Nesibaigianti siauruko epopėja

Tiesa, dar kurį laiką siaurukas Panevėžio ir Anykščių rajonų miškeliais ir laukais tikrai riedės. Bet kiek ilgai - štai klausimas. Nes situacija apie siauruką ir viešąją įstaigą „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis’’ (toliau ASG) klostosi tikrai keista.

Spręskite patys. Geležinkelis eina per du rajonus - Panevėžio ir Anykščių. Jie turi tą patį - bėgius ir stotis. O Panevėžys - dar ir unikalų, didžiausią Europoje traukinių depą, kuriame remontuojami siaurukų riedmenys, vagonai. Visas 68,4 kilometro geležinkelis, pradėtas tiesti dar carinės Rusijos laikais, vagonai, šilumvežiai, visa su tuo susijusi siauruko infrastruktūra priklauso Susisiekimo ministerijai. Tačiau viskam diriguoja Anykščių savivaldybė. Be to, atėjo ir pinigų badas.

Niekam nereikėjo

Kol dar nebuvo panaikinta Panevėžio apskritis, jau tada ministerija kūrė planus, kaip nusikratyti nuostolingo, pasenusio ir tik pinigus siurbiančio turizmo objekto. Bet siauruko kratėsi ir apskritis. Žinojo, kad jo priežiūra kainuos brangiai.

Panaikinus apskritis nutiko taip, kad dalininkais liko ministerija ir Anykščių rajono savivaldybė. Valstybė skirdavo kasmet 365 tūkst. eurų. Pinigų užtekdavo ir ASG darbuotojų atlyginimams, ir geležinkelio priežiūrai, ir technikos remontui.

Pastaraisiais metais ASG veikla atgijo. Turistinio sezono metu, savaitgaliais, traukinukas iš Panevėžio pūškuodavo iki Anykščių. Kelionės net ir 30 km/val. greičiu neprailgdavo. Pramogautojus prablaškydavo tai sąstatą užpuolę plėšikai, tai sustabdę „miško broliai“, tai stotyse keleivių laukiančios vaišės. Nuo Anykščių, jeigu turistai pageidaudavo, kitu traukinuku pasiekdavo Rubikių ežerą.

Nepaisant siauruko unikalumo, šis valstybinės reikšmės technikos paveldo objektas Susisiekimo ministerijai reikalingas kaip šuniui penkta koja. Tad pribrendo mintis šios naštos atsikratyti. Planas paprastas - dalininkais greta Anykščių savivaldybės priimti Panevėžio miesto ir rajono savivaldybes. Mat per jų teritorijas driekiasi siauruko bėgiai.

Ministerijos prašymu buvo sušaukti neeiliniai savivaldybių tarybų posėdžiai. Deputatai tokiam planui pritarė. Tačiau nuo to niekas nepasikeitė. Išskyrus finansavimą. Susisiekimo ministerija šiemet nurėžė 165 tūkst. eurų. Matyt, tikėdamasi, kad tą dalį padengs naujieji dalininkai. O jų dar nėra. Ir nežinia, ar tokių bus iš viso.

Užteks tik atlyginimams

Šiemet pirmą ketvirtį siaurukas iš ministerijos gavo 50 tūkst. eurų.

Tų pinigų, teigia laikinasis ASG vadovas Vismantas Užalinskas, užtenka tik darbuotojų atlyginimams. Tačiau kalbama apie praėjusio šimtmečio techniką, kuriai būtinas nuolatinis remontas. Galų gale ir pačiam geležinkeliui, ir visos infrastruktūros priežiūrai reikalingos lėšos.

Pasak V.Užalinsko, matydami artėjantį krachą, iš darbo išeina patyrę žmonės, kurių išmonė reikalinga remontuojant senąją techniką. Jos atnaujinimas iš esmės vyksta tik rėmėjų lėšomis. Antai dabar kapitališkai remontuojamas malkomis kūrenamas garvežys. Vien jo atkūrimui prireiks apie 50 tūkst. eurų.

„Jeigu dalininkais būtų Panevėžys ir rajono savivaldybė, daug kas išsispręstų, jie skirtų lėšų“, - sako V.Užalinskas, viskuo kaltindamas Anykščių rajono merą. Mat jo vadovaujama taryba ne tik šiemet neskyrė lėšų, bet ir blokuoja dalininkų iš Panevėžio atėjimą.

Nedavė ir neduos

Išties, ASG dalininkė Anykščių rajono savivaldybė šiemet iš savo biudžeto nenumatė siaurukui nė cento. Meras Kęstutis Tubis kalba griežtai: taryba ir negalėjusi skirti lėšų, neturėdama įmonės 2016-ųjų audito ataskaitos. V.Užalinskas juokiasi: ar ne absurdas, kodėl ministerijai ataskaita tiko, o Anykščių merui - ne. Todėl, kerta K.Tubis, kad ministerija per daug nesigilino, kur ASG vadovai leido pinigus.

O kas toliau?

Anykščių rajono meras ramiausiai aiškina: kas bus toliau, nuo jo nepriklauso. Esą Taryba padariusi tai, ką kažkada siūlė ministerija - savivaldybė tapo dalininke. O ASG visokiems remontams ir priežiūroms tegul pinigus užsidirba pati.

Kodėl anykštėnai purtosi dalininkų? K.Tubis nesutinka: jis nieko prieš, bet tegul jie ateina ir kalbasi. Tegul siūlo, kokią mato siauruko ateitį. Bet, sako, Panevėžys ir Panevėžio rajonas težino kelią pas vieną dalininką, ministeriją. O anykštėnus ignoruoja. K.Tubį, atrodo, tai žeidžia.

O įsižeidęs Anykščių rajono meras gali jaustis tikru padėties valdytoju. Kadangi du dalininkai turi po vieną balsą, ministerijos sprendimai galios tik tada, kai to norės K.Tubis.

Ko laukiama?

Kiek tęsis toks nesusikalbėjimas, kuris darosi netgi nebejuokingas? Kas turėtų būti tuo pozicijų taikytoju, kad situacija „šuo ant šieno“ nebesitęstų?

Ko gero, tas, kuris patikėjimo teise valdo valstybės turtą - siauruko infrastruktūrą, t.y. Susisiekimo ministerija.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sako nesuprantantis, kur šuo pakastas. Ministerija prašė, taryba balsavo sutinkanti tapti siauruko dalininke. Ir pinigų rajono biudžete šiems metams būtų skirta, nes rajonas kultūrai pinigų negaili. Bet dabar ir norėdami to traukinuko paremti negali.

„Tai yra kultūrinis objektas. Mes atvažiavusiam svečiui galime pasakyti, kad esame dalininkai unikalaus Europoje objekto. Čia ne naudos siekimas. Mes, skirdami kasmet kultūrai apie 2 milijonus plius 800 tūkst. bibliotekai, tam technikos paminklui pinigų rastume, bet turi būti kažkoks aiškumas“, - pasak mero P.Žagunio, per 14 darbo savivaldybėje metų jis pamena, kad šitas klausimas iškildavo kiekvienai vyriausybei.

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas išrėžė, kad ministerija žaidžia kažkokius neaiškius žaidimus. Esą iš pradžių kreipėsi, kad taryba skubiai balsuotų dėl sutikimo tapti įmonės dalininke, tačiau po keturių dienų tokį pasiūlymą pateikė Anykščiams. Dieną prieš neeilinius Panevėžio miesto ir rajono tarybų susirinkimus, Anykščių rajono taryba nusprendė viską perimti ir visas reikalas įstrigo.

„Aš manau, kad kliūtis yra Anykščių mero žaidimai ir ministerijos pasiklydimas. Iš tikrųjų, turi lemti ministerijos pozicija. Dabar ministerija laksto ir blaškosi, deklaruoja norą atiduoti siauruko valdymą trims, bet nieko nedaro. Man apskritai kurioziška, kad Anykščiai šeimininkaus Panevėžyje“, - taip padėtį vertina R.Račkauskas.

Anot jo, įvyko štai kas. Esą kai ministerija pasakė išeisianti iš dalininkų ir siauruko finansavimą paliksianti savivaldybėms, K.Tubis nerodė noro būti vienvaldžiu valdytoju. Nes suprato, kad vienai savivaldybei tokia našta ne pagal pečius.

„Tada visi trys merai ėmėmės žygių, kad tas finansavimas liktų, nes tai valstybės turtas, toks pats kaip Gedimino kalnas. Buvo pasiektas susitarimas, kad valstybė skirs tuos 200 tūkst. eurų. Kai pinigai buvo pažadėti, tada K.Tubis jau pats vienas ėmė tuos dalykus daryti. Mano akimis, tai tokie nesąžiningi žaidimai, kuriuos leidžia žaisti Susisiekimo ministerija“, - Panevėžio meras pripažįsta, kad jis neturi svertų įtakoti K.Tubio ir negali finansuoti siauruko.

***

Nuo redakcijos:

Iš atsakymo aiškėja, kad Susisiekimo ministerija tik planuoja atsisakyti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininko teisių. Jeigu „finansavimas ir toliau bus peržiūrimas kasmet“, vadinasi, plano pabaiga dar toli. Panevėžio meras visiškai teisus: Susisiekimo ministerijos žaidimai tęsiasi. Svarbiausia, neaišku, kada jie baigsis.

***

Susisiekimo ministerija tebeplanuoja

Štai kaip padėtį komentuoja Susisiekimo ministerija: „Susisiekimo ministerija siekia, kad ministerijos reguliavimo srities įmonės ir įstaigos imtųsi racionalių priemonių, kurios padėtų didinti pajamas, užtikrintų efektyvią jų veiklą.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ finansavimas nebuvo mažintas jau daugelį metų, kai tuo tarpu kitos pavaldžios įstaigos, mažėjant jų finansavimui, privalėjo ieškoti vidinių efektyvumo šaltinių. Dar prieš metus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovybė buvo informuota, kad nuo 2018 m. numatomas laipsniškas finansavimo mažinimas, tad būtina imtis veiklos, kuri užtikrintų tvarią įstaigos plėtrą.

Susisiekimo ministerijos nuomone, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ turėtų verstis lėšomis, gautomis iš savo veiklos, o padėti išsaugoti šį turizmo objektą turėtų tiesioginiai naudos gavėjai - Panevėžio miesto ir rajono bei Anykščių rajono savivaldybės.

Atsižvelgiant į tai, ministerija planuoja atsisakyti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininko statuso ir dalininko teises perduoti savivaldybėms, kurių teritorijose ši įstaiga vykdo veiklą.

2018 m. valstybės biudžete VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ yra skirti 200 tūkst. Eur. Šias lėšas numatyta pervesti dalimis kiekvieną ketvirtį Anykščių rajono savivaldybei, su kuria VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ turi sutartį.

Susisiekimo ministerija pirmojo šių metų ketvirčio lėšas Anykščių rajono savivaldybei yra pervedusi.

Lėšas už antrą ir trečią ketvirčius planuojama pervesti artimiausiu metu.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ finansavimas ir toliau bus peržiūrimas kasmet, įvertinus savivaldybių indėlį ir įstaigos veiklos rezultatus“.