respublika.lt

Nesakyk, kad nieko negali pakeisti (7)

2018 spalio mėn. 22 d. 07:58:44
Jaunius POCIUS

Susigrąžinti emigrantus - nerealios svajonės. Dabar reikia rūpintis, kad dvejojantys daugiau neemigruotų. Taip teigia savo kailiu emigranto duonos krimtęs molėtiškis Linas Bareikis. Tačiau valdžios pastangų spręsti šią problemą kol kas nematantis, o girdintis tik kalbas. Pats keletą metų praleidęs užsieniuose, grįžęs į Tėvynę Linas abejoja, ar jo pasekėjų bus daug.

 

Kas jį parvijo iš Norvegijos, Linas kalba neslapukaudamas. Ketinęs šioje šalyje praleisti dvejus metus, parvažiavo po pusantrų. Svetimoje šalyje, prisipažįsta, net gerai uždirbant gyventi be šeimos jam buvo sunku. Tiesiog ilgiau kentėti nebegalėjo, nes žudė namų ilgesys.

Lietuvoje L.Bareikiui, galima sakyti, pasisekė. Grįžęs surado darbą pagal specialybę.

Kai važiavo namo, dar nežinojo, ką veiks. Dirbdamas Norvegijoje buvo išsiuntinėjęs daug gyvenimo aprašymų, išdėstęs, kokios turi patirties, bet keturis mėnesius rimtų pasiūlymų nesulaukė. (L.Bareikis yra baigęs Kauno J.Vienožinskio kolegijos menų fakultete medžio dekoratyvinę plastiką. Tik grįžimo išvakarėse sulaukė kvietimo iš vienos solidžios baldų gamybos įmonės. Bet tai nebuvo pasiūlymas, kokio tikėjosi, todėl nusprendė, jog pagal turimas kompetencijas toks darbas jo netenkina. Vis dėlto po poros mėnesių iš tos pačios įmonės Linas vėl sulaukė kvietimo. Šį kartą pasiūlymas tiko, jis tapo padalinio vadovu.

Nors dabar Linas gauna, Lietuvos mastais vertinant, neblogą atlyginimą, nedžiūgauja. Juokiasi, jog tebesijaučia pusiau emigrantu. Mat ta įmonė už šimto kilometrų nuo namų. Sako, Molėtuose darbo gauti neįmanoma, Molėtai dabar išgyvena krizę. Tad skirtumas nuo ankstesnio gyvenimo tėra toks, kad dirbdamas Norvegijoje šeimą matydavo kartą per pusę metų, o dabar - savaitgaliais. Tačiau su tuo jis susitaiko, nes tokia esanti daugelio provincijos miestelių gyventojų dalia.

Apie tai, kokia jam pasirodė Lietuva grįžus ir ką patyrė dirbdamas užsienyje, L.Bareikis sutiko papasakoti „Žalgiriui“. Atviram pokalbiui ryžosi siekdamas atverti akis tiems, kurių valioje yra sustabdyti emigraciją ir įžiebti geresnės ateities viltį čia liekantiems. Pokalbį pradėjome nuo to, kas gali paskatinti grįžti išvykusius ir ar grįžusiam emigrantui įmanoma susirasti darbą.

- Pirmiausia reikia susitarti, apie kokius emigrantus mes kalbame,- sako L.Bareiklis. - Paprastų darbuotojų mes nesusigrąžinsime, tai tik žydra svajonė, apie kurią kalbėti neverta. Nes čia atlyginimai labai maži. Didelės įmonės vieno aukščiausių vadovų atlyginimas toks, koks yra žemiausio lygio statybininko atlyginimas Norvegijoje. Tai jeigu pabandysite susigrąžinti tą statybininką, jis pagalvos, ar čia įstengs nusipirkti valgyti, ir negrįš.

- Bet pats juk grįžai. Tad kokius žmones susigrąžinti mes dar galime turėti vilties?

- Galime susigrąžinti idėjinį žmogų, mylinį šalį, norintį čia gyventi su šeima. Tą, kuris tiki, kad kažkada ir Lietuvoje gyventi bus geriau.

- Idėjiniu netampama užsienyje. Juk jis išvyko nepaisant, kad namie buvo idėjinis...

- Tikrai taip. Gal jis kažkada tikėjo, kad gyvens Lietuvoje ir jos neapleis, deja, jam teko išvažiuoti. Vadinasi, mes turėjome žmogų, bet jo neišlaikėme. O pamatęs tenykštį gyvenimą ir lygindamas su tuo, ką paliko, jis buvo dar labiau demoralizuotas. Todėl sakau, kad grįš tas, kuris išvyko, nors nenorėjo išvykti. Aš grįžau, bet nesuprantu kalbų apie žmonių susigrąžinimą. Reikia stengtis, kad jie nebeišvyktų, bet nieko nedaroma.

- Pas mus mėgstama kartoti, kad jeigu čia žmonės dirbtų tiek, kiek ten, tai ir nereikėtų emigruoti. Padirbėjęs Olandijoje ir Norvegijoje jau galite palyginti darbo sąlygas. Ten, kaip ir čia, juk niekas veltui pinigų nemoka...

- Visų pirma, čia labai didelis darbuotojų išnaudojimas. Tai ypač akivaizdu gamybos įmonėse, tai matoma plika akimi. Paprastų darbuotojų algų kėlimas yra tik šnekos, tik popieriukų parodymas. Tarkime, algos kažkiek kilo. Bet jeigu palyginame su minimalios algos kilimu, specialistų algos kilo proporcingai gerokai mažiau. Jų algos proporcingai mažėjo minimalios algos link. O žemiausio lygio darbuotojų alga kilo labiausiai todėl, kad ji „pririšta“ prie minimalios algos. Tai ar tokios algos gali sugrąžinti žmones?

- O ką galėtum patarti mūsų verslininkams?

- Jeigu darbo vieta Olandijoje, kur teko dirbti, ir analogiškoje lietuviškoje gamybos įmonėje skiriasi keturis kartus... Ta pati darbo vieta, bet ten krūvis keturis kartus mažesnis, o atlyginimas keturis kartus didesnis. To reikia pasimokyti. Galima sudėlioti darbus taip, kad žmonės dirbtų mažiau, o padarytų daugiau. Nepervargę žmonės dirba našiau. Lietuviams reikia tai įsisąmoninti. Tačiau mūsų darbdaviams laimingas darbuotojas - nesuprantamas dalykas. Pas mus, jeigu dirbi viršvalandžius, tai esi labai geras darbuotojas. O ten priešingai. Ten einama link to, kad reikia mažinti darbo valandas, kad žmogus pailsėtų. Čia žmogų gniuždo ir pats požiūris į darbą. Reikia labai stipriai kovoti dėl savo vietos. Čia visi barasi, pikti, agresyvūs, nors patys yra samdiniai. Ten žmogus grįžta namo ramia galva.

- Anksčiau sakydavo, kad žmonės emigruoja užsidirbti. Dabar imama kalbėti, kad ne maži atlyginimai juos gena, o prastas požiūris į žmogų, - jis nevertinamas. Ką apie tai manai?

- Tame tiesos yra tikrai daug. Žmonės pirmiausia važiavo užsidirbti. Bet kai išvažiavo, pamatė, jog ten juos vertina kitaip. Tada suprato. Kol kalbos nesklido, tol šito niekas nežinojo. Bet apskritai Lietuvoje žmonės net patys savęs nevertina. Tai mačiau užsienyje dirbdamas su lietuviais, tą patį matau ir čia. Lietuviai nemoka dėl savęs pakovoti. Juk pas mus, jeigu darbdavys daro taip, kaip neleidžia įstatymai, jie nuleidžia galvas ir leidžiasi išnaudojami. Kodėl Norvegijoje pas lietuvį dirbančių norvegų nerasi? Todėl, kad jis žino, jog norvego nepastumdysi.

Lietuvių tikslas ir čia, ir ten toks pats - kuo daugiau uždirbti ir kuo daugiau išmelžti iš darbuotojo. Ir ten, ir čia jie apgaudinėja įstatymus kaip įšmano.

- Kokios patirties gavai būdamas užsienyje?

- Nauda buvo tokia, kad, dirbant prižiūrėtojo darbą statybose, labai daug reikėjo bendrauti su klientais. Aš dabar galvoju, kad tai vertinga patirtis. Kiekvienam pravartu būtų išvažiuoti bent trumpam, kad pakeltų savo lygį. Kad ne tik pakeliautų, pabendrautų su žmonėmis, bet galų gale kitokią kultūrą pajustų, pamatytų, koks pasaulis gali būti. Pabuvęs ten supranti, kad Lietuvoje mes lyg kažką darome, bet iš tikrųjų nežinome, kaip turi būti, kaip galima gyventi geriau. O kiti jau gyvena, tik reikia pasižiūrėti, kaip jie tai daro. Mes kuriame tokius dalykus, kuriuos pasaulis seniai sukūręs ir jau pamiršęs. Ten, aišku, yra savos problemos. Bet kad mums kas duotų jų problemas...

- Viena iš blogybių, kurias emigrantai pripažįsta, - ten niekada nesijausi savas, visada būsi svetimas.

- Ar Lietuvoje ne taip?

- Na, Tėvynėje bent nesijauti svetimšalis...

- O kodėl nesijauti? Nes kalbą moki ir supranti, ką visi šneka? Tu Lietuvoje gali pasijusti svetimas, nes esi niekas ir tavo nuomonė niekam neįdomi. Taip įdomiai išeina: Lietuvoje visi išnaudojami, bet užtat savi. O kodėl ten jaučiasi svetimi? Todėl, kad kalbos nemoka, mentalitetas ne tas. Pavyzdžiui, dalykai, kurie pas mus atrodo savaime suprantami, ten - tabu ir niekam nesuvokiami. Jeigu Norvegijoje prie vaiko gersi alkoholį, jie į tave kreivai žiūrės, o pas mus - nieko tokio. Mes esame kitokio mentaliteto, todėl ir pasijaučiame nepilnaverčiai. Kaip jie gali jaustis pilnaverčiai, jeigu 10 metų gyvena Norvegijoje ir nemoka jų kalbos.

- Jeigu ten tokios galimybės, bet kas gali paklausti, kodėl grįžai, kas jus čia laiko?

- Vienas dalykas - noras, kad mano vaikai čia užaugtų matydami savo močiutes. Kitas dalykas, aš dar tikiu, kad Lietuva gali pasveikti. Aš pats sau noriu tai įrodyti, kad Lietuva turi tokią galimybę. Labai tikiu, kad tie mažyčiai judėjimai, kurie dabar vyksta, po penkių ar dešimties metų kažką pakeis.

- Molėtai juda?

- Kai mūsų vaikai pradėjo lankyti darželį, mokyklą, mes su žmona sujudom, pradėjom judinti ir kitus. Atsirado jaunų, kitaip mąstančių iniciatyvių žmonių, kurie taip pat ėmė judinti prastai veikiančias organizacijas, pradėjo kurti gerai funkcionuojančius forumus. Atsiranda žmonių sambūris, kuris nori matyti kitokius Molėtus. Žiūrint į tuos žmones, gimsta tikėjimas, kad galime pakeisti savo kraštą. Suprantu, kad mes nepakeisime visos Lietuvos. Bet yra galimybė per rinkimus pakeisti miestą, kuriame tu gyveni. Dabar vykdomi kažkokie neaiškūs projektai, neaiškūs jų tikslai. Atrodo, kad kažkas kraunasi sau į kišenę, o žmonių labui nedirba. Reikia nustoti fantazuoti, kad ką nors gali pakeisti išrinktas prezidentas ar Seimas. Reikia pradėti nuo savo kiemo. Mano patirtis rodo, kad daug ką galima nuveikti sakant: „Ne, aš su tuo nesutinku.“ Būtina pakeisti klaidingą žmonių mąstymą, kad nieko negalima padaryti, kad kitaip nebus. Tiesą pasakius, jeigu tokie procesai nebūtų prasidėję, aš nebūčiu galvojęs apie grįžimą į Lietuvą. Prieš kokius trejus metus buvau labai nusivylęs. Žmonės sunkiai vienijosi, tam trukdė senosios partijos. Jos ir dabar bando skaldyti judėjimus. Bet atsiranda tokių žmonių, kurie tai supranta, nepasiduoda. Man norisi tuos žmones palaikyti. Artėjantys rinkimai parodys, ar Lietuva pasirengusi kažkur eiti, kažką daryti, ar visi ir toliau pasiryžę „virti savo sultyse“. Dabar matau, kad Lietuvoje pradėjo kurtis visokie judėjimai. Pažiūrėsime, į ką jie pavirs, ar tai ne tušti žodžiai. Pas mus apie patriotizmą kalbama, kol tai naudinga kažkam. O paskui tie patriotizmo propaguotojai įsivelia į tokius skandalus, kad paaiškėja, jog nebuvo jokio patriotizmo, jokio sąžiningumo.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAI: krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lapkričio 13-14 dienomis dalyvaus Šiaurės-Baltijos ir Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimuose Osle, Norvegijoje.
  • PARODA: antradienį sostinės „Arkos“ galerijoje atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ 60-mečiui ir atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirta paroda „Dailė lėlių teatre“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Koks laikas turėtų būti nuolatinis Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2968
RUB - 76.1800 CHF - 1.1368
GBP - 0.8756 NOK - 9.5378
reklama
Ukis 2018