Nanoprakartėlės kūrėjai popiežiui Pranciškui ruošia dar vieną staigmenąnuotraukos (2)

2018 rugsėjo mėn. 10 d. 18:03:09 Perskaitė 369

Pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukę Lietuvos mokslininkai, kurių sukurtą ląstelės dydžio nanoprakartėlę Lietuvos prezidentė dovanojo popiežiui Pranciškui, į mūsų šalį atvykstančiam Šventajam Tėvui ruošia staigmeną.

 

Kokia dovana tai bus šįkart, neskelbiama, išskyrus tai, kad ji bus susijusi su Gailestingojo Jėzaus paveikslu, kurį Vilniuje pagal šventos Faustinos Kowalskos regėjimą nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis.

Kaip skelbė ELTA, žinia apie mažiausią pasaulyje Vilniaus nanoprakartėlę, kurią Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui, apskriejo daugybę šalių. Straipsniai su nuotraukomis pasirodė JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Belgijos žiniasklaidoje, žinia pasiekė Kinijos, Japonijos, Filipinų, Indijos ir net Australijos skaitytojus. Kurdami tikslią prakartėlės, Kalėdų laikotarpiu stovinčios Vilniaus katedros aikštėje, kopiją Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai, mokslininkai ir įmonių atstovai naudojo 3D skenavimo, 3D modeliavimo ir 3D lazerinio nanospausdinimo technologijas.

Idėja sukurti nanoprakartėlę kilo organizacijai „Invest Lithuania“, jos įgyvendinimo ėmėsi VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ drauge su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei privačiomis kompanijomis „Femtika“ ir „Idėja 3D“.

Lietuvos mokslininkų idėją aprašė „The New York Times“, „The Washington Post“, „USA Today“, „Business Insider“, „Deutsche Welle“, taip pat vienas populiariausių turinio portalų socialiniuose tinkluose „Bored Panda“.

Tikimasi, kad moderni Gailestingojo jėzaus interpretacija taip pat atkreips pasaulio maldininkų dėmesį į Vilnių - miestą, kuriame gyveno šventoji Faustina.

ELTA primena, kad visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę M. Faustiną Kowalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.

1905 metų rugpjūčio 28 dieną Lenkijoje, Glogoveco kaime (dabar Lodzės vaivadija), gimusi Helena Kowalska pašaukimą pajuto vos septynerių. Po 10 metų nutarė stoti į vienuolyną, tačiau tam pasipriešino tėvai, todėl metus dirbo vienoje Lodzės parduotuvėje. Norėdama stoti į vienuolyną ji išvyko į Varšuvą. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos vyresnioji pažadėjo ją priimti, bet patarė kurį laiką padirbėti.

Metus padirbusi namų padėjėja H. Kowalska pradėjo vienuolinį išbandymą - postulatą, po pusmečio išvyko į noviciatą Krokuvoje, o 1926 m. balandį per įvilktuves gavo abitą ir vienuolinį sesers Marijos Faustinos vardą.

Pirmą kartą būsima šventoji į Vilnių atvyko 1929-aisiais, o nuo 1933 metų čia apsigyveno ilgesniam laikui.

Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas“. Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, sesuo Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne.

2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.

Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius II, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.

Pagal jos regėjimą nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas gerbiamas Dievo gailestingumo šventovėje Vilniaus centre.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net