respublika.lt

Nepriklausomos Lietuvos įgaliotasis ministras Švedijoje Vytautas Jonas Gylys (1938-1940)nuotraukos

2014 sausio mėn. 04 d. 18:22:20
Joana Viga ČIPLYTĖ, istorikė

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940) Užsienio reikalų ministerijoje dirbo būrys diplomatų, kurių veikla paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką krašto istorijoje. Vienas iš jų - Vytautas Jonas Gylys (1886-1959).


Vytautas Jonas Gylys, prieš pradėdamas eiti įgaliotojo ministro pareigas Švedijoje, jau turėjo sukaupęs didelę diplomatinio darbo patirtį. Eiti šias pareigas jam leido įgytas aukštasis juridinis išsilavinimas ir sukaupta didelė valstybininko patirtis.

1912 metais, baigęs Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, įsidarbino Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministerijos Juriskonsultų skyriuje Peterburge. Po vienų darbo metų, būdamas dvidešimt septynerių, V.J.Gylys persikėlė gyventi į Helsinkį, kur iki 1918 metų dirbo Suomijos generalgubernatūroje. V.J.Gylys greitai įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą. Buvo Lietuvių tremtinių draugijos pirmininkas, Suomijos lietuvių draugijos pirmininkas. Svajonė grįžti į Lietuvą išsipildė tik 1918 metais.

Tuo metu Lietuvoje vyko politinės permainos. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbta pasauliui, kad Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, kad sudarytas pirmasis Ministrų kabinetas. 1918 metų kovo 23 dieną vokiečių kaizeriui Vilhelmui II pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, jau tų metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo įsteigta Lietuvos pasiuntinybė Berlyne, jos pirmuoju pasiuntiniu tapo Jurgis Šaulys. Gruodžio 26-ąją buvo sudarytas Ministrų kabinetas koalicijos pagrindais. Nuo 1919 metų santykiams su užsienio šalimis pradėta steigti Lietuvos atstovybės ir konsulatai Suomijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse. Šioms darbo vietoms užimti reikėjo išsilavinusių vyrų ir moterų. Tad V.J.Gylys grįžęs į Lietuvą greit gavo tarnybą. Ėjo Lietuvos Vyriausybės Kanceliarijos viršininko pareigas. Pareigingas ir darbštus tarnautojas neliko nepastebėtas. V.J.Gylį, gerai mokantį rusų, suomių, švedų kalbas, Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė 1919-1921 metais paskyrė pirmuoju Lietuvos atstovu Suomijai, o nuo 1920 metų - Estijai.

V.J.Gyliui 1921-ieji tapo lemtingais ir naujų patirčių metais. URM vadovybė trisdešimt penkerių metų diplomatą V.J.Gylį siuntė dirbti ten, kur buvo reikalingiausias: nuo 1921 m. iki 1924 m.  - Karaliaučiuje, nuo 1924 m. iki 1926 m. - Danijoje (Kopenhaga), nuo 1927 m. iki 1930 m. - Latvijoje (Ryga), nuo 1930 m. iki 1932 m. - Didžiojoje Britanijoje (Londonas).

Po vienuolikos darbo metų užsienyje, 1932 metais, diplomatas V.J.Gylys grįžo į Lietuvą. 1932-1934 metais ėjo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas, o nuo 1934 m. iki 1937 m. buvo laikinasis reikalų patikėtinis.

1937 metais V.J.Gylys, atšventęs 51-ąjį gimtadienį, sulaukė URM ministro Stasio Lozoraičio įsakymo, kad nuo 1937 metų gruodžio mėnesio jis paskiriamas įgaliotuoju ministru ir nepaprastuoju pasiuntiniu Švedijoje (rezidencija Stokholme). 1938 metų vasario 16 dieną V.J.Gylys įteikė kredencinius raštus Jo Karališkai Didenybei Princui. Diplomatinį darbą tęsė iki 1940 metų rugpjūčio 21 dienos.

Nors Lietuvos pasiuntinybė Švedijoje buvo uždaryta, V.J.Gylys į Lietuvą negrįžo. Pasiliko gyventi Stokholme.

Palaikė diplomatinius ryšius su užsienyje dirbusiais įgaliotaisiais ministrais. Itin glaudus ryšys jį siejo su įgaliotuoju ministru, atstovu prie Tautų Sąjungos Eduardu Turausku Šveicarijoje. Siuntė kolegai korespondencijas, gautas iš Lietuvos ir kitų šaltinių. Iki šių dienų išlikusios korespondencijos, saugomos Huverio instituto archyve (Kalifornija, JAV), leidžia tvirtinti, kad įgaliotojo ministro V.J.Gylio veikla Stokholme 1940-1944 metų laikotarpiu buvo produktyvi. (Šių eilučių autorė 2013 metų pavasarį turėjo galimybę tyrinėti dokumentus, saugomus JAV.)

Abu diplomatai - V.J.Gylys ir E.Turauskas - nuolat keitėsi informacija. E.Turauskas mokė V.J.Gylį, kaip reikia rinkti informaciją, ją sisteminti.

E.Turauskas ne kartą kolegai korespondencijose guodėsi, kad jam sunkiai sekasi susikalbėti ir keistis politine informacija su įgaliotuoju ministru K.B.Balučiu Londone. Tad viltingai V.J.Gylio prašė abiem palaikyti tuos tvirtus ryšius, keistis informacija... Siuntė telegramą: „Jei girdi Kauną, Vilnių - telegrafuok, kaupk svarbiausius dalykus ateityje ir santrauką už pereitą laiką siųsk adresu: Lietuva Berne. Kanto 76 (Huverio instituto archyvas. E.Turausko fondas. Dėžė Nr.1. Korespondencija V.Gylys. 1940-1942-1944. E.Turausko korespondencija V.J.Gyliui. Bernas, 1941 07 03).

E.Turauskas patarė, kaip reikia rinkti žinias, jas sisteminti, kad tiktų Spaudos biuro leidžiamam informaciniam biuleteniui, kurio redaktoriumi buvo E.Turauskas. Pateikė pavyzdį, kad klausant radijo žinias iš Kauno reikia susižymėti ir mažus dalykėlius, kaip kroniką, banalius pasakojimus ir t.t. Klausant paskaitų, pasižymėti vieną kitą būdingą sakinį. Priminė V.J.Gyliui, kad jis „vienintelis mūsų informacijos šaltinis apie tai, kas dedasi krašte“ (E.Turausko korespondencija V.J.Gyliui. Bernas, 1941 08 08).

V.J.Gylys rašė, kad Lietuvos auksas dar 1940 metų birželio mėnesį Lietuvos banko pavedimu buvo perkeltas į Rusijos banko sąskaitą. Priminė, kad „patys švedai per savo naivumą neparodė tą indėlį kiek prisilaikyti, tai viskas buvo atlikta sulig banko taisyklėmis. Už savo bailumą galingojo baltojo meškino švedai yra turėję daugiau nuostolių“ (1942 06 04 įgaliotojo ministro V.J.Gylio korespondencija). Nuoširdžiai rašė, kad 1944 metų sausio 22 dieną įvyko gedulingos pamaldos už a.a. prezidento Antano Smetonos vėlę. Akcentavo keletą tų iškilmių detalių, pvz., kad ant katafalko buvo padėta trispalvė vėliava, per mišias dainininkė p. Skankienė giedojo lietuviškai „Marija, Marija“, „Ave Marija“ ir „Libera me, Domine“, po to visi susirinkę žmonės sugiedojo Tautos himną. Iš diplomatų šv.Mišiose dalyvavo tik lenkų ministras su sekretoriumi bei keli švedų ministrai, buvę akrediduoti Lietuvai. Pabaltijo kolegos ir garbės konsulai iš Stokholmo paskutinį kartą pagerbė Lietuvos prezidentą.

Prezidento atminimas buvo pagerbtas Vilniaus katedroje sausio 22 dieną. Sausio 24 dieną Vilniaus radiofonas surengė paskaitą apie velionį, kaip lietuvių kalbos žinovą, prakilnų žurnalistą ir kovotoją už laisvę (Korespondencija, 1944 01 27).

Šias ir kitas gautas V.J.Gylio korespondencijas iš Stokholmo diplomatas E.Turauskas publikavo Berne leidžiamame informaciniame biuletenyje, kuris buvo platinamas Lietuvos pasiuntiniams kitose užsienio šalyse. Tai buvo didelė paspirtis keistis žiniomis su kitais diplomatais, dirbusiais JAV, Brazilijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 1946 metais E.Turauskui išvykus gyventi į Prancūziją, o 1949 metais V.J.Gyliui - į Kanadą, dviejų diplomatų ryšys nutrūko.

V.J.Gylys iki mirties dirbo Lietuvos generaliniu konsulu Kanadoje (Torontas). Jo diplomatinė karjera truko 40 metų. V.J.Gylys, sulaukęs 73 metų amžiaus, mirė Toronte. Apie paskutinius V.J.Gylio gyvenimo ir veiklos metus Toronte žinių nėra gausu. Reikia tikėtis, kad Kanados lietuvių bendruomenė prisidės prie diplomato V.J.Gylio atminimo išsaugojimo ir Lietuva sulauks archyvinės medžiagos, atspindinčios diplomato veiklą Kanadoje.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAVOJINGOS ŠALYS: sveikatos apsaugos ir kelionių saugumo specialistai iš „International SOS“ įvardijo Libiją, Afganistaną, Somalį, Siriją, Jemeną, Malį ir Pietų Sudaną kaip turistams pavojingiausias pasaulio šalis 2019 metais, praneša Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Mail“.
  • SUMAŽĖJO: patenkintų demokratijos veikimu prieš metus buvo tiek pat gyventojų, kaip ir dabar, o nepatenkintų demokratijos veikimu per šį laikotarpį sumažėjo 6 procentiniais punktais - prieš 12 mėnesių nepatenkintų demokratija buvo 58 proc.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Ukis 2018