respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

Naujoji karta. Kas uždirbs mums pensijas?nuotraukos

2014 rugsėjo mėn. 01 d. 07:46:52
Aida VALINSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vaikų Lietuvoje vis mažėja, o kasmet blogėjanti jų sveikata verčia sunerimti. Daugiau nei 30 proc. diagnozuojama regos sutrikimų, panašiam skaičiui - jungiamojo audinio ir skeleto, raumenų sistemos ligų. Vilniaus mieste pernai mokslo metų pradžioje sveiki buvo vos trečdalis mokinių.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 532,6 tūkst. vaikų iki 18 metų, 66 proc. jų (351,7 tūkst.) - mieste. Vaikų dalis kasmet mažėja: 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. pradžioje - tik 18,1 proc.

Situacija kelia nerimą


Kiekvienais metais tėvai turi pateikti mokymo ar ugdymo įstaigai pažymą apie vaiko sveikatą. Kai kurių tėvų nuomone, profilaktiniai sveikatos tikrinimai - tik formalumas. Tačiau šie profilaktiniai patikrinimai puikiai iliustruoja, kokia mūsų augančios kartos sveikata.

Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Liudos Sliaužienės „Respublikai“ pateiktais duomenimis, dažniausiai Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikams nustatomi regos sutrikimai (2010 m. - 31,7 proc., 2011 m. - 34,9 proc., 2012 m. - 35,4 proc., 2013 m - daugiau nei 36 proc.). Antroje vietoje - jungiamojo audinio ir skeleto, raumenų sistemos ligos (2010 m. - 29,4 proc., 2011 m. - 30,7 proc., 2012 m. - 32,9 proc., 2013 m. - daugiau nei 29 proc.). Trečioje - širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai (2010 m. - 14,3 proc., 2011 m. - 18,9 proc., 2012 m. - 19,7 proc., 2013 m. - daugiau nei 17 proc.). Panaši ir kvėpavimo sistemos sutrikimų statistika.

Nerimą kelia ir vaikų ligotumo situacija šalies mastu. Higienos instituto duomenimis, 2013 m. Lietuvoje gyveno 543 tūkst. 756 vaikai, per metus 459 tūkst. 359 vaikai susirgo. Pernai buvo užregistruoti net 1 mln. 350 tūkst. 426 nauji ligos atvejai, o tai reiškia, kad vienas vaikas sirgo vidutiniškai tris kartus per metus.

Dažniausios vaikų nuo 7 iki 17 metų ligos susijusios su kvėpavimo ar virškinimo sistema, regėjimu, patiriamomis traumomis. Neretai tokio amžiaus vaikams diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, jungiamojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligos, nutukimas, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Atsakingi tėvai

Ilgametės Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojos Olgos Zimanaitės manymu, sergančių vaikų skaičius didėja visų pirma todėl, kad per pastaruosius 20 metų smarkiai pagerėjo diagnostikos galimybės, tad pastebimi tie negalavimai, į kuriuos anksčiau nebuvo kreipiama dėmesio. Nemažą įtaką vaikų sergamumui turi ir vadinamosios civilizacijos naujovės - nesveikas maistas, gėrimai.

„Žmonės daugiau keliauja po pasaulį - daugėja įvairių žarnyno infekcijų. Kintanti aplinka yra alerginių susirgimų skaičiaus didėjimo priežastis - anksčiau alergijos nebuvo tokios dažnos“, - teigia gydytoja.

Jos įsitikinimu, už tai, kad vaikas būtų sveikas, labiausiai turi būti atsakingi ne medikai, ne pedagogai, o tėvai. „Nors pas mus tėvai atsakomybę dažniausiai linkę permesti kitiems, pagrindinė atsakomybė už vaiko sveikatą, jo mitybą, saugumą, jo auklėjimą tenka tėvams. Todėl ir didėjančio vaikų sergamumo priežasčių visų pirma reikia ieškoti šeimoje“, - sako O.Zimanaitė.

Darbo daugėja

Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaikų ir paauglių psichiatro doc. dr. Dariaus Leskausko teigimu, praktika rodo, kad darbo vaikų psichiatrai turi gerokai daugiau, o ir jų paslaugų poreikis gerokai didesnis.

To priežastys gali būti įvairios: pagerėjusi psichikos sutrikimų diagnostika, paslaugų prieinamumas, pakitęs žmonių požiūris į psichikos sutrikimus. Sergamumo padidėjimui turėjo įtakos ir šalyje vykę socialiniai ekonominiai pokyčiai. Juk vaiko sveikata smarkiai priklauso nuo to, kokie santykiai šeimoje ir ugdymo įstaigoje, kiek dėmesio skiriama vaikui ir laiko bendravimui su vaiku. Vaikų psichinei sveikatai daug įtakos turėjo emigracijos reiškinys.

Žmogaus psichika, anot D.Leskausko, labai sudėtinga. Neklusnus, nuolat visiems prieštaraujantis vaikas savo elgesiu galbūt mėgina prisišaukti tėvų dėmesio, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jis turi psichikos sutrikimų. Realybė tokia, kad daug problemų vaikams iškyla dėl netinkamo suaugusiųjų elgesio su jais ar netinkamo auklėjimo.

„Genetiškai dažniausiai perduodama tik didesnė rizika susirgti viena ar kita liga. Jeigu genetinį polinkį turintis vaikas auga saugioje aplinkoje, mylimas ir tinkamai prižiūrimas, ugdomas, didelė tikimybė, kad jokie psichikos sutrikimai jam nepasireikš. Tačiau problema ta, kad šiais laikais tėvai vis dažniau patys nebesugeba rasti bendros kalbos su vaikais“, - teigia pasichiatras.


Prof.dr.Janina Tutkuvienė, gydytoja, antropologė:


Dabar manoma, kad žmogaus kūno parametrai, nors yra paveldimi, labai smarkiai priklauso ir nuo aplinkos sąlygų - nuo to, ką valgome, kokį fizinį krūvį turime, kokioje geografinėje ir klimatinėje aplinkoje gyvename. Žmogaus kūno dydis ir sudėjimas ypač priklauso nuo augimo ir brendimo laikotarpio sąlygų, kinta dėl įvairių išorinių veiksnių.

Didžiausia akceleracija - augimo ir brendimo paspartėjimas - pasaulyje yra įvykusi XX a. viduryje ir jo antroje pusėje. Pirmiausia šis reiškinys prasidėjo labiausiai pažengusiose šalyse.

Lietuvoje akceleracija prasidėjo, kad ir kaip keista, panašiu laiku kaip ir Vakarų šalyse, ir tai rodo, kad sovietmečiu vaikams skiriamas dėmesys buvo pakankamas. Be to, Lietuvoje, kaip ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, XX a. viduryje ypač pakito mityba - pradėta maitintis labiau koncentruotu, gausiu baltymų maistu, nes tuo laiku pradėta ieškoti naujų technologijų, kurios pradėtos taikyti gyvulininkystėje, žemdirbystėje, maisto pramonėje. Iš pradžių akceleracija sieta su aukštu išsivystymo lygiu, šalies gerove, todėl manyta, kad augimo ir brendimo paspartėjimas sveikatos prasme yra teigiamas reiškinys. Tačiau akceleracijos reiškinio neigiami efektai pastebėti tik po 20-30 metų, kai didžiausios akceleracijos sąlygomis augusi karta sulaukė 40-50 metų amžiaus (labai sparčia augę ir brendę paaugliai sulaukę vidutinio amžiaus dažniau serga nutukimu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis). Be to, daugelio Vakarų šalių, kurios patyrė akceleraciją XX a. antroje pusėje, pastaruoju metu vaikų augimo ir brendimo spartėjimas silpsta - manoma, kad nuolat veikiant akceleracijos veiksniams išsemiami biologiniai resursai augti į viršų ir pradedama „plėstis“, kitaip sakant, tukti.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros duomenimis, Lietuvos vaikai liesiausi buvo apie 2000-uosius metus. Dabar pas mus, kaip ir Vakarų šalyse, pradėjo daugėti nutukusių vaikų. Mūsų tyrimai rodo, kad šiuo metu mūsų vaikų kūno sudėjimas panašus į buvusį apie 1985-1990 metus. Mūsų duomenimis, apie 2000 m. aptiktas liesumo pikas sietinas su po 1990 m. pakitusiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, taip pat su 1998-2000 m. ekonomine krize. Be to, Lietuvoje taip pat atsirado didžiulių skirtumų tarp miesto ir kaimo, išryškėjo netolygumų tarp socialinių grupių. Dabar miesto vaikai dažnai aukštesni ir stambesni. Kita vertus, didesnis kūnas jokiu būdu nereiškia kokybiškesnis, sveikesnis.

Mūsų katedros duomenimis, pastaruosius 20 metų mūsų vaikų ūgio vidurkis išlieka panašus, nors šiokia tokia akceleracija yra: 2010 m. tyrimas parodė, kad augimo pabaigoje (apie 18-19 metus) dabartinė karta yra apie 1-1,5 cm aukštesnė nei buvo 1985-1990 m. Lietuvoje akceleracija buvo ryškiausia apie 1960-1980 m. - kai kuriose amžiaus grupėse, pavyzdžiui, 13-14 metų, ūgio skirtumas siekė 6-8 cm. Pastarieji skirtumai brendimo viduryje smarkiai susiję su ankstėjančiu, ypač mergaičių, brendimo laiku. Dabar mergaitės bręsta anksčiau, tad ir jų kūno augimo šuolis įvyksta anksčiau: apie 1960 m. tai vykdavo apie 13-15 metus, o dabar apie 11-13 metus. Mūsų duomenimis, dar apie 2000 m. mergaičių vidutinis pirmųjų mėnesinių, t.y. menarchės, amžius buvo 13,35 metų, kaime - 13,82 metų, o 2010 m. duomenimis, Vilniaus miesto mergaičių vidutinis menarchės amžius - 13,1 metų. Berniukų brendimas taip pat pakito, nors ir ne taip žymiai kaip mergaičių. Prieš 30-40 metų 13 metų mergaitės (vertinant lytinę brandą) dar tikrai buvo vaikai, o dabar jos dažniausiai įpusėjusios brendimą arba įžengusios į vėlesnes lytinio brendimo stadijas.

Kodėl? Daugelis pasaulio auksologų - augimo ir brendimo tyrėjų - mano, kad esminis dalykas - labai pakitusi mityba, padidėjusi aplinkos hormoninė tarša. Dažnai koncentruotas, greitas maistas, kai kurie konservantai turi neigiamą poveikį augančio vaiko raidai, pavyzdžiui, skonio stiprikliai ir kiti cheminiai maisto priedai, nors ir nėra hormonai, patekę į organizmą dažnai turi hormoninį poveikį ir pirmiausia iškreipia endokrininę sistemą, t.y. vidaus liaukų sekrecijos ir lytinę sistemą. Kadangi daugelis konservantų turi estrogeninį (moteriškų lytinių hormonų) poveikį, mergaičių brendimas ankstėja, o berniukams poveikis gali būti net priešingas.

Reikėtų pabrėžti, kad dėl aplinkos faktorių vykstanti akceleracija nevienodai veikia berniukus ir mergaites. Poveikis berniukų organizmui visuomet stipresnis, dėl išorinių veiksnių jų kūnas kinta labiau, todėl tokiose šalyse vyrų ir moterų kūno dydis skiriasi labiau. Lytinio brendimo pradžia dažnai turi priešingą kryptį: berniukai pradeda bręsti vėliau ir tai susiję su jų polinkiu tukti, o mergaičių ankstyvas brendimas susijęs su nutukimu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Dar viena šių laikų problema - biologinės (lytinės) ir socialinės bei emocinės brandos neatitikimas. Ankstyvas lytinis brendimas nesutampa su gerokai vėlesne šių laikų jaunimo socialine ir emocine branda. Tai dažnai provokuoja ankstyvus lytinius santykius, neapgalvotus sprendimus, įvairias pedagogines problemas.

Vis dėlto pagal vaikų brendimo amžių Lietuva dar priklauso prie vėlesnio brendimo šalių, ir tai teigiamas dalykas. Be to, Lietuvos vaikų ir paauglių nutukimo paplitimas (palyginti su kitomis šalimis) yra nedidelis - tai rodo, kad mūsų populiacija nėra taip stipriai paveikta blogų aplinkos faktorių ir kitų neigiamų akceleracijos veiksnių. Manau, dabar pats laikas susigriebti ir daugiau dėmesio skirti tam, ką ir kaip valgo mūsų vaikai, kuo jie gyvena, kaip leidžia laiką, kiek juda.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUOTEKOS: Europos Komisijai Lietuvai grasinant baudomis dėl prie nuotekų tinklų neprijungtų šalies gyventojų, Vyriausybė trečiadienį imasi šio klausimo; Lietuvai gresia baudos, nes 58 aglomeracijose gyventojai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų.
  • NUKELIAMOS: Lietuvos futbolo federacija informuoja, kad nukeliamos A lygos rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir „Kauno „Žalgirio“, kurios turėjo vykti birželio 19 dieną 20 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuva patirtų didelių nuostolių, jei užsidarytų „Achema“?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +11  +14 C

 

   +11  +15 C

  +19   +26 C

   +19  +24 C

 

   +23   +29 C

    7-12 m/s

   2-7 m/s

 

     2-7 m/s

 

reklama
Ukis 2018