respublika.lt

Nerūpi nei žmonės, nei žvėrys

(0)
Publikuota: 2014 rugpjūčio 01 14:52:46, Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Sunku nuspėti, koks greitis gali būti saugus, kad būtų įmanoma išvengti nelaimės susidūrus su iššokusiu į kelią briedžiu. Redakcijos archyvo nuotr.

Išvažiuojate? Deja, kelionę gali sugadinti į kelią išbėgęs žvėris. Nors žvėris prižiūrėti priklauso valstybei, ši tvirtina, kad žmonės patys turi rūpintis savo ir dar žvėrių saugumu.

 

Saugaus kelių eismo taisyklėse numatyta, kad zonoje, kuri pažymėta įspėjamuoju ženklu apie tai, kad į kelią gali išbėgti žvėrys, reikia važiuoti pasirinkus saugų greitį. Deja, koks tas greitis, ne visai aišku.

Lietuvos automobilių kelių direkcija perspėja, kad papildomai greičio ribojimo tokiuose ruožuose nėra, ten galioja greitis, atitinkantis to kelio ruožo parametrus ir Kelių eismo taisykles. Tačiau leistinas greitis ir saugus greitis ne visada yra toks pats: atsižvelgiant į besikeičiančias oro ir eismo sąlygas, kelio dangą, matomumą, vairavimo įgūdžius ir pan. saugus greitis gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną. Todėl saugus greitis kiekvienam vairuotojui gali būti skirtingas.

Įdomu, ar pasirinkus net atrodytų saugų 50 km/h greitį pavyks išvengti pasekmių, jei staiga iš krūmų prieš automobilį iššoks stambus briedis? „Deja, gerai gali ir nesibaigti. Zuikis gal nieko baisaus nepadarys, bet briedis tikrai gali sugadinti automobilį nepataisomai ir susižeisti pats. Sunku pasakyti, kaip nustatyti, koks greitis yra saugus. Įvykus tokiam susidūrimui, dėl jo kaltas lieka vairuotojas, nebent jis būtų apsidraudęs Kasko draudimu, nes privalomasis civilinis draudimas žalos nepadengia“, - sako Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis.

Tačiau pagal įstatymus Lietuvos žvėrys priklauso ne vairuotojams, o valstybei. Galbūt ji ir turėtų atlyginti žalą, kurią patyrė vairuotojas dėl to, kad teritorija neaptverta ir vargšai žvėrys priversti migruoti pavojingais keliais. T.Rudzkis tikina, kad šalyje jau būta atvejų, kai žmonės dėl to kreipėsi į teismą ir, įvertinus atskirų situacijų aplinkybes, šiems žmonėms valstybė atlygino jų patirtą žalą. „Žinoma, galima ištirti, ar vairuotojas buvo pasirinkęs saugų greitį, paisė galiojančių ženklų, bet lygiai taip pat ir valstybė: jei ji nesiėmė priemonių (neužtvėrė tvoros, nepastatė ženklų), kurios padėtų išvengti situacijos, ji taip pat turi už tai atsakyti“, - svarsto draudikų atstovas.

„Tai gal valstybė turėtų išmedžioti visus žvėris ir niekas niekam netrukdytų?“ - juokaudamas klausia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukauskas. Nors išskirtiniais atvejais vairuotojai kreipiasi dėl žalos atlyginimo ir kaltina kelininkus, kad nėra numatytas rekomenduojamas greitis tokiose zonose, S.Pukauskas mano, kad tokio greičio numatyti neįmanoma: „Viską aprašyti taisyklėmis turbūt neįmanoma. Kita vertus, būtų labai paprasta - visas gyvenimo taisykles išmokai ir sau gyveni pagal jas. Bet visuomet jas kažkam norisi sulaužyti, o jos suveikia irgi ne visais atvejais.“

Jo manymu, net ir nurodžius konkretų važiavimo greitį zonose, vargu ar vairuotojai jo laikytųsi, mat net ir mieste 90 proc. vairuotojų viršija leistiną greitį. „Jeigu užmiestyje, kur galima važiuoti 90 km/h, pastatytume ženklą, ribojantį greitį iki 50 km/h, abejoju, kad vairuotojai tokiu ir važiuos“, - svarsto S.Pukauskas.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad per metus įmonėje registruojama ne mažiau kaip 100 susidūrimų su gyvūnais keliuose, kai nukenčia automobiliai. Tokiu atveju Vidutinė kasko draudimo klientų žala siekia 3700 litų. Ji panaši kaip ir pernai.

Tačiau apskritai tokių atvejų skaičius šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 21 proc., o išmokėtų žalų suma padidėjo 23 proc. Šiemet kompensacijas už patirtą žalą, susidūrus su gyvūnais, jau gavo daugiau kaip 500 vairuotojų.

„Dažniausiai Lietuvoje vairuotojams kelią pastoja stirnos  - iš viso apie 40 proc. visų avarijų įvyksta susidūrus su stirna. Tiesioginio smūgio su gyvūnu nuostoliai nėra tokie dideli, jie smarkiai padidėja, kai vairuotojai bando išvengti susidūrimo - kliudo žvėrį, nuvažiuoja nuo kelio, atsitrenkia į medį, stulpą, kitą automobilį, apsiverčia. Avarijų, susidūrus su gyvūnais, pastaraisiais metais daugėja, nes Lietuvoje didėja gyvūnų populiacija - daugiau aktyvių žvėrių“, - sako A.Juodeikis.


Nemunas ABUKAUSKAS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas:

Žinoma, reikia džiaugtis, kad Lietuva yra tokia vieta, kurioje dar gali gyventi žmonės ir laukiniai gyvūnai. Kita vertus, liūdna, kai gyvūnų išbėgimas į kelią baigiasi nelaimingai. Tai šiandien Lietuvoje yra aktuali problema. Lietuvoje yra apie 22 tūkst. kilometrų, tuomet natūraliai kyla klausimas, kaip visus juos būtų galima aptverti. Todėl nuolat daromi tyrimai ir ieškoma, kur gyvūnų pasirodo daugiau, kad būtų galima apsaugoti bent tas vietas. Briedis per naktį gali nueiti apie 50 kilometrų. Akmenį, medį ar statų šlaitą dar galima aptverti, bet briedžio aptverti fiziškai neįmanoma.

Kiekvienas iš mūsų turi elgtis atsargiai. Bet aš suprantu ir paprastus žmones, kurie gal ir neviršydami greičio bei važiuodami atsargiai dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių pakliūva į tokį eismo įvykį. Užsienio valstybėse tokiu atveju vairuotojams atlyginama padaryta žala.

Šiandien dėl tokio eismo įvykio pas mus kaltinamas vairuotojas. O vairuotojas bylinėjasi teismuose ir visaip bando įrodyti, kad kalti kelininkai. Kelininkai savo ruožtu taip pat tikina, kad viskuo pasirūpino gerai. Bet kalto ieškoti po įvykio jau nėra prasmės. Sakyčiau, reikia padaryti taip, kad to iš viso neįvyktų. Turi būti ieškoma įvykio priežasčių, o ne sprendžiamos pasekmės.

Dažnai kalbama, kad reikia išpjauti šalia kelio esančius krūmus, kad bent būtų galima kažką matyti kelis metrus. Bandydami tai padaryti susiduriame su privačiomis teritorijomis, reikia gauti leidimus, išpirkti žemę. Nes įstatyme numatyta, kad aukščiausia vertybė yra privatus turtas, o šalia kelių daugiausiai ir yra privatūs sklypai.

Turbūt kiekvienas galėtų atlikti savo darbą ir pareigas bei būti atsakingas, deja, kartais įstatymas suvaržo. Žinoma, lengva sakyti, kad nieko niekas nedaro. Kartais priežiūros trūksta, tačiau pasitaiko atvejų, kai ir mums patiems trūksta paprastos atsakomybės.

Faktai


Per 10 metų  valstybinės reikšmės keliuose įvyko 126 eismo įvykiai su gyvūnais (per metus vidutiniškai 13 tokių eismo įvykių) žuvo 12 žmonių, 178 - buvo sužeisti.

2013 metais valstybinės reikšmės keliuose įvyko 11 eismo įvykių su gyvūnais, kurių metu  1 žmogus žuvo ir 15 buvo sužeista.

2013 metais daugiausiai užvažiavimų ant gyvūnų įvyko magistraliniuose keliuose - 8 (73%).

Per 4 metus daugiausia eismo įvykių su gyvūnais įvyko magistraliniuose keliuose A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys (5 ir 4 užvažiavimai).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s