Naisių komunos žinios apie vieną komunarąnuotraukos (37)

2017 rugpjūčio mėn. 12 d. 11:23:46 Perskaitė 4788

„Respublikos“ vos ne metinis įvykis - komunikacija nusivylęs Ramūnas Karbauskis, užsimojęs 300 tūkst. tiražu išleisti nemokamą partinį laikraštį. Nors žmonės nusivylę ne dėl prastos komunikacijos, bet dėl valstiečių nevykdomų pažadų.

 

Ta proga pristatome naująjį kolegą. (Kalba netaisyta.) Visų šalių „valstiečiai“, vienykitės! Vykdant vienintelės teisingos partijos susibėgimo direktyvas, steigiamas laikraštis prekiniu pavadinimu „Laikraštis“. Skirtas nugydytos valstybės paveiksmingam gydymui. Įsteigtas, idant atremtų vis dar pasitaikančius ypatų aptepliojimus. Instrukcija LVŽS nariams.

1. Jei ne „Laikraščio“ žurnalistas tamstų klaus apie aukštojo mokslo reformą, reikia dėti rugienių miltų ant mėlyno popieriaus.

2. Jei ne „Laikraščio“ atstovas nuo tamstų vis vien neatstos, reikia lūpas pasitepti saldžia smetonėle arba nesūdytu sviestu.

3. Jei ne „Laikraščio“ atstovas liks, kaip stovi, reikia susijuosti lininę virvę devynis kartus aplink save.

4. Jei ne „Laikraščio“ raštininkas toliau bandys tamstų kantrybę, pripilkite karštų pelenų „pančeką“ (kojinę) ir apsivyniokite aplink kaklą. Kažkas atstos. Arba kaklas, arba įkyrus raštininkas.

5. Jei anksčiau paminėtieji atvejai nepadeda, atsargiai pradėti komunikacijos procesą. Prieš tai apsirūkius gintaru. Ir įsitikinus, kad koks nors komunikacijos subjektas nesėlina ir neužpuls iš užnugario. Todėl patariama uoliai dairytis. Įspėjimas - nesupainioti komunikacijos su komunija ir Komunizmu. Taikyti mažiausias dozes. Du kartus dienoje. Per burną. Prieš tai įsitikinus, ar komunikacija nekenkia sveikatai. Pakomunikavus patartina valandą žiūrėti į varinio „bliūdo“ dugną. Galvą perrišti vilnoniu raudonu siūlu. Paimti raudonų cviklinių burokų ir, supjausčius griežiniais, apdėti aplink galvą ratu.

Instrukcija, kaip platinti

Laikraščio „Laikraštis“ tikslas ir pagrindinė paveiki darbuotė - susirūpinti eugenika, kad mūsų naujoji karta išaugtų stipri ir atspari kai kurioms LVŽS veiklą kritikuojančioms tendencijoms. Be nurodytų tikslų, „Laikraštis“ turi būti populiarus ir prieinamas liaudžiai. Prie liaudies eiti tiesiai. Su kojomis. Dešine ranka barškinant į duris ir paslaugiai ištiesiant laikraštį „Laikraštis“. Užtikrinti tiesioginę komunikaciją - „trys pabarbenimai į duris - vienas laikraščio perdavimas negrąžintinam vartojimui“. Arba panaudos principu. Teskaito ir dūmoja. Tešlovina mūsišką tiesą bei darbus.

Instrukcija, kaip atpažinti priešą

Pirmasis laikraščio „Laikraštis“ straipsnis tebūnie skirtas kovai su politiniais oponentais bei cukrumi. Viena partija - viena tiesa. Visos kitos partijos yra vaikiškas didžialietuviškas šovinizmas, vaikiška kairumo liga, menševikinis oportunizmas, eseriškas klystkelis ir tik vienintelė teisingoji LVŽS šmėkla klaidžioja po pasaulį. Kaip atpažinti klaidatikius, jei jie prieš liaudį maskuojasi šypsenomis? Juos galima atpažinti iš smulkmenos. Jie vartoja cukrų. Ryžtingas liaudies „NE!“ cukraus narkomanams. Tikrieji LVŽS nariai, išmintingojo Aurelijaus paraginti, baltosios pagundos jau atsisakė. Cukraus požiūriu gyvena blaiviai. Todėl priima tik blaivius įstatymus. Taip, priešai (VISI!) bandys mus juodinti. Esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis klysta, jog pagrindinės reformos jau atliktos. Ogi neklysta. Kiek reformų numatėme, tiek ir atlikome. Iš miškų išvaikome urėdus, iš parduotuvių - neblaivininkus, o iš šeimų - vaikų mušeikas. Žadėjome daugiau? Ko? Urėdų ar mušeikų? Komunikacija šiuo klausimu baigta. Žadėjome atgaivinti regionus? Perkelti ministerijas į vieną pastatą, o vieną ministeriją - į Kauną? Šiuo klausimu įdedame į laikraštį „Laikraštis“ išsamų straipsnį.

„Kauniečiai džiūgauja. LVŽS su kaupu įvykdė savo rinkimų pažadą.“

Autorius nežinomas, bet R.Karbauskiui žinomas.

LVŽS buvo pažadėjusi perkelti į laikinąją sostinę Žemės ūkio ministeriją ir šį pažadą įvykdė su kaupu. Perkėlė į Kauną Vilniaus oro uostą. Mat kauniečių apklausa atskleidė, jog Kaune trūksta dirbamos žemės rugių, kviečių pasėliams. Žemdirbystė Kauno miesto gatvėse faktiškai nunykusi, todėl Žemės ūkio ministerijos poreikis - minimalus. Didesnis lėktuvų poreikis. Todėl vienintelė teisinga LVŽS, atsižvelgusi į laikinosios sostinės liaudies norus, perkėlė ir padovanojo visą Vilniaus oro uostą. Taip išlygindama Kauno ir Vilniaus regioninius skirtumus. Priešai sako, jog oro uostas perkeltas laikinai? Kolegos, nesuprantame potekstės. Istoriškai laikinai sostinei istoriškai padovanotas laikinas oro uostas. Ko dar norite? Kas nepatinka? Laikinajame pasaulyje mes visi laikini. Kauniečiai susigraudinę dėkoja vienintelei teisingajai LVŽS už istorinę dovaną. Ir asmeniškai - vieninteliam teisingajam vedliui R.Karbauskiui.

Kitas straipsnis. Autorius nežinomas.

„Liaudis šlovina LVŽS politiką išlyginant regioninius skirtumus.“

LVŽS savo pažadus vykdo toliau. Dauguma Lietuvos regionų tikrai tampa lygūs. Tuo įsitikino laikraščio „Laikraštis“ reporteris, pasivažinėjęs po Suvalkiją bei Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Šiaulių ir Radviliškio rajonus. Laukai iš tikrųjų lygūs. Visur - lygumos. Tad valstiečių pažadas įvykdytas su kaupu. Joniškio rajonas jau niekuo nesiskiria nuo Marijampolės rajono. Abu lygūs. Gandrai irgi vienodai skraido. Asmeniškai ačiū neklystančiajai, vienintelei Lietuvos saulei R.Karbauskiui. Už išlygintą Joniškio rajoną. Kaip gintarėlį atneštą ant delno. „Jo vardas - Ramūnas, dievaži, jam visa žemė lenkiasi. Ta žemė nuostabiai graži, nes kritikus nutrenkusi.“

Instrukcija, kaip platinti, jei nesiplatina

Partijų ruporai niekada neturi pasisekimo. Žmonės atvira propaganda nesižavi. O kaip ją buityje panaudosi? Dalinti reikia buičiai vertingesnius dalykus. Pvz., skalbimo miltelius. Vienintelis būdas sudominti R.Karbauskio oficiozu - paskelbti žinią, kad laikraštį „Laikraštis“ uždraudė premjeras Saulius Skvernelis. Dėl kažkokių nuotraukų. Taip būtų sužadinta piliečių vaizduotė. Pvz., įdomu, kokios tai nuotraukos? Gal pornografinės? Gal kokį nors ministrą kompromituojančios? Taip sužadinus smalsumą, galima pareikšti, kad „Laikraštis“ platinamas slaptai. Kaip draudžiama spauda. Ir spausdinamas pogrindinėje spaustuvėje. Vieni ims, kad iš šrifto ar kitokių požymių išsiaiškintų, kuri nepogrindinė spaustuvė iš užsakymo uždirbo. Kiti čiups kaip kontrabandą. Kiti prisimins šlovinguosius „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ laikus. Kad ir kaip būtų, lietuviai nuo knygnešių laikų labiausiai vertina slaptus ir draudžiamus daiktus. Kadangi vieninteliai pasaulyje išvystė draudžiamojo rašto kontrabandą, tai ir dabar užkibtų. Kuo didesnė konspiracija, tuo labiau stengsis tą daiktą gauti. Bent pirmą numerį. Kad įsitikintų, kaip keistai kai kurie politikai suvokia, kas yra komunikacija.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net