respublika.lt

Nei per anksti, nei per vėlai: kokiu laiku turėtų gyventi Lietuva, nustojus sukinėti laikrodžius

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 13 07:35:11, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Nei per anksti, nei per vėlai: kokiu laiku turėtų gyventi Lietuva, nustojus sukinėti laikrodžius. Stasio Žumbio nuotr.

Europos valdžia pagaliau leido šalims pačioms apsispręsti, kuriuo - vasaros ar žiemos - laiku jos nori gyventi. Už šį klausimą atsakinga Susisiekimo ministerija atlieka gyventojų apklausą, tačiau jos rezultatai lemiamo vaidmens neatliks. Galiausiai bus tariamasi ir su kaimyninėmis šalimis. O koks būtų geriausias pasirinkimas?

 

Šiuo metu visoje Europos Sąjungoje dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda. Kaip nurodoma direktyvose, tai daroma siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Nors ir teigiama, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas teikia ekonominę naudą, gyventojai teigia naudos nepajuntantys, priešingai - sezoninis laiko keitimas daugeliui turi neigiamų pasekmių.

Laiko kaitaliojimu rudenį ir pavasarį nepatenkinta ne tik Lietuva. Šiemet Europos Sąjungos mastu surengtoje apklausoje dėl laiko keitimo net 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė prieš sezoninį laiko keitimą. Pastaruoju metu tokia apklausa vykdoma ir pas mus.

Atliks tyrimą, paskui patys nuspręs

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė, visuomenės nuomonės tyrimas dėl to, kuriam nuolatiniam laikui - vasaros ar žiemos - Lietuvos gyventojai teiktų pirmenybę, vykdomas reprezentatyvios gyventojų apklausos būdu. Tai reiškia, kad bendrovė, tirianti visuomenės nuomonę, respondentus pati pasirenka pagal tam tikrą metodiką taip, kad tyrimas atspindėtų visų šalies gyventojų pagal pagrindines socialines demografines charakteristikas (gyvenamą vietovę, lytį, amžių ir pan.) nuomonę. Tiriant visuomenės nuomonę bus apklausta ne mažiau kaip 1000 respondentų. Tyrimų tikslinė grupė - 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Respondentai tyrimui atrenkami daugiapakopės stratifikuotos atrankos būdu. Preliminarių duomenų, už kokį laiką pasisakytų atrinkti asmenys, ministerija dar neturi. Kieno žodis bus lemiamas? „Dėl nuolatinio laiko pasirinkimo Lietuvoje vykdomas visuomenės nuomonės tyrimas, taip pat vyks viešosios konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, bus konsultuojamasi su kaimyninėmis ES valstybėmis, ir tik tada bus apsispręsta Lietuvoje pasirinkti nuolatinį vasaros ar žiemos laiką. Galutinį sprendimą lems visų minėtų tyrimų, konsultacijų ir pasitarimų su kaimyninėmis valstybėmis rezultatų visuma. Pasak ministerijos atstovės, tikimasi, kad Lietuva dėl nuolatinio laiko poziciją galės pasakyti jau ateinančių metų pradžioje. Daug kas priklausys ir nuo kitų šalių, jų pasirengimo lygio.

Susisiekimo ministerijos žiniomis, pasirengimas nebekeisti sezoninio laiko vykdomas panašiai visose ES valstybėse, beveik visos šalys vykdo arba ketina vykdyti vidines konsultacijas. Atsakymo, kada laikrodžius pasuksime paskutinį kartą, ministerija neturi. „Dėl pasiūlymo vyksta derybos, nes ES valstybėms narėms ir Europos Parlamentui reikia sutarti, nuo kurių metų atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Lietuva siekia, kad šis sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, - teigė Susisiekimo ministerijos atstovė.

Laiką kaitalioja seniai


Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981-1989 m., panaikintas 2000 m. 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valanda atgal. 1998 m. kovo 29 d. Lietuvoje buvo įvestas Vidurio Europos laikas (UTC+1), tačiau 1999 m. spalio 31 d. grąžintas Rytų Europos laikas (UTC+2). Liaudyje tai buvo vadinta „Andrikienės laiku“. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Laikrodžių rodykles valanda į priekį pasukame kovo paskutinį sekmadienį trečią valandą nakties, o atgal atsukame spalio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties. Toks nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Pastarąjį laikotarpį vadovaujamasi 2001 m. priimtos devintosios direktyvos nuostatomis.

Fiziko, gamtos mokslų daktaro ir etnologo Liberto KLIMKOS komentaras:

Geriausias laikas žmogui yra tas, kuris mažiausiai atitolina jį nuo saulės. Žiemos laikas būtų arčiausiai mūsų biologinio laikrodžio. Sukiodami laikrodžius vasarą mes dvi su puse valandos nuėjome į „šoną“. Organizmas tapo visai išbalansuotas. Ypač tą jaučia vaikai ir seni žmonės. Jaunimas greičiau prisitaiko, jie muzikos pasiklauso aktyvios, išgeria energinio gėrimo ir greitai atkuria ritmą. Vaikams labai sunku keltis su tamsa, nes jų organizmas dar tebėra gamtos glėbyje. Ir gyvuliams sunku prisitaikyti prie laiko šuolių, nes jie negali prisidengti jokiais civilizacijos įpročiais.

Maždaug pusė žmonių yra „vieversiai“, kita dalis - „pelėdos“. „Vieversiai“ yra aktyvesni, gal jie ir teisūs, nes kuo daugiau žmogus iš ryto gauna saulės, tuo jis yra aktyvesnis visą dieną. Jie agituoja už vasaros laiką, o „pelėdoms“ tas pats. Rytą jie pramiega. Šitose apklausose aktyvesni „vieversiai“, o gamtos laikui artimesnis yra žiemos laikas.

Žmogus yra biologinė esybė, gyvosios gamtos dalis. Gamtoje ritmą diktuoja dangaus šviesulių judėjimas. Neabejotina, kad perėjimas prie sezoninio laiko sutrikdo vidinį žmogaus ritmą. Juk organizmas vadovaujasi ne laikrodžiu, o dienos šviesa. Pavasarį toks laiko šuolis tarsi perkelia žmones keturiomis savaitėmis atgal, taigi vėl į vasario mėnesį. Rudenį dėl laikrodžio rodyklių persukimo grįžtama atgal 6-is savaitėmis. Saulės tekos laiko pakeitimą galima palyginti su staigiu persikėlimu į kitą geografinę platumą - kaip sėsti į lėktuvą ir pralėkti kelias laiko juostas. Sportininkai tai jaučia ir dažnai svetimoje aikštelėje pralošia varžybas. Į olimpiadą dėl to ir važiuoja vienu mėnesiu anksčiau, kad spėtų aklimatizuotis - prisitaikyti prie laiko juostos ir aukščio. Medikai ir pedagogai sako, kad organizmui tokie šuoliai nėra sveika, bet vėlgi - ne visiems vienodai.

Šiuo metu sezoninis laikas naudojamas visose Europos valstybėse, išskyrus Islandiją. Laikrodžiai persukami viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu paskutinį kovo sekmadienį ir atsukami atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas naudojamas ir JAV, Meksikoje, Kanadoje, Australijoje, kitose šalyse. Kokia nauda iš tų laiko persukiojimų galėtų pasakyti energetikai. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad elektros energijos sutaupo nuo 3 iki 8 proc., bet ne visose šalyse vienodai. Daugiausia sutaupo industrinės šalys, o žemės ūkio šalys sutaupo „mizerį“. Bet tai buvo seni duomenys. Dabar mes naudojame taupiąsias lemputes.

Ir visoje Lietuvoje laikas nevienodas. Per Lietuvą maždaug pusvalandis. Aš manau, kad visiškai nenaudingas tas laikrodžių sukinėjimas. Ekonominė nauda seniai ištirpo, o sveikatai jis yra žalingas. Daug metų apie tai kalbėjau. Ir dėl to, kad griežtai reikia atlikti tyrimus. O mes kažkokią apklausą darome... Tai yra labai nerimta ir nesolidi apklausa.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s