br.Pilsudskis dar rado ainiškai kalbančių ainų, o dabar jų jau neliko. Kalba prarasta. Visi ainai asimiliavosi. Sachalino saloje kalba rusiškai, o Japonijoje - japoniškai. Kai kurie jau seniai pamiršę, kad jų protėviai dar buvo ainai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (21)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATSARGIAI: hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį vietomis formuosis plikledis, lijundra bei rūkas. Oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
  • KONCERTAS: šeštadienį koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda 27-asis tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“; nuo spalio 21 d. iki lapkričio 7 d. Vilniuje vyksiančiame festivalyje - 14 koncertų, taip pat vyks daug susitikimų su žymiais kompozitoriais bei atlikėjais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +2   +4 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +6   +7 C

  +5  +7 C

 

   +3  +5 C

    3-6 m/s

     1-3 m/s

 

      3-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12