Lengvus milijonus žadantys, bet tik pinigus iš žmonių viliojantys žaidimų organizatoriai Lietuvoje nebaudžiami. Mat kažkodėl nė viena institucija nesiteikia apginti nukentėjusiųjų bei užkirsti kelio esamiems ir būsimiems sukčiavimams.
Sukčiavimas - legalus?
Gaunate žinutę su neįtikėtinu pasiūlymu: jei nusiuntę trumpąją žinutę numeriu 1319 atsakysite, kiek nykštukų turėjo snieguolė, galite laimėti milijoną. Tačiau išsiuntus atsakymą po kurio laiko paaiškėja, kad laimėjote ne jūs, o loterijos “SMS milijonierius” organizatorė - UAB “Inscribo”, kuri susišlavė mažiausiai keliasdešimt litų iš jūsų telefono sąskaitos. Dažniausiai “aukomis” tampa pinigais susigundę nepilnamečiai.
“Vakaro žinios” sulaukė daugybės tokiu sukčiavimu pasipiktinusių žmonių skambučių. “Jie net nesiteikia parašyti, kiek tokios “loterijos” kainuoja. O mano vaikas susigundė tokiomis nesąmonėmis. Sako, “norėjau jums uždirbti pinigų”. Kiek žmonių kasdien užkimba ant šio jauko? Todėl nesuvokiu, kodėl tai dar nėra uždrausta”, - negalėjo atsistebėti tauragiškė Aldona.
Kiti pašnekovai tvirtino bandę susisiekti su organizatoriais, bet šie esą visiškai nepasiekiami. Tuo įsitikino ir “Vakaro žinios”. Paskambinus įmonės “Inscribo” telefonu atsakiklis galų gale maloniai pasiūlo: “Norėdami išsakyti savo nuomonę, rašykite elektroninio pašto adresu: pagalba@bukmobilus.lt.” “Gyvi” įmonės informacijos teikėjai - niekaip nepasiekiami.
Įstatymai negalioja
Kitų loterijų organizatoriai neslepia pasipiktinimo, kad konkurentai tokiais nesąžiningais veiksmais užtraukia šešėlį visiems šio verslo dalyviams. Negana to, įregistravę tokią aferą kaip “žaidimą”, jo atstovai išvengia ir didelės dalies mokesčių, išlaidų bei atsakomybės.
UAB “Žalgirio loto” direktorius Šarūnas Dusevičius tvirtino, jog šiais veikėjais, be kitų tarnybų, turėtų susidomėti ir mokesčių inspekcija.
“Pas mus į viską žiūrima griežtai - ir nepilnamečius, ir tai, kad viskas vyktų teisingai. O lošimų komisija taip pat neturi galios jų bausti, nes jie užsiregistravę kaip paprastas žaidimas. Gali tik ekonominė policija arba mokesčių inspekcija ištirti. Pats įstatymas nedraudžia nepilnamečiams žaisti loterijose - o kas turi telefoną, negi nustatysi? Mes gal ir neteisingai darome, bet televizijos žaidimuose prašome, kad eitų žaisti suaugęs žmogus. Be to, mes privalome ne mažiau kaip 50 procentų atiduoti laimėjimams, sumokėti apyvartos mokestį. O jie nieko neprivalo atiduoti. Ir net taisyklėse įrašyta, kad žmogus turi turėti galimybę atsisakyti paslaugos. Čia to nėra. Lošimų priežiūros komisija, ekonominė policija turėtų daugiau energijos parodyti, labiau tuo pasidomėti”, - piktinosi “Žalgirio loto” vadovas.
Gynėjams nusispjauti
Žmones turinti ginti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat nusiplovė rankas. Esą ji gina žmones tik nuo nesąžiningų paslaugų teikimo, o čia - ne paslauga.
“Negaliu pasakyti, nes neužsiimu tais dalykais. Nežinau, ar išvis tai mūsų kompetencija, nes čia nėra paslauga”, - dėstė tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė.
Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Eglė Bakštytė netgi patvirtino, kad šia problema nėra kam rūpintis.
“Tai nėra konkreti prekė ar paslauga. Tad vartotojų teisių nuostatos čia netaikomos. Iš tikrųjų vartotojams siūlome kreiptis į teismą, nes mes neturime teisinių galių taikyti priemones”, - atskleidė vedėja.
Liepsime dirbti vartotojų gynėjams
Remigijus ŠIMAŠIUS - Teisingumo ministras:
Galiu pasakyti - keista, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesiima priemonių arba nenukreipia į labai aiškią instituciją.
Žinau, kad kai kuriais atvejais tokių “pilkųjų zonų” be atsakomybės išlieka. Tad Vyriausybėje imsimės svarstyti klausimą dėl vartotojų teises ginančių organizacijų pertvarkos. Sieksime įtvirtinti, kad visais tais atvejais, kai kyla abejonių, kam priklauso kompetencija arba kompetencija nepriskirta nė vienai iš institucijų, šiuos veiksmus tirtų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tada visi tie “pilkieji atvejai” būtų apimti.
Tiesą sakant, pagal sveiko proto kriterijus, minėtu atveju funkciją Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų prisiimti. Reikėtų pažiūrėti detaliau, kokiais motyvais jie atsisako tai daryti. Esant kraštutiniam atvejui, siūlymas kreiptis į teismą yra teisėtas.
Tačiau klausimas, ar tarnyba turi apsiriboti tik tokiu siūlymu. Sutinku, kad dabar yra tokių atvejų, kur neaišku, kas žmogų gina ir kiek jį gina.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"