respublika.lt

Narkotikai: legalus kelias į mirtį

(0)
Publikuota: 2015 lapkričio 16 10:10:54, Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Narkotikai: legalus kelias į mirtį. Redakcijos archyvo nuotr.

Narkotikai pražudo nesirinkdami aukos nei pagal jo finansinę, socialinę ar psichologinę padėtį. Bet kuris sveiko proto žmogus sakytų, kad reikia kuo labiau suvaržyti narkotikų vartojimą, daugiau teisėsaugos pajėgų skirti kvaišalų prekeiviams gaudyti. Deja, kai kurios šalys oficialiai skelbia esančios bejėgės šioje kovoje, tad ima kalbėti apie narkotikų vartojimo dekriminalizavimą. Viena tokių - Airija, šalis, į kurią neretai norime lygiuotis. Pasirodo, narkomanų neatsiginanti valstybė ketina įsteigti narkotikų vartojimo kambarius. „Vakaro žinios“ pradeda tyrimą, ar tokie kambariai iš tiesų gali būti pagalba, ar tai tik kelias į beprotybę - narkotikų legalizavimą. Juk Lietuva nuo Airijos ne taip ir toli. Kas legalizuojama ten, netrukus norma tampa ir čia.

 

Pirmasis narkotikų vartojimo kambarys, arba vadinamasis saugaus švirkštimosi kambarys, buvo atidarytas Šveicarijoje dar 1986 metais. Paprastai saugaus švirkštimosi kambariuose suteikiamos švarios švirkštimosi priemonės, konsultacijos, greitoji pagalba perdozavimo atveju ir siuntimas gauti reikalingą sveikatos ar socialinę pagalbą. Pasak Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA), tokia sistema veikia Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Liuksemburge, Danijoje, Prancūzijoje, taip pat Kanadoje, Australijoje. Barselonoje ir Berlyne veikia ir mobilieji kambariai.

Dažniausiai, atsiradus tokiam politiniam sprendimui, motyvuojama, kad tai pagalba ne tik nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, bet ir visuomenei. Teigiama, neva tokios sąlygos leidžia sumažinti infekcinių ligų perdavimą ir užkirsti kelią mirtims nuo perdozavimo. Net jei iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo kaip pagalba, iš tiesų tokie kambariai niekaip neapsaugo gyventojų nuo nusikaltimų, kuriuos vykdo nuo narkotikų apsvaigę žmonės, ir smarkiai išplintančio narkotikų priėjimo. Vartojimo kambarių praktiką įgyvendinusios valstybės argumentuoja, kad taip jos tiesiog pripažįsta pralaimėjusios kovą su narkotikų vartojimu šalyje.


- Kas turi nutikti valstybėje, kad ji pareikštų, jog iš tiesų pralaimėjo kovą su narkotikais? - „Vakaro žinios“ paklausė priklausomybės ligų gydytojo psichiatro Dariaus DIRŽIO.

- Matyt, tai atvejai, kai šaliai nepavyksta suvaldyti vartojimo proceso. Tuomet bandoma ieškoti išeičių, ir Airijos atveju pasirinktas toks variantas. Yra ir daugiau liberalius sprendimus priėmusių šalių, tačiau tai dar nereiškia, kad tai pasiteisina. Sprendžiant šią problemą labai svarbus balansas tarp politinių, psichosocialinių, medicininių ir juridinių sprendimų. Tačiau čia nėra sprendimas, tai nebent vienas iš etapų. Airija gal imasi to manydama, kad pavyks išsiaiškinti infekcinius sutrikimus, bandys perteikti informaciją. Tačiau tai tik pereinamasis etapas ir nemanau, kad tai duos teigiamų rezultatų. Juo labiau kad Airijoje šiuo metu situacija tikrai prasta. Kai kurie mano pacientai yra iš Airijos grįžtantys mūsų piliečiai, kurie čia atvažiuoja visko baigti. Ir aš pagal juos galiu spręsti, kad Airijoje tikrai nėra gera situacija.

- Bet juk skamba nelogiškai, kad, nesugebant įveikti narkotikų vartojimo, reikia leisti juos vartoti tam tikrose vietose? Juk yra šalių, kurios pralaimi kovą su ginklais, apiplėšimais, prievartavimais.

- Tokie kambariai iš tiesų duoda minimalios naudos surenkant informaciją, ir tai nevisiškai, nes toli gražu ne visi tenai ateis. Bet tokie kambariai yra vartotojų sankaupos. Jos beveik niekada neduoda nieko pozityvaus. Dažniausiai tuose kambariuose susirenkantys vartotojai nėra pozityvioji visuomenės grandis. Jie po to juk neina dirbti, jie greičiausiai eina toliau vogti ar kažką panašaus daryti. Todėl manau, kad tai nėra žingsnis į priekį. Tai greičiau sustojimas, esant potencialioms galimybėms žengti atgal.

- Yra šalių, kurios pasimokė iš panašių situacijų. JAV jau buvo legalizavusi kanapes?

- Visur, kur bandoma inicijuoti vartotojų sankaupas, atsiranda didžiulė plitimo rizika. Tiek steigiant švirkštimo kabinetus, tiek vykdant adatų keitimo programas. Kanapes JAV jau buvo liberalizavusi 1933-1939 metais. Tuomet jie manė, kad jaunimas yra pakankamai išsilavinęs ir, žinodamas pasekmes, nevartos. Tačiau, padidėjus fiziniam prieinamumui, kanapės vartojimas smarkiai išplito. Tuomet teko viską keisti ir sugrąžinti draudimą.

Taip, ši patirtis kartojasi istoriškai. Galime prisiminti ir Šveicarijos Ciuricho parkus, kur buvo dalinamas heroinas ir leidžiama leistis. Bet į tokius miestus suvažiuodavo vartotojų iš visos Europos, dalindavosi švirkštais ir prekiaudavo. Juk dėl to buvo priimti sprendimai, kaip draudimas Olandijoje kanapių pardavimo vietose parduoti jų užsieniečiams. Nes prasidėjo išvežimas į kitas šalis.

- Negi įmanoma kovoti su prieinamumu, kai įsteigiami vartojimo kabinetai?

- Patį vartojimą lemia prieinamumas. Fizinis, finansinis ir psichosocialinis prieinamumas. Deja, tokie radikalūs sprendimai kaip palaikymo programos ar kambariai daugiausia atsirado didžiulėse šalyse, kur spręsti problemą sistemiškai yra beveik neįmanoma.

Sprendimai turi būti labai sistemingi. Štai Singapūre narkotikų vartojimas draudžiamas ir baudžiamas mirties bausme. Taip pat yra Indonezijoje, kur buvo sulaikytas mūsų pilietis (šių metų liepos mėnesį Mindaugui Verikui Indonezijos teismas paskyrė kalėjimą iki gyvos galvos - aut. past.). Į šias šalis yra labai ribotas net vaistų įvežimas. Už tai gali gauti daug metų kalėjimo. Kitaip sakant, nesilaikydami įstatymų, čia žmonės rizikuoja būti įkalinti. Tokiose šalyse yra buvę labai griežtų bausmių šiuo klausimu ir todėl visuomenė įvertina riziką ir laikosi įstatymų.


Svajūnas ČIORAITIS, VšĮ „Resetas“ (Lietuvos narkotikų vartotojų savitarpio pagalbos) direktorius:


Dažniausiai pirmas narkotikų bandymas atsiranda iš smalsumo ir noro pritapti prie aplinkinių. Deja, didžiausia klaida padaroma būtent pradžioje. Daug kas mano, kad galima pabandyti, o jei nepatiks, daugiau neragauti, bet taip nebūna. Nereikia manyti, kad po vieno karto nieko neatsitiks. Atsitiks. Vieno karto užtenka. Smegenyse užsifiksuoja tas malonumas ir tu užkimbi. Pradedi jo ieškoti. Fiziniam pripratimui nereikia nė savaitės, kai atsiranda priklausomybė.

Ir kai jau žmogus pradeda vartoti, daugiau jokių minčių jis neturi, išskyrus tą vienintelę - iš kur gauti dar. Tuomet neberūpi aplinkiniai, brangūs žmonės, visuomenės nuostatos, įstatymai. Žmogui rūpi tik pagerinti sau sveikatą ir gauti narkotikų, todėl jam nesvarbu, ar reikės meluoti, apgaudinėti, daryti nusikaltimus. Gali būti, kad tuo metu žmogui atrodo, jog tai laikina, tačiau tai yra tik savęs apgaudinėjimas. Žmonės taip save gali apgaudinėti metus, kelerius metus, dešimtmetį ar net ilgiau. Priklausomybė nuo narkotikų niekur nedingsta - arba turi gydytis, arba tiesiog miršti.

Mes kartais manome, kad narkomanai yra asocialūs, benamiai plėšikai ir nusikaltėliai, bet yra itin daug žmonių, kurie yra pasiturintys ir priklausomi nuo narkotikų. Aš bendrauju su žmonėmis, ir patikėkite - ateina pagalbos ieškoti ir sėkmės sulaukę žmonės. Kostiumuotas praeivis gali būti priklausomas, net jei taip ir neatrodo. Dar blogiau - pasiturinčių žmonių vaikai yra prekeivių taikinys. Juk narkotikai yra brangi pramoga, tikrai ne kiekvienas paprastas žmogus gali sau leisti.

Nesvarbu, kokiai padėčiai žmogus priklauso, narkotikai atima iš žmonių rytojų. Visi jie gyvena šia diena ir nė vienas negalvoja apie rytojų. Visi pinigai išleidžiami šiandien, o jei nėra, einama vogti, plėšti, skolintis. Žmogus gali padaryti bet ką, nes jam nesvarbu, ar rytoj jį pasodins į kalėjimą, jis gyvena šiandien. Tai žmonės, kurie yra ligoniai, bet patys to nepripažįsta.

Deja, tai nėra tik tų žmonių problema. Kiekvienas narkomanas į šią temą įtraukia bent 10 savo aplinkos žmonių. Tai artimieji, giminės, draugai, pažįstami, kolegos. Jie su narkotikais susiduria, kai jiems meluoja, apgaudinėja, iš jų vagia. Lietuvoje skaičiuojama apie 5 tūkst. priklausomų žmonių, o artimai su narkotikais susidūrusiųjų yra apie 50 tūkst. Būna taip, kad po visų apgavysčių ir vagysčių žmonės nusisuka ir tada lieki vienas, o kartais pavyksta beviltiškoje situacijoje atsidūrusiam žmogui padėti.


Informacija


Higienos instituto duomenimis, 2014 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 81 asmuo, 72 vyrai ir 9 moterys. Palyginti su 2013 m., skaičius sumažėjo 32 atvejais. Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 71, o kaime - 10 asmenų). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2014 m. buvo 33,5 metų, vyrų - 33,5, moterų - 33,7 (2013 m. - atitinkamai 32,3, 32,6 ir 31,0 metų). Visas šias mirtis sukėlė atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s